TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Darbas toks pat – atlygis skirtingas

2015 10 22 15:21
thewinanews.com nuotrauka

Skirtumai tarp aukščiausios ir žemiausios grandies darbuotojų atlyginimų tebėra dideli. Už tokį patį darbą kompanijos savo darbuotojams moka skirtingą algą. Darbuotojų kaita įmonėse didelė. Dauguma dirbančiųjų mano, kad jų atlyginimas nėra teisingas.

Šie duomenys – iš tarptautinės žmogiškųjų išteklių konsultacijų bendrovės „Hay Group“ atlyginimų rinkos tyrimo, pristatyto per spaudos konferenciją. Buvo renkama informacija apie 90 tūkst. darbuotojų beveik iš 300 šalies kompanijų.

„Ekonomika lyg ir atsigavo. Net perkopėme 2007–2008 metų slenkstį, kai buvo geriausi laikai, – žurnalistams sakė Eligijus Kajieta, „Hay Group“ generalinis direktorius Baltijos šalims. – Judame tuo pačiu tempu kaip ir Vakarų Europa. Vadinasi žmonių ir atlyginimų valdymas kitoks nei anksčiau, kai ir augome, ir kritome greičiau negu Vakarų pasaulis.“

Kam buvo keliami atlyginimai?

Pagal atlyginimo rinkos tyrimą, 2014 metais 79 proc. įmonių Lietuvoje savo darbuotojams didino bazinį atlyginimą, 2015-aisiais – 82 proc. Prognozuojama, kad kitais metais atlyginimai turėtų kelti 75 proc. įmonių. Krizės laikotarpiu tik pusė kompanijų iš dalies peržiūrėdavo darbuotojų atlyginimus. Taigi, situacija gerėja. Bazinių atlyginimų pakėlimui įmonės skyrė papildomai 2,1 proc. nuo esamo fondo.

2014 metais kiek daugiau nei pusė darbuotojų, kurie nekeitė pareigų, nebuvo paaukštinti, sulaukė atlyginimų pakėlimo. Jiems atlygis už darbą padidėjo apie 8 proc. Šiais metais tendencija keičiasi. „Įmonėse suprantama: jei ribotas biudžetas bus skiriamas tik patiems geriausiems darbuotojams, gali atsitikti taip, kad normaliai dirbantys žmonės daug metų gali to nesulaukti, – kalbėjo E. Kajieta. – Šiais metais atlyginimas buvo pakeltas 73 proc. darbuotojų, atliekančių tą patį darbą ir nekeitusių pareigų, ir tai sudarė 3,7 proc. Įmonėse išmokstama atlyginimų pakėlimus paskirstyti didesnei darbuotojų daliai.“

Kokioms darbuotojų grupėms dažniau ruošėsi pakelti atlyginimus ir kaip tai realizavo? Įmonės ketino koncentruotis į specialistus ir vidurinės grandies vadovus. Tačiau iš tiesų atlyginimus dažniau kėlė žemesnės kategorijos darbuotojams. E. Kajietos nuomone, tai parodė, kad įmonėms tai svarbiausia, siekiant išlaikyti konkurencingumą, neprarasti darbuotojų.

Tyrėjas minėjo išorinę jėgą, kai Lietuvoje didinamas minimalus atlyginimas ir įmonės privalo tai daryti. Todėl aukštesnės ir žemesnės kvalifikacijos darbuotojų atlyginimai darosi vis panašesni. Tada po kurio laiko įmonės yra priverstos diferencijuoti skirtingų kategorijų pavaldinių atlyginimus.

Kokios prognozės? Pagal tyrimą 75 proc. kompanijų yra tikros, kad kitais metais atlyginimus kels, kitos negali pasakyti.

Eligijus Kajieta, „Hay Group“ generalinis direktorius Baltijos šalims. / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Nesubalansuotas atlygis

Vis dar lieka dideli atlyginimų skirtumai už tokį patį darbą. Pasak E. Kajietos, dar keletą artimiausių metų bus tokia situacija, kai darbuotojams ne visai aišku, koks atlygis už tam tikrą darbą yra teisingas, tiek darbdaviai tvirtai nežinos, kiek mokėti, kad neprarastų darbuotojo.

„Atlyginimų rinka yra nenuosekli“, – pažymėjo E. Kajieta. Vidurinės grandies darbuotojai už tą patį darbą gali gauti iki 53 proc. skirtingą atlygį. Tai didelis skirtumas, lyginant su Vakarų Europa – ten atlygia skiriasi iki 30 proc. Metai eina, o tokia padėtis Lietuvoje nesikeičia, įmonės nesubalansuoja skirtingų atlyginimų už tokį patį darbą.

Skiriasi atlyginimai už tokį patį darbą ir įvairiuose šalies regionuose. Skiriasi ir darbuotojų, turinčių skirtingą stažą, atlyginimai. Iki metų išdirbusių darbuotojų atlyginimas gali būti iki 35 proc. mažesnis už rinkos vidutinį ir šį pasiveja maždaug po dvejų metų darbo. Solidžiausią atlyginimą gauna tie, kurių darbo stažas – daugiau kaip 10 metų. „Vis dėlto patirtis yra vertinama ir ji atsispindi atlyginimų lygyje“, – pažymėjo E. Kajieta.

Vyrų ir moterų atlyginimai palyginamose pareigybėse taip pat skiriasi, vyrai uždirba 2 proc. daugiau. Iš tikrųjų skirtingų lyčių atstovų atlyginimų praraja yra didesnė. Mat daugiau moterų užima mažesnes pareigas, o vyrai – aukštesnes.

Takoskyra tarp Lietuvos ir Vakarų

E. Kajieta priminė apie Vakarų praktiką, kai darbo skelbimuose pranešamas atlyginimo dydis. Jie yra tam tikrų intervalų ribose, bet ne taip skiriasi, kaip Lietuvoje tokį patį darbą atliekančių žmonių. Atlyginimų valdymo takoskyra tarp tarptautinių ir lietuviško kapitalo įmonių anksčiau buvo didelė. Kaip teigė E. Kajieta, pastaruoju metu vietinės kompanijos pradeda naudotis pažangesniais vadybos principais. Todėl takoskyra kiek mažėja.

Lengvai keičia darbą

Viena iš darbo rinką atspindinčių rodiklių yra darbuotojų kaita. Pasak E. Kajietos, pasaulinės prognozės yra ganėtinai grėsmingos. Pagal atliktas studijas numatoma, kad darbuotojų kaita pasieks iki 25 proc. Tai yra ketvirtadalis darbuotojų kiekvienais metais gali pakeisti darbą. Įmonėms tai – didelis iššūkis. E. Kajietos teigimu, kyla klausimas: kaip užtikrinti efektyvumą, pajamų augimą, iš kur gauti papildomų pajamų, kad galima būtų kelti atlyginimus, ir taip toliau?

Pagal tyrimą šiuo metu Lietuvoje 17 procentų darbuotojų kasmet keičia darbą. Būna savanoriška arba įmonės inicijuota kaita. Didesne savanoriška kaita pasižymi IT sektorius dėl jo dinamikos ir konkurencijos.

Daug nepatenkintų

Atlyginimų rinkos dinamiką rodo ir tai, kiek skirtingi darbininko ar asistento profesijų ir vadovo atlyginimai. E. Kajieta sakė: „Pasaulyje yra tokia tendencija, kad atlyginimų skirtumas didėja.“ Mažiausiai jie skiriasi Skandinavijoje. Todėl ten kartais būna nelengva rasti norinčiuosius dirbti vadovais. Ryškiai didesni atlyginimai – besivystančios ekonomikos šalyse. Lietuvoje šie skirtumai šiek tiek mažėja. Mat mūsų šalyje žemesnės grandies darbuotojų atlyginimai auga greičiau, nei aukščiausios.

Kaip pateikiama tyrime, dauguma žmonių mano, kad atlygis už darbą yra neteisingas. Vidutiniškai tik 39 proc. darbuotojų mano, kad jų atlygis, palyginti su panašias pareigybes užimančiais darbuotojais, yra teisingas. Europoje tokių darbuotojų yra 37 proc., Šiaurės Amerikoje– 45 proc., Lotynų Amerikoje – 42 proc., Ramiojo vandenyno regione – 41 proc., Vidurio Rytuose ir Afrikoje – 35 proc., Azijoje – 33 procentai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"