TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Darbdaviams kaimas nepatrauklus

2015 02 19 6:00
Kaime trūksta kvalifikuotų traktorininkų. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Beveik 40 proc. Lietuvos bedarbių sudaro kaimo gyventojai, o darbo nerandančių žmonių kaime mažėja lėčiau negu mieste. Žemės ūkio sektoriuje darbdaviai registruoja mažiausiai laisvų darbo vietų.

Kaimas taip pat nyksta sparčiau negu provincijos miesteliai ar didmiesčiai. Vien per praėjusius metus kaime gyventojų sumažėjo 1 proc., o mieste – 0,6 procento.

Bedarbių daugėja

Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenimis, šių metų vasario 1 dieną Lietuvos darbo biržoje buvo registruota 69,5 tūkst. kaimo gyventojų, tai yra 39,7 proc. visų darbo biržoje registruotų bedarbių. 2014 metais tuo pačiu metu kaip bedarbiai buvo registruoti 82,9 tūkst. kaimo gyventojų ir jie sudarė 39,3 proc. visų bedarbių.

Per metus kaime gyvenančių bedarbių sumažėjo 13,4 tūkst., arba 16,2 procento. Tačiau jų dalis tarp visų bedarbių padidėjo 0,4 proc. punkto, tai yra bedarbių kaime mažėjo lėčiau negu mieste.

Lietuvos darbo birža LŽ negalėjo pateikti išsamesnės duomenų analizės, kurių profesijų darbuotojams Lietuvos kaime sunkiausia susirasti darbą, o kokių profesijų darbuotojų Lietuvos kaime trūksta. Tam esą reikėtų atlikti monitoringą, kuris užtruktų.

LDB turimais duomenimis, šių metų pradžioje daugiausia darbingo amžiaus gyventojų kaip bedarbiai buvo registruoti Ignalinos r.(17,9 proc.), Alytaus r. ir Lazdijų r. (po 16,7 proc.) savivaldybėse. Mažiausiai darbingo amžiaus gyventojų kaip bedarbiai registruoti Trakuose (5,8 proc.), Elektrėnuose (6 proc.) ir Šiauliuose (6,1 proc.).

Aštuoniose savivaldybėse (Ignalinos, Alytaus r., Lazdijų, Jurbarko, Zarasų, Akmenės, Kelmės, Kalvarijos ir Šilutės) registruoto nedarbo rodikliai viršijo šalies vidurkį daugiau kaip 1,5 karto.

Pernai laisvų darbo vietų darbdaviai mažiausiai registravo žemės ūkio sektoriuje – vos 6,3 procento. Palyginimui, paslaugų sektoriuje registruota 58,7 proc., pramonės - 21,2, statybos sektoriuje – 13,8 proc. laisvų darbo vietų.

Laisvų darbo vietų dalis, kurias užregistravo darbdaviai, veikiantys žemės ūkio sektoriuje, per metus sumažėjo 1,3 proc. punkto.

LDB pažymi, kad pernai egzistavo kvalifikuotų darbininkų, galinčių dirbti judamųjų žemės ir miškų ūkio įrenginių operatoriais, paklausa. Žemės ūkio sektoriuje trūko traktorininkų, kvalifikuotų miško ūkio darbininkų, medelyno daigyno darbininkų, medkirčių ir pardavėjų.

Pernai buvo paklausūs ir kvalifikuoti darbininkai, galintys dirbti virėjais, siuvėjais, kailininkais bei kepurininkais ir mieste, ir kaime.

Kaimas tuštėja

Statistikos departamento duomenimis, 2015 metų pradžioje Lietuvos kaime gyveno 958,9 tūkst., arba 32,8 proc. visų Lietuvos gyventojų. Per metus jų sumažėjo 10 tūkst., arba 1 procentu. Palyginimui - mieste metų pradžioje gyveno 1 mln. 963 tūkst. (67,2 proc.) gyventojų ir nuo 2014 metų pradžios miesto gyventojų skaičius sumažėjo 11,6 tūkst., arba 0,6 procento.

Lietuvos Respublikos visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, 2011 metais mieste gyveno 2 mln. 31 tūkst. 211 (66,7 proc.), kaime – 1 mln. 12 tūkst. 218 (33,3 proc.) gyventojų. Laikotarpiu tarp surašymų (2001–2011 m.) mieste gyventojų sumažėjo 300,9 tūkst., kaime – 139,7 tūkstančio.

Gyventojų skaičius per dešimtmetį tarp surašymų padidėjo tik keturiose savivaldybėse: Klaipėdos rajono – 11 proc., Neringos – 7,7, Vilniaus ir Kauno rajonų – atitinkamai 7,6 ir 5,4 procento. Kitose 56 savivaldybėse gyventojų skaičius sumažėjo.

Daugiau nei penktadaliu gyventojų sumažėjo Visagino savivaldybėje – 23,6 procento, Akmenės rajono – 22,9, Pagėgių – 22,2, Kelmės rajono – 20,6, Biržų rajono – 20,5, Ignalinos rajono – 20,1, Jurbarko rajono – 20,1 procento.

Gyventojus kaime retina neigiama gyventojų kaita (daugiau žmonių miršta negu gimsta kūdikių) bei emigracija į miestus ir užsienį.

Antai 2013 metais 82,8 proc. darbingo amžiaus emigrantų prieš išvykdami iš šalies nedirbo vienus metus ir ilgiau (2012 metais – 75,4 proc.). Daugiau negu pusė (60,1 proc.) darbingo amžiaus emigrantų, kurie prieš išvykdami nedirbo, buvo 20–34 metų amžiaus.

2014 metais iš Lietuvos emigravo 38,5 tūkst. gyventojų, 2013 metais - 35,5 tūkst., 2012 metais - 38,5 tūkstančio.

2004–2013 metais iš Lietuvos emigravo 439,5 tūkst. gyventojų, į Lietuvą grįžo (reemigravo) 85,4 tūkst. piliečių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"