TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Dar ilgai turėsime gyventi susiveržę diržus

2011 08 22 0:00
S.Besagirskas: "Mes jau taip žemai nukritę, taigi kad ir kas atsitiktų, išlaikysime minimalų augimą. Tikiuosi, nauja krizės banga Lietuvai reikš būtent augimo sulėtėjimą, bet ne naują kritimą žemyn."
LŽ archyvo nuotrauka

Europos ekonomikos augimas lėtėja. Jau skelbiama, kad tai suduos naują smūgį ir Lietuvos ekonomikai. Ar mūsų krašto laukia nauja įmonių bankrotų banga ir naujos minios darbo netekusių žmonių?

Lietuvos pramonės užsakymų duomenys rodo, kad gamybos sektorius atsigauna, tačiau ateitį temdo Europos Sąjungos (ES) ir kitų šalių ūkio plėtros lėtėjimas. Net 70 proc. mūsų krašto pramonės produkcijos yra eksportuojama, tad kiek atsigavęs vidaus rinkos vartojimas gamintojų neguodžia. Verslininkai vėl linkę atidėti jau puoselėtus gamybos plėtros planus vėlesniam laiku.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas BESAGIRSKAS įsitikinęs - nauja įmonių bankrotų banga per Lietuvą nenusiris ir bedarbių armija nedidės - pramonės įmones ir verslą krizė esą jau užgrūdino.

- Kokį pavojų pramonės įmonėms reiškia dabar ekspertų kartojama frazė - "augimas lėtės"?

- Tai reiškia, kad ekonomikos augimo prognozes, kurios buvo gerinamos nuo metų pradžios, reikės peržiūrėti ir nusiteikti ne taip optimistiškai. Krašto ūkio augimas bus gerokai lėtesnis, nei tikėjomės šiemet ir kitais metais. Taip stipriai, kaip norėtume, nekils atlyginimai, nedidės viešojo sektoriaus išlaidos, dar ilgai turėsime gyventi susiveržę diržus.

Sukrėtimų pabūgę Vakarų partneriai jau dabar stengiasi dirbti numatydami tik netolimą ateitį - jie teikia tik vienkartinius užsakymus mūsų eksporto prekių gamintojams, ilgalaikių kontraktų nebėra, sutartys sudaromos tik konkrečiai gaminių partijai pagaminti. Visoje Europoje jau vyrauja atsargumo nuotaikos ir jos dar kurį laiką vyraus.

Tai, žinoma, nusivylimas mūsų pramonei. Praėjusią žiemą ir pavasarį, rengiant tradicinį, LPK pristatomą įmonių lūkesčių indeksą, buvo juntamas atsigavimas, įmonių vadovai džiaugėsi, kad įsivyrauja šioks toks stabilumas, kad jau atsiranda ilgalaikių užsakymų. O šiandien kiekvienoje aplankytoje įmonėje girdžiu tą patį - tolima ateitis vėl tampa neįžvelgiama.

- Kas turi atsitikti, kad augimo lėtėjimas virstų dar vienu staigiu nuosmukiu?

- Manau, mes jau taip žemai nukritę, taigi kad ir kas atsitiktų, išlaikysime minimalų augimą. Tikiuosi, kad nauja krizės banga Lietuvai reikš būtent augimo sulėtėjimą, bet ne naują kritimą. Tikiu, nesmuksime nė vieną metų ketvirtį, išlaikysime minimalų augimą, bet jis nebus toks optimistinis, kaip kai kurie ekspertai jau suskubo prognozuoti. Manau, kad 5 proc. BVP augimas šiemet - optimistiškiausios augimo ribos.

Pirmyn vedė pagerėjimo viltis

- Lietuvos pramonė daug mėnesių pirmavo ES pagal įvairius plėtros rodiklius. Ar tai augimo nuo nulio efektas, ar iš tiesų pramonė po krizės jau tvirtai stovi ant kojų?

- Manau, kad geri rodikliai - vadinamasis žemos bazės efektas: buvome nukritę taip giliai, kad kilimas nuo žemos bazės dabar labai matomas. Tuo nereikia labai džiaugtis - tai tik statistika. Prieš kelerius metus skaičiau kažkurios Afrikos valstybės vadovo pagyras, kad jie per metus sugebėjo dvigubai padidinti atlyginimus. Rodos, oho - koks laimėjimas, bet paaiškėjo, kad ten žmonės anksčiau už darbą gaudavo apie 1-1,2 JAV dolerio, o dabar uždirba beveik 2,5 dolerio. Tad kai augimo rodiklis didelis, bet paprasto žmogaus gyvenime tas pagerėjimas neatsispindi, tai nėra labai jau didelis laimėjimas.

Tačiau Lietuvoje visos pramonės šakos tikrai atsigavo. Vieną metų ketvirtį stipriau pašoko maisto pramonė, bet dabar negalime išskirti nė vienos šakos - Statistikos departamento duomenimis, yra vos kelių procentų skirtumas tarp atskirų šakų plėtros - augama daugmaž vienodai.

- Šiemet sparčiai didėjo Lietuvos eksportas, didėjo ir vidaus vartojimas. Ar toks "įsibėgėjimas rinkose" padės įmonėms atsilaikyti prieš naują krizės bangą?

- Vidaus vartojimo augimą paskatino geresni lūkesčiai - įmonės jau kurį laiką sugeneruodavo didesnes pajamas iš eksporto ir ta žinia pasiekė vartojimo rinką. Dėl geresnių ateities lūkesčių žmonės, kurie iki tol atsargiau vartojo ir buvo sukaupę santaupų arba gavo kiek didesnius atlyginimus, pradėjo daugiau pirkti. Tai daugiau didesnių lūkesčių, o ne atsigavimo efektas.

Bet šiandien, kai vėl vyrauja atsargumo nuotaikos, manau, kad statistikos duomenys trečiąjį ketvirtį parodys, jog vartojimas vėl stabilizuojasi - išgąsdinti blogų žinių žmonės vėl pradės vartoti atsargiau.

Įmonių nuotaikos jau dabar būtent tokios - jos mano, kad vidaus rinka joms vėl užsidaro ir vartojimas Lietuvoje nebedidės. Pavasarį įmonės tikėjosi, kad šią vasarą pavyks pasiekti didžiausią apyvartą, tačiau teko apsiriboti pavasarį pasiektu lygiu, tad tradicinio sezoninio vasaros vartojimo šuolio, kaip būdavo įprasta, šiemet įmonės nepastebėjo.

- Rinkas itin nuvylė sustojęs Vokietijos ūkio augimas. Ar Lietuvos pramonę labai pakirstų galimos šios rinkos problemos?

- Vokietija yra pagrindinė lietuviškos kilmės prekių importuotoja - tų, kurios realiai pagaminamos Lietuvoje, o ne perparduodamos. Tad jeigu vokiečiai gaus mažiau pajamų, pirks mažiau visokių prekių, taip pat ir lietuviškų, tai tikrai stabdys mūsų eksportą.

Tuo metu lietuviams nelabai sekasi ieškoti naujų rinkų. Viena priežasčių - gaminame labai nedaug vadinamųjų nišinių produktų, mūsų gaminiai yra tradiciniai ir konkuruojame su tokiomis pat šalimis kaip mes. Jeigu vokiečiai mažiau vartos, kentėsime kartu su visais. Tačiau jeigu eksportuotume daugiau nišinių produktų, pavyzdžiui, lazerių, kurių gamintojų apyvarta per krizę nekrito, arba farmacijos gaminių - jų poreikis per krizę taip pat sumažėjo labai nedaug - pavojaus nebūtų. O tradicinių prekių lengvai galima atsisakyti, pavyzdžiui, baldų galima nepirkti arba rinktis pigesnius, net maistą galima pirkti pigesnį arba mažiau valgyti. Taigi Vokietijos ir kitų pagrindinių ES šalių rinkų vartotojų elgesio įtaka mums bus didelė.

Plėtros planai pamirštami

- Ekonomikos ekspertai ką tik pažadėjo, kad pradės augti atlyginimai, mažės nedarbas. O gal jau laikas vėl kalbėti apie naują bedarbių armiją ir algų mažinimą bei naujus bankrotus?

- Įmonės jau prisitaikė prie sunkaus gyvenimo ir, manau, naujų bankrotų bangos neturi būti. Naujų masinių atleidimų irgi abejoju, ar bus - ir taip jau daug darbuotojų atleista.

Be to, nors ir kankina krizė, matoma nauja tendencija, kad įmonės dabar gauna užsakymų daugiau, negu gali įvykdyti. Jos dažnai atsisako dalies užsakymų, nes norint juos įvykdyti reikia arba priimti naujų darbuotojų, arba pirkti naują įrangą. O įmonės šiandien nerizikuoja investuoti pirmiausia dėl to, kad vyrauja trumpalaikiai užsakymai.

Negali nusipirkti naujų staklių, jeigu po šešių mėnesių neturėsi pakankamai užsakymų, bet teks toliau mokėti išperkamosios nuomos įmokas.

Įmones stabdo ir Darbo kodekso nelankstumas. Jeigu įmonės galėtų įdarbinti žmones trumpam, gal pusei metų, o paskui atleisti be problemų, tai jos priimtų kur kas daugiau žmonių jau šiandien. Tačiau vadovai skaičiuoja: turiu užsakymą pusei metų, priimsiu darbuotojų, mėnesį mokysiu juos įmonės sąskaita, po penkių mėnesių nebeturėsiu darbo ir atleisiu, dar kompensacijas turėsiu išmokėti... Tada paaiškėja, kad neapsimoka priimti užsakymo arba jį įvykdęs uždirbsi tiek mažai, kad neverta terliotis. Įmonės nesijaučia užtikrintos dėl ateities, todėl nerizikuoja.

Bet net jeigu kiek nors sumažės užsakymų, įmonės tikrai išlaikys dabartinius turimus gamybos pajėgumus ir dirbančius žmones.

Tiesa, kad kai kurios įmonės jau pavasarį buvo pradėjusios atsargiai kalbėti apie atlyginimų kėlimą, bet pirmasis stabdys, kuris privertė pritilti, buvo Baltarusijos ekonominės problemos. Įmonės dabar tyliai prisipažįsta, kad palengva kelia atlyginimus - ne visiems, tik reikalingiausiems specialistams, ir nedaug - bent jau atsižvelgdamos į infliacijos dydį. Manau, ir toliau atlyginimai kils kelis procentus. Iki metų pabaigos realusis darbo užmokestis, mano nuomone, turėtų būti truputėlį didesnis nei šių metų pradžioje - gal iki 1-1,5 proc., o nominalusis - keliais procentais. Darbo užmokestis negali nekilti, nes labai didelis emigracijos spaudimas, profsąjungų reikalavimai.

Iš tiesų juk nėra naujos krizės - tik atsigavimo sulėtėjimas, bet tai nėra tokia krizė, kokią patyrėme prieš porą metų. Kai kalbame su įmonėmis, dauguma sako, jog dabar sunkus metas, bet nekalbama, kad gresia nauji bankrotai. Spaudimas gana didelis iš visų pusių - žaliavos nuolat brangsta, o produkcijos kainų negalime tiek pat pakelti, biurokratijos nemažėja, darbuotojų trūksta - yra daug problemų, bet kalbų apie bankrotus jau senokai negirdėjau, jau gal metus nė su viena įmone apie tokią grėsmę nekalbėjome.

- Ar pramonės įmonių planams stabdyti investicijas turi įtakos ir nepalankus bankų požiūris į kreditavimą?

- Iš bankų nieko naujo - įmonės kreditų gauna vis mažiau, daugelis jų negali pasiskolinti lėšų, nors bankai ir giriasi, neva jau pradėjo kredituoti verslą. Taip nėra, nors pažadus girdime jau pusantrų metų.

Prieš metus kreditų paklausa buvo didžiulė, bet bankai viešai deklaravo, neva kreditų paklausos nėra. Iš tiesų paskolų teikimo sąlygos tokios, kad jas gali įvykdyti vos viena kita įmonė. O šiandien bankininkų žodžiai pradeda pildytis - įmonės, nusivylusios bankais, neina skolintis, nes žino, kad vis tiek nieko nepeš. Be to, jos jau pačios mato, kad dabar ne laikas investuoti į plėtrą.

Skaičiai

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2011 m. birželio mėnesį visa pramonės produkcija sudarė 5649,7 mln. litų ir, palyginti su gegužės mėnesiu, padidėjo 3,1 proc. palyginamosiomis kainomis, pašalinus sezono įtaką - 3,6 procento. Kasybos ir karjerų eksploatavimo, apdirbamosios gamybos produkcijos per mėnesį padaugėjo 2,2 proc., pašalinus sezono įtaką - 1,7 procento. Apdirbamosios gamybos produkcija padidėjo 2,2 proc., pašalinus sezono įtaką - 1,8 procento.

2011 m. birželį, palyginti su 2010 m. birželio mėnesiu, pramonės produkcija padidėjo 10,4 proc. palyginamosiomis kainomis, pašalinus darbo dienų įtaką - 10,3 procento. Kasybos ir karjerų eksploatavimo bei apdirbamosios gamybos produkcija per metus padidėjo 10,8 proc., iš jos apdirbamosios gamybos produkcija - 10,7 procento.

2011 m. sausio-birželio mėnesiais visa pramonės produkcija sudarė 32142,7 mln. litų, palyginti su tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu, pramonės produkcija padidėjo 12,5 proc. palyginamosiomis kainomis, pašalinus darbo dienų įtaką - 12,4 procento. Kasybos ir karjerų eksploatavimo bei apdirbamosios gamybos produkcija per tą patį laikotarpį padidėjo 16 proc., iš jos apdirbamosios gamybos produkcija - 16,4 proc., pašalinus darbo dienų įtaką - 16,2 procento.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"