TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Darbas Lietuvoje - žlunganti rinka

Lietuvos darbo rinka, prasidėjus antrajai recesijai, sustingo nespėjusi pasiekti bent kiek optimistiškesnio lygio. Nedarbo lygį bene sparčiausiai mažina ne valstybės veiksmai, o nevilties apimtų žmonių emigracija.

Šių metų sausio 1 dieną krašto teritorinėse darbo biržose buvo registruota 227,1 tūkst. bedarbių, arba 11 proc. visų darbingų Lietuvos gyventojų. Gruodį į darbo biržas kreipėsi 23,8 tūkst. darbo ieškančių asmenų.

O pernai iki rudens Lietuvos darbo rinka jau rodė nuosaikaus atsigavimo požymių - nedarbo lygis 2011 metų lapkritį sumažėjo 3 proc. punktais, palyginti su 2010-ųjų lapkričiu - iki 14,8 procento. Tai galėjo būti nebloga kryptis, jei ne prastėjanti valstybės demografinė padėtis: mažėja gimstamumas, nesiliauja darbo emigracija.

Išbarstytos perspektyvos

Pasak Darbo ir socialinių tyrimų instituto bendradarbio Arūno Pociaus, darbo rinka Lietuvoje augo iki 2007 metų, kai krašte buvo užimta 1,534 mln. darbo vietų, o nedarbo lygis siekė vos 4,3 procento.

Tačiau vos po trejų metų jau buvo fiksuojamas aukščiausias nedarbo lygis - 18,2 procento. Pastarųjų metų kai kuriais mėnesiais bedarbių skaičius viršija net 300 tūkstančių.

Ir 2007-aisiais, ir dar anksčiau jau buvo ganėtinai ryškių perspėjimų, kad darbo rinkos rodikliai džiugins neilgai, nors ir pabaksnojami prognozių apie kasmet po penktadalį augantį vidutinį statistinį atlyginimą. A.Pociaus teigimu, 4-5 proc. nedarbo lygis ekonomikos teorijoje laikomas optimaliu, bet, matyt, tik išsivysčiusios, palyginti stabilios, mažiau "šokinėjančios" ekonomikos valstybėse, o Lietuvoje jis per žemas ir išryškino kitą medalio pusę.

Darbdaviai ir iki 2007-ųjų buvo pradėję skųstis kvalifikuotų darbuotojų stoka. O aktyviausiuose verslo sektoriuose - statybų ir krovinių gabenimo - jau ne darbdaviai, bet darbuotojai, net ir mažai kvalifikuoti, rinkosi darbdavius. Paklausa didino atlyginimus ir tai dar labiau pūtė ekonomikos burbulą.

Šlavėja emigracija

Dar 2006 metais, kai Lietuvos ekonomikos augimo sparta stebino jei ne pasaulį, tai bent Europą, verslo dienraštis "Financial Times" pranešė: "Proporcingai labiausiai Rytų Europoje dėl emigracijos nukentėjo Lietuvos demografija. Iš jos apie 100 tūkst. žmonių, arba 3 proc. gyventojų, išvyko į Vakarų Europą."

Kaip jau dabar žinoma, tai buvo tik emigracijos "žiedeliai". Vien 2010-aisiais, oficialiais duomenimis, Lietuvą paliko apie 80 tūkst. darbingų gyventojų.

Beje, įdomu, kad darbo biržos neseniai pateikta praėjusių metų "teigiama darbo rinkos tendencija" su šiuo skaičiumi nemaloniai sutampa - per 2011 metus registruotų bedarbių, palyginti su 2010 metais, sumažėjo apie 84 tūkstančiais. Ar gali būti, jog vėliau bus paskelbta statistika, kad pernai emigravo dar aštuonios dešimtys tūkstančių?

Mūsų emigrantai svetur ieško ir, kiek girdėti, nemaža dalis jų randa vergišką darbą ir bajorišką atlyginimą. Lietuvoje lieka daugiausia mažai kvalifikuoti, vyresnio amžiaus žmonės, taip pat potencialūs emigrantai - studentai ir moksleiviai. Emigracijos priežastys dažniausiai dvi: arba mokytis, arba dirbti. Darbo paieškos portalas CVbankas.lt paskelbė darbo rinkos apžvalgą. Joje, be kita ko, nurodoma, kad pernai 67 proc. asmenų, kurie pateikė darbo paieškos užklausą - jaunimas iki 30 metų. Tai - per 200 tūkst. asmenų, kurie, kaip pažymima, nebūtinai bedarbiai. Tarp jų buvo ir ieškančiųjų naujo darbdavio.

Statistika rodo, kad 15-24 metų amžiaus jaunimo nedarbo lygis trečiąjį 2011 metų ketvirtį siekė 31,7 procento. 2011 metais daugiau nei pusė darbo ieškančiųjų buvo įgiję aukštąjį arba nebaigtą aukštąjį išsilavinimą, 34 proc. pernai užsiregistravusiųjų interneto darbo paieškų svetainėje jau turėjo bakalauro studijų diplomą, 7 proc. - magistro, 0,2 proc. - buvo suteiktas daktaro laipsnis, 10 proc. dar nebuvo baigę aukštojo mokslo studijų. Kitų kandidatų daugumą sudarė asmenys, turintys vidurinį (20 proc.) arba aukštesnįjį profesinį išsilavinimą (12 proc.).

Darbdavius, ieškančius kvalifikuotos darbo jėgos, domina ne tik pretendento išsilavinimas, bet ir patirtis. Tačiau jaunimas neturi nei patirties, nei galimybių jos įgyti.

Kita vertus, sena naujiena, kad jaunimas mėgsta studijuoti tai, kas įdomu, o ne tai, kas garantuoja darbą ir bent pusėtiną atlyginimą. CVbankas.lt duomenimis, mažiausiai kandidatūrų sulaukia darbdaviai, ieškantys techninių profesijų - informacinių technologijų, pramonės, transporto ir logistikos - atstovų, o daugiausiai - ieškantieji prekybos ir kitų verslo sričių vadybininkų. Didelė pasiūla mažina atlyginimus.

"Maži atlyginimai nemotyvuoja dirbti arba įsidarbinti legaliai. Juk gaudamas minimalų atlyginimą rajono gyventojas dar gali išgyventi, prisidurdamas maisto iš savo ūkelio, o miestų gyventojams tai jau neįmanoma. Tokio atlyginimo maža net butui žiemą išlaikyti, - sakė A.Pocius ir pridūrė: - Didžiulė tragedija, kai įsidarbinti negali ieškantis darbo žmogus, o ne nenorintis dirbti. Juk registruotis biržoje žmones motyvuoja ne tik darbo paieška. Bedarbiais registruojasi ir žmonės, neturintys motyvacijos dirbti, o tik siekiantys socialinės paramos pašalpomis, mokesčių lengvatomis ar norėdami gauti pažymą - pavyzdžiui, pigiau įsigyti verslo liudijimą."

Statistikos departamento duomenimis, 8 proc. darbo biržoje užsiregistravusių asmenų yra ilgalaikiai bedarbiai. Dauguma jų, o ir nemaža dalis mindančiųjų darbo biržos slenksčius, kaip kartais pareiškia darbdaviai, tinka tik gatvėms šluoti ir maišams nešioti.

Nepaisant to, ir šiemet jaunimas labiausiai veržėsi studijuoti socialinius mokslus.

Valstybės pastangų nematyti

Rodos, jei valstybė kuria ekonomikos strategijas 2020-iesiems ir vėlesniems metams, tai neturėtų užmiršti ir tų, kurie turėtų tas strategijas įgyvendinti.

Akivaizdu, valstybė turėtų labiau kištis į rinkos stichiją. Tačiau bent Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centre LŽ nepavyko surasti žmogaus, kuris imtųsi papasakoti apie valstybinę darbo politiką. Gal tokios apskritai nėra, o liko tik dar likusių mokesčių mokėtojų lėšomis išlaikoma struktūra, apdairiai pervadinusi Profesinio mokymo metodikos centrą į mažiau įpareigojantį?

Valstybei jau nėra kur trauktis, todėl aktyvinti darbo politiką būtina. A.Pociaus nuomone, be atlyginimų didinimo (tai priklauso pirmiausia nuo darbdavių), matyt, vertėtų įvykdyti darbo užmokesčio reformą valstybės sektoriuje. Jo manymu, vertėtų įvesti progresinius mokesčius, bet ne ir taip mokesčiais perkrauto darbo užmokesčio sąskaita, o apmokestinant visas asmens pajamas.

Specialisto nuomone, paskatinti grįžti į darbo rinką galėtų darbo biržai suteikta galimybė mokėti atlyginimų priedus žmonėms, susiradusiems darbą už minimalią algą. Šiuo atveju darbo biržos mokama dalis galėtų būti neapskaičiuojama, nes jei vienoda pašalpa bus mokama ir dirbančiam, ir bedarbiui, tada lieka tik vienintelis motyvas dirbti - moralinis, o likti Lietuvoje - tik patriotinis.

"Lietuvoje atliekama darbo rinkos tyrimų, keliama racionalių minčių, bet viskas daroma epizodiškai, - sako A.Pocius. - Tokius dalykus reikėtų daryti kasmet, sistemingai. Tik tada galima susikurti tvirtesnę nuomonę, kur link keičiasi padėtis ir kaip keisti kryptį."

Faktai

2012 metų sausio 1 dieną šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruota 227,1 tūkst. bedarbių.

2011 metų trečiąjį ketvirtį bendram nedarbo lygiui sumažėjus iki 14,8 proc., jaunimo nedarbas siekė 31,7 procento. Eurostato duomenimis, pagal šį rodiklį Lietuva pranašesnė tik už Ispaniją (47,6 proc.).

UAB "Creditreform" pažymi, kad Lietuvoje bendras darbuotojų skaičius 2012-aisiais nedidės, jei nebus pradėti nauji stambūs investiciniai projektai.

Seimas ir Vyriausybė, priimdami 2011 metų valstybės biudžetą, nusprendė atidėti visus tiems metams numatytus valstybinius investicinius projektus.

Trečiąjį 2011 metų ketvirtį Lietuvoje buvo 129,5 tūkst. ilgalaikių bedarbių, arba kas antras (54 proc.) registruotas bedarbis.

Trečiąjį 2011 metų ketvirtį Lietuvoje dirbo 1,379 mln. gyventojų, arba 6,2 tūkst. (0,4 proc.) mažiau nei antrąjį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"