TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Darbas užsienyje: kad tik greičiau išvykti

2011 08 01 0:00
Nuo balandžio beveik 50 proc. išaugęs keleivių srautas į Vokietiją neslūgsta ir dabar.
Alinos Ožič nuotrauka

Įdarbinimo užsienyje agentūrose besidominčiųjų galimybėmis uždirbti Vokietijoje per kelis mėnesius nuslūgo, tačiau autobusais iš Lietuvos į šią šalį kas savaitę vis dar išvyksta šimtai žmonių.

Dirbti užsienyje lietuvius vilioja ne tik didesni atlyginimai, bet ir gerokai pigesnės pragyvenimo sąlygos. Vis dėlto tarp populiariausių darbo krypčių išlieka ne naujai atsivėrusi Vokietija, o Anglija, Norvegija bei kitos Skandinavijos šalys, kuriose susitelkusios didesnės tautiečių bendruomenės, o darbo rinka ir gyvenimo sąlygos iš anksto gana tiksliai prognozuojamos.

Be to, šiose valstybėse daugeliui darbdavių tinka, jeigu atvykėliai gali susišnekėti anglų kalba, kurią lietuviai moka bene geriausiai. Specialistai pastebi, kad darbo rinka vis labiau tampa tokia globali, jog išvykstantiems žmonėms dažnusyk nebetinka klijuoti emigranto etiketės. Nebėra skirtumo, ar gyvenančiam Šiauliuose žmogui vykti dirbti į Kauną, Vilnių, Londoną ar Berlyną.

Darbo biržoje - atoslūgis

Lietuvos darbo biržos EURES tarnybos vadovė Agnė Kunigonytė LŽ teigė, kad norinčiųjų dirbti Vokietijoje labiausiai buvo padaugėję gegužę, nors tuo domėtasi jau nuo metų pradžios. Tautiečiai norėjo dirbti bet kokį darbą, tačiau vokiečių kalbos nemokėjimas tapo pagrindine kliūtimi, užkertančia kelią padirbėti šioje šalyje. "Darbo pasiūlymų iš Vokietijos darbdavių nei didėjimo, nei mažėjimo nepastebėjome. Birželį besikreipiančiųjų sumažėjo. Pavyzdžiui, Kauno teritorinės darbo biržos EURES biure kiekvieną dieną sulaukiama vidutiniškai 2-3 besidominčiųjų galimybe įsidarbinti Vokietijoje, anksčiau interesantų per dieną būdavo po 5-10", - LŽ sakė A.Kunigonytė.

Pasak darbo rinkos specialistės, Vokietijos darbdaviai aiškiai identifikuoja, kokių darbuotojų jiems reikia: informacinių technologijų specialistų, medicinos darbuotojų bei aukštos kvalifikacijos slaugos, aptarnavimo srities specialistų.

Tuo metu darbu Vokietijoje labiausiai domisi lietuvės slaugytojos bei lietuviai vadybininkai, inžinieriai, statybininkai, vairuotojai, slaugos specialistai, dažnai neturintys reikiamos kvalifikacijos.

Per pastaruosius dešimt metų iš Lietuvos emigravo 204,7 tūkst. gyventojų, imigravo - 64,2 tūkst. žmonių, iš jų beveik 80 proc. - sugrįžę iš užsienio emigrantai tautiečiai. Daugiausia - 83,2 tūkst. - gyventojų emigravo 2010 metais. Tokius skaičius penktadienį paskelbė Statistikos departamentas.

Nekvalifikuotiems įsidarbinti paprasčiau

Įdarbinimo agentūros "Aulina" direktorė Rita Biliukaitė teigė, kad daugiausia siūlo Vokietijoje dirbti nekvalifikuotą darbą gamyklose ir žemės ūkyje. Tokį profilį įmonė pasirinko todėl, kad iš daugiau kaip 10 metų patirties žino, jog tam tikros kvalifikacijos darbuotojų pageidaujantys darbdaviai iš karto juos patikrina, ir dažnai pasitaiko, kad pretendentams tenka grįžti į Lietuvą nieko nepešus.

"Užsieniečiai tvirtina pretendento atvykimą, bet įspėja, kad atvykėlis turės atlikti praktinį testą. Pavyzdžiui, autokaro vairuotojas - parodyti, kaip vairuoja. Jeigu kriterijų neatitiks, darbdavys neįsipareigoja suteikti darbo vietos. Ir mes, ir tas žmogus tada patenka į labai keblią padėtį. Todėl žmonėms siūlome tuos darbus, kuriuos išvykę iš Lietuvos jie tikrai galės dirbti, o mes juos galėsime atrinkti čia, o ne užsienyje dar kas nors papildomai spręs", - aiškino R.Biliukaitė.

Įdarbinimo agentūros vadovė pasakojo, kad iš Vokietijos dar negrįžo nė vienas jų siųstas žmogus, tačiau iš Anglijos kai kurie, neįveikę testų, grįžo. Mėsininkams, pavyzdžiui, ten duoda vadinamąjį "peilio testą": žmogus turi per valandą kokybiškai išpjauti tam tikrą kiekį išpjovų. Ne visi tokį testą įveikia.

Bendrovė šiuo metu siūlo darbus Vokietijos maisto produkcijos gamyklose. Darbo pobūdis - rūšiavimas, pjaustymas, porcijavimas, pakavimas, krovimas, darbas šaldymo cechuose, cechų valymas ir kiti. Frankfurte, Miunchene, Hamburge už mažiausiai 9 mėn. darbą siūloma mokėti 6,5 euro už valandą nemokantiems vokiečių kalbos ir 7,5 euro už valandą - kalbantiems vokiškai arba angliškai. Gyvenamasis plotas savaitei kainuotų 45 eurus.

Populiarus užsiėmimas Lietuvos moterims Vokietijoje - slaugos darbai, tačiau ir šiam darbui reikia atitikti tam tikrus kriterijus, pirmiausia kalbos ir amžiaus. Dirbti šį darbą prašosi ir vyresnio amžiaus lietuvės, tačiau, pasak R.Biliukaitės, vokiečiams reikia jaunesnių. "Įsivaizduokite situaciją, kai šešiasdešimties metų lietuvė atvyksta slaugyti šešiasdešimtmetės vokietės. Nors amžiaus riba oficialiai neskelbiama, nes būtų neteisėta, bet yra darbdavių pageidavimai, į kuriuos neatsižvelgti negali", - sakė "Aulinos" vadovė.

Filialus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje turinti viešoji įstaiga didžiausio besidominčiųjų darbu Vokietijoje antplūdžio sulaukė balandį, kai jau buvo aišku, kad nuo gegužės 1 dienos Austrijos ir Vokietijos darbo rinkose neliks apribojimų darbuotojams iš Lietuvos ir kitų Vidurio Europos šalių. "Dabar noras vykti į Vokietiją ar kitas šalis niekuo nesiskiria", - teigė R.Biliukaitė.

Vokietijoje darbo tenka laukti keletą mėnesių, todėl žmonės renkasi kraštą, kur galėtų iš karto dirbti ir uždirbti. "Vokietija yra močiučių svajonių šalis. Kažkodėl visos moterys, kurioms per 50, baisiai nori vykti į Vokietiją, joms ši valstybė labai miela, - stebėjosi agentūros vadovė. - Bet kitiems nesvarbu kur, svarbiausia - kuo greičiau išvykti iš čia ir pradėti dirbti."

Populiariausia - Norvegija

Labiausiai lietuviai šiuo metu veržiasi į Norvegiją, nes čia dabar mokami didžiausi atlyginimai. Tačiau darbas šioje valstybėje turi savų niuansų. "Išvykimas nėra greitas. Reikia laukti kelis mėnesius. Be to, Norvegijoje įsidarbinti galima tik trims keturiems mėnesiams. Ilgesniam laikui darbdaviai nepasirašo sutarties ir paprastai jos nepratęsia. Jeigu tai darytų, jiems tektų mokėti ir didesnį atlyginimą ir suteikti didesnes socialines garantijas", - aiškino R.Biliukaitė.

Antroje vietoje būtų Anglija. Į šią šalį padirbėti žemės ūkyje, fabrikuose ar aptarnavimo srityje vasarą išvyksta daug lietuvių studentų. Pasak įdarbinimo agentūros vadovės, užsienyje galima tikėtis uždirbti vidutiniškai nuo 800 litų per savaitę. "Iš tų pinigų, aišku, mokama gyvenamojo ploto nuoma bei maitinamasi. Tačiau, kad ir kaip skaičiuosi, mažiausiai 400 litų žmogui lieka. Čia tiems, kurie dirba be viršvalandžių, nepersidirbdami", - aiškino moteris.

Vykti iš Lietuvos, pasak R.Biliukaitės, vilioja ne tik užsienyje siūloma alga, kuri nėra daug didesnė, nei galima gauti Lietuvoje, bet daug pigesnis pragyvenimas. Anglijoje nuomotis būstą be komunalinių mokesčių per savaitę atsieis 32 svarus (apie 125 litus), o gana padoriai maitintis užtektų 25 svarų (maždaug 97 litų). "Tikrai ne vien makaronais ir vandeniu galėtume gyventi. O pamėginkite Lietuvoje savaitę už 100 litų pramisti normaliai - su mėsos patiekalais ir panašiai. Maistas Lietuvoje gerokai brangesnis nei Anglijoje, Olandijoje, gal pigesnis nei Norvegijoje, bet ten atlyginimai didesni", - dėstė R.Biliukaitė. Didžiausias atlygis dirbant nekvalifikuotą darbą gali siekti 1600 litų per savaitę.

Palūžta nuo darbo ir vienatvės

"Aulinos" vadovė pasakojo, kad nemažai lietuvių nepakelia darbo užsienyje sąlygų, nes važiuodami iš Lietuvos galvoja tik apie pinigus, bet ne apie darbą. Apie trečdalis važiuoja gauti pinigų, o ne jų uždirbti. Pagalbinis darbas ten tikrai yra sunkus, ir atlaiko ne visi, ypač aštuoniolikmečiai, kuriuos kartais tėvai kuo toliau nuo namų išsiunčia.

"Mano pačios pažįstamų vaikai šią vasarą išvyko į Norvegiją pas brolį, gavo ir lengvesnio darbo, tačiau po mėnesio pabėgo, o grįžę visiems pasakojo, kad reikia mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis, gerais pažymiais baigti mokyklą, kad tik gyvenime daugiau niekada nereikėtų tokio darbo dirbti... - juokėsi R.Biliukaitė. - Įsivaizduokite jų darbą žuvų perdirbimo fabrike: rankos šąla, jas bado pelekai. Ar jie čia yra ką nors panašaus darę? Bet šiaip jauniems žmonėms labai sveika bent kartą tai patirti, kad suvoktų, jog reikia mokytis norint gyvenime ką nors pasiekti. Man ne viena mama yra dėkojusi už tai, kad padirbėjus vasarą užsienyje jų vaikų mokslo rezultatai pagerėjo dvigubai..."

Bet, agentūros vadovės nuomone, išvykęs iš šeimos aplinkos, dažnas lietuvis vyras palūžta, visiškai apsileidžia: nebeskalbia, nesiprausia, pradeda smirdėti. "Atrodo, kad apie mūsų vyrus visą gyvenimą namuose šokinėja žmonos, ir atsiskyrę jie nebetenka socialinių įgūdžių. Juk užsienyje tenka gyventi po kelis kambaryje, "Aulina" taip pat neatvyks kojinių išskalbti... Žodžiu, lietuviai vyrai nemoka gyventi vieni su kitais atsiskyrę nuo savo šeimos. Jie nemoka prisitaikyti ir nenori prisitaikyti vieni prie kitų", - žiauriai lietuvio emigranto portretą tapė R.Biliukaitė.

O ir kai kurios moterys prisidaro problemų. Antai viena panevėžietė su dukra šią vasarą išvyko į Angliją. Bet "Aulina" neseniai gavo darbdavio skundą, kad ta moteris buvo sučiupta trijuose prekybos centruose vagianti, deja, ne duoną, o apatinį trikotažą... Kita vertus, bendras lietuvių įvaizdis užsienyje yra pozityvus. R.Biliukaitės nuomone, pagrindinis jų vertinamas bruožas - darbštumas. Anglijoje iš pradžių visas įmanomas pozicijas buvo užėmę lenkai ir lietuvius anglai samdydavo labai atsargiai. Kai pamėgino, įvertino. Ir dabar ten lietuviai daug kur lenkus yra išstūmę ir iš gamyklų, ir iš statybų, ir iš žemės ūkio. "Lietuviai darbštūs, jie nebijo darbo ir nori dirbti daug", - sakė "Aulinos" vadovė.

Išplaukusi emigracijos sąvoka

Vilniuje įsikūrusios darbuotojų nuomos kompanijos "Starjobs" vadovo Valdo Strazdo teigimu, ir Vokietijos, ir kitų valstybių darbdaviai šiuo metu pageidauja visų įmanomų profesijų darbuotojų. "Aktyvus statybų sektorius, gamybos, paslaugų sektoriai, ieškantys nekvalifikuotos darbo jėgos. Specialistų pageidavimas taip pat didelis: paklausūs suvirintojai, inžinieriai, medikai. Tačiau specialistams būtina mokėti anglų arba šalies valstybinę kalbą. Ypač griežtai reikalaujama, kad mokėtų vokiečių kalbą Vokietijoje net ir nekvalifikuoti darbuotojai, todėl dažną tai atbaido", - teigė jis. Kita priežastis, kodėl lietuviai mieliau traukia ne į Vokietiją, o į Norvegiją, Didžiąją Britaniją ir Ariją, anot V.Strazdo, ta, kad šiuose kraštuose jau gyvena nemažos lietuvių bendruomenės, arba žmonės jau yra dirbę tose šalyse ir gana gerai žino, kokių gyvenimo sąlygų tikėtis, kiek galėtų uždirbti.

Laikinojo įdarbinimo įmonių asociacijos valdybos narys V.Strazdas mano, kad darbo rinka dabar tampa tokia atvira ir globali, kad išvykstantiems žmonėms dažnusyk nebetinka klijuoti emigranto etiketės. "Nebėra skirtumo, ar gyvenančiam Šiauliuose vykti dirbti į Kauną, ar į Vilnių, ar į Londoną, ar į Berlyną. Kelionės kainos nėra didelės. Į Vokietiją ar Didžiąja Britaniją galima nuvykti ir parvykti už 100 litų. Šiauliečiui išsinuomoti butą Kaune ar kokiame nors Anglijos priemiestyje - lygiai taip pat paprasta. Žmonės paprasčiau į tai žiūri, atstumas nebėra kliūtis. Kol kas dar tokie žmonės vadinami emigrantais, bet, manau, ateityje darbo vietos taip greitai keisis, kad ši etiketė nebetiks, ir nebešauksime, kad išvyksta visa Lietuva. Visa Lietuva neišvyks. Tiesiog statybininkų brigada pusmečiui persikels iš vieno Lietuvos miesto į kitą arba dirbs kur nors Norvegijoje, o po pusmečio grįš atgal", - netolimos ateities viziją vėrė pašnekovas.

Į Vokietiją - pilni autobusai

Kaip LŽ informavo didžiausios Lietuvos keleivių vežėjos į Europą bendrovės "Ecolines" Lietuvos-Lenkijos regiono direktorius Remigijus Dvareckas, nuo balandžio beveik 50 proc. išaugęs keleivių srautas į Vokietiją neslūgsta ir dabar. Liepą vykstančiųjų srautas taip pat gerokai didesnis nei praėjusiais metais.

Birželio pradžioje dėl padidėjusio poreikio "Ecolines" reisų skaičių į Vokietiją padidino 30 procentų. Birželio viduryje reisų dar labiau padaugėjo. Kad daugelis išvykstančiųjų lieka Vokietijoje, rodo tai, jog bilietus į tik vieną pusę perka 70 proc., atgal grįžta - 30 proc. keleivių.

"Ecolines" autobusai į Vokietiją vyksta kiekvieną dieną, veža į 40 Vokietijos miestų. Du kartus per savaitę bendrovė išsiunčia po šešis autobusus, kiekviename kurių yra 72-76 vietos. Jie beveik visi pilni. "Šiandien jokio atoslūgio tikrai nejaučiame", - tikino R.Dvareckas. Pigiausia iš Lietuvos vykti į Berlyną - bilietas į vieną pusę atsieis apie 200 litų, brangiausiai kainuos kelionė į Chemnicą ar Miuncheną - apie 300 litų.

Skaičiai

Kaip LŽ informavo Statistikos departamento Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė Birutė Stolytė, per šešis šių metų mėnesius iš Lietuvos išvykimą deklaravo 27 tūkst. 649 asmenys. Pernai per tą patį laikotarpį išvyko 35 tūkst. 793 asmenys.

Jungtinė Karalystė ir Airija - patraukliausios valstybės, į kurias iš Lietuvos išvyksta didžioji dalis emigrantų. 2009 m. daugiau negu trečdalis emigrantų išvyko į Jungtinę Karalystę, o 2010 m. - kas antras. Į Airiją 2009 m. emigravo 14 proc. visų emigrantų, o 2010 m. - 15,7 procento. Padidėjo emigravusiųjų į Norvegiją skaičius - nuo 0,8 tūkst. 2009 m. iki 4,9 tūkst. 2010 m. pagal emigrantų skaičių Norvegija buvo trečioji. 2010 m. 4,6 proc. visų emigrantų tikslo šalimi rinkosi Vokietiją, 4,3 proc. - Ispaniją, 3,3 proc. - Jungtines Amerikos Valstijas, 2 proc. - Švediją, 1,8 proc. - Rusijos Federaciją ir 1,7 proc. - Baltarusiją. 2010 m. emigravo 43,2 tūkst. moterų ir 40 tūkst. vyrų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"