TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Darbdaviai palieka be duonos

2010 04 16 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Rytą atėjęs į darbą žmogus gali "pabučiuoti" duris, mat jo darbdavys dingo neatsiskaitęs, ir greičiausiai ne už vieną mėnesį. O darbuotojas netenka net galimybės pretenduoti į nedarbo išmoką - mat negali pateikti popierinės pažymos apie gautą darbo užmokestį.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) dabar sulaukia mažiau gyventojų skundų dėl darbo santykių, tačiau tai esą nereiškia, kad padėtis gerėja. Specialistų nuomone, skundų mažėja ir dėl baimės prarasti darbą, ir dėl to, kad labai sumažėjo darbo vietų.

Neva žmonės labai bijo atsidurti gatvėje, tad nuolaidžiauja, mažiau paiso nepalankių jiems darbo sąlygų ir džiaugiasi turėdami už ką nusipirkti duonos. VDI duomenimis, skundų, pranešimų ir paklausimų dėl su darbu susijusių pažeidimų 2010 metų sausio-vasario mėnesiais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumažėjo beveik 12 procentų. Per du mėnesius iš viso gauta 2959 skundai.

Lietuvos profesinės sąjungos "Solidarumas" duomenimis, per krizę darbuotojų skundų sulaukiama daugiau.

Rizikuoja dviese, bet moka vienas

"Solidarumo" vyriausiasis teisininkas Petras Grėbliauskas LŽ patikino, kad ypač dažnai skundžiasi tolimųjų reisų vairuotojai. Jis pasakojo, kad šiuo metu gautas toks skundas: dar ekonominio pakilimo metu darbdavys pasiūlė vairuotojui išperkamąja nuoma nusipirkti 70 tūkst. litų kainuojantį autošaldytuvą, kuris naudojamas gabenant prekes. "Darbdavys savo vardu pasirašė to šaldytuvo išpirkimo sutartį, tačiau išperkamosios nuomos įmokas turėjo mokėti vairuotojas, kuris juo dirbo - dalį vilkiku ir tuo šaldytuvu nelegaliai uždirbtų pinigų žmogus atiduodavo darbdaviui neoficialiai į rankas ir tikėjo, kad išsiperka darbo priemonę, - dėstė advokatas. - Prasidėjus krizei, įmonė nebegalėjo mokėti išperkamosios nuomos įmokų, tad šaldytuvas atiteko bankui. Vairuotojas liko be nieko, nes darbdavys dabar ginasi iš jo negaudavęs jokių pinigų išperkamosios nuomos įmokoms mokėti, o raštiškų įrodymų žmogus neturi."

Tolimųjų reisų vairuotojai dažnai skundžiasi ir dėl to, kad be jų žinios į vilkikų puspriekabes kraunamos nelegalios prekės, pavyzdžiui, cigaretės. "Vairuotojas nieko neįtardamas pervažiuoja visą Europos Sąjungą ir kur nors Vokietijoje, peršvietus rentgenu vilkiko puspriekabę, randama kontrabanda. Tas cigaretes vokiečių muitinė konfiskuoja ir išrašo baudą. Vėliau paaiškėja, kad ta įmonė, kuri krovė prekes, veikė nelegaliai, o jos savininkų surasti neįmanoma", - apie vairuotojų bėdas dėstė advokatas.

Palieka ir be pašalpos

P.Grėbliausko teigimu, daug skundų dėl to, kad daugybė statybos įmonių bankrutavo ir neatsiskaitė su darbuotojais. Jis pasakojo, kad įmonių bankroto administratoriai labai delsia pateikti duomenis garantiniam fondui. Todėl, kol darbuotojai atgauna jiems nesumokėtus pinigus, kartais praeina ir dveji metai.

"Ypač daug skundų sulaukiame iš statybų įmonėse dirbusių žmonių. Turime labai daug atvejų, kai darbdaviai nelikviduoja įmonės, tačiau įsteigia naują ir vykdo tą pačią veiklą kitur. Darbuotojas, atėjęs į darbą, randa užrakintas duris, - pasakojo advokatas. - Tačiau jam negalime niekuo padėti, nes nedarbo išmoka mokama tada, kai darbdavys pateikia pažymą apie žmogui mokėtą darbo užmokestį. O jeigu darbdavys dingo, darbuotojas negauna nedarbo išmokos."

Statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas LŽ pripažino, jog tokia problema yra, bet dėstė, kad asociacijai neatsakingas jos narių elgesys nerūpi. Jo pateiktais duomenimis, veiklą nutraukė apie 30 proc. visų ekonomikos pakilimo metu veikusių statybos įmonių. "Tokia problema yra, juk šitiek įmonių nutraukė veiklą. Kai kurios jų atsiskaitė su darbuotojais, kitos - ne. Tačiau asociacija nėra tas organas, kuris turėtų spręsti šiuos klausimus", - teigė jis.

Situacija įtempta

VDI Piliečių prašymų tyrimo ir analizės skyriaus vadovas Jonas Gricius LŽ teigė, kad nors inspekcija statistiškai gauna skundų mažiau, šie skaičiai labiau atspindi augantį nedarbą, kuris šiuo metu, vien remiantis oficialiais Lietuvos darbo biržos duomenimis, perkopė 307 tūkst. ribą.

"Dabar daugėja besiskundžiančiųjų darbo sutarties nutraukimo ar pasibaigimo pagrindais, taip pat daug skundų dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo. Buvo padaugėję skundų ir dėl darbuotojų prievartinio išvarymo nemokamų atostogų", - vardijo dažniausius darbdavių nusižengimus jis.

J.Gricius pabrėžė, kad darbo santykių padėtis yra įtempta, tai lemia krizė. Anot jo, kai darbuotojai varomi nemokamų atostogų kelioms dienoms, dažniausiai jie ne skundžiasi, o konsultuojasi su VDI specialistais. "Darbdavys negali prievarta išleisti darbuotojo nemokamų atostogų be jo sutikimo. Darbdavys privalo skelbti prastovas ir už jas mokėti darbuotojams. Nemokamai atostogaudamas žmogus netenka socialinių garantijų, draudimo ir teisių", - aiškino J.Gricius.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad nemokamos atostogas yra laikomos tikslinėmis ir nurodytas sąrašas atvejų, kada darbdavys privalo darbuotoją išleisti nemokamų atostogų. Taigi jos gali būti suteikiamos tik tada, kai darbuotojas slaugo sergantįjį, santuokai sudaryti, taip pat asmenims, auginantiems neįgalų vaiką, ir kitais įstatyme numatytais atvejais. Pasiūlęs išeiti darbuotojui nemokamų atostogų darbdavys privalo mokėti prastovas.

Gaudys dirbančius nelegaliai

VDI duomenimis, pernai nelegalaus darbo kontrolę vykdančios institucijos nustatė beveik 5 tūkst. asmenų, kurie įvairiais būdais dirbo nelegaliai: neturėdami darbo sutarties ar verslo liudijimų, be licencijų, neįregistravę įmonės arba vykdė kitą neteisėtą veiką; dėl jų surašyta ir teismams perduota daugiau nei 3 tūkst. administracinių teisės pažeidimų protokolų.

Šiais metais, organizuojant nelegalaus darbo tikrinimą, prioritetai bus teikiami statyboms, didmeninei ir mažmeninei prekybai, autoservisams, medienos ir medienos gaminių gamybai, viešbučiams bei restoranams.

Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą numatytos nuo 3 iki 10 tūkst. litų baudos už kiekvieną nustatytą nelegaliai dirbusį asmenį. Pernai ji vidutiniškai siekė 3,8 tūkst. litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"