TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Darbdavio pažymų nebeprašo

2010 04 20 0:00
Jei darbdavio nerandama ir įmokos už apdraustąjį nemokamos, žmogui gali būtų suteiktas bedarbio statusas.
LŽ archyvo nuotrauka

Jeigu darbdavys dingsta, nedarbo draudimo išmoka buvusiems jo darbuotojams priklauso net ir nepristačius popierinės pažymos apie darbo užmokestį - valdininkai, regis, jau pramoko rasti reikiamą informaciją savo elektroninėje sistemoje. Tačiau pavaikyti bedarbių jie neatsisako.

Kaip teigia profsąjungų atstovai, per krizę kone daugiausia darbuotojų skundų sulaukiama dėl to, kad dingsta darbdaviai. Tvirtinama, jog staiga prapuolę darbdaviai palieka savo pavaldinius ne tik neišmokėję atlyginimų už kelis mėnesius, bet ir atėmę galimybę gauti nedarbo draudimo išmoką.

Mat Lietuvoje darbą praradęs žmogus turi pristatyti darbo biržai popierinę darbdavio pažymą apie gautą darbo užmokestį, nors įmonės jau daugybę metų moka mokesčius ir deklaruoja elektroniniu būdu, taigi visa informacija apie legaliai dirbančius gyventojus ir jų pajamas bei mokesčius sukaupta tiek Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI), tiek "Sodroje". Tuo nesunkiai įsitikina tie, kuriems tenka deklaruoti pajamas, - valstybės institucijos žino apie juos viską. Vis dėlto dar neseniai dingusio savo darbdavio nesuradę žmonės negaudavo ir bedarbio pašalpos, nes negalėdavo atnešti "raštelio" apie darbe gautas pajamas.

Tačiau šimtams tūkstančių bedarbių atsidūrus gatvėje ir kilus pasipiktinimo bangai dėl reikalaujamų pažymų, valstybinių institucijų darbuotojai prisiminė, kad visus darbuotojų duomenis turi ir VMI, ir "Sodra". Todėl nuo praėjusių metų pabaigos nuspręsta, jog nebeprivaloma pristatyti pažymų apie darbo užmokestį tiems bedarbiams, kurių darbdavio nerandama. Darbo biržos specialistė LŽ patikino, kad nedarbo draudimo išmoka priklauso net tuomet, jei darbdavys tam tikrą laiką nemokėjo žmogui atlyginimo.

Vis dėlto nemažai absurdo dar lieka. Tarkim, jei darbdavys neprapuolė ir laiku mokėjo atlyginimą, bet atleido darbuotoją mažindamas etatus ar dėl kitų priežasčių, darbo biržos tarnautojai vis tiek prašo žmogaus atnešti popierinę darbdavio pažymą apie jam išmokėtą atlyginimą.

Kas nesusigaudo?

Lietuvos darbo biržos (LDB) ryšių su visuomene specialistė Birutė Balynienė LŽ tikino, kad statistikos apie tai, kiek biržoje užregistruota žmonių, kurie dėl darbdavio kaltės neturi teisės pretenduoti į nedarbo draudimą, negalinti pateikti. Specialistė aiškino, esą problemai išryškėjus ji buvo išspręsta - šiandien darbo biržai užtenka iš "Sodros" gautų pažymų apie dingusių darbdavių buvusius darbuotojus. Jos manymu, gyventojai iki šiol tuo skundžiasi profsąjungoms ar Valstybinei darbo inspekcijai dėl to, kad patys nesusigaudo arba nieko nežino apie naująją tvarką.

"Anksčiau būtinai reikėdavo pristatyti pažymas iš darbdavio, bet dabar darbo biržų darbuotojai nebevaiko žmonių, nes tos pažymos gaunamos iš "Sodros". Gyventojai patys nesusigaudo, be to, juos gąsdina darbdaviai", - kalbėjo specialistė apie valdininkų prieš kelis mėnesius pakeistą tvarką.

B.Balynienė priminė, kad žmogus, pretenduojantis į nedarbo išmoką, privalo turėti ne mažesnį kaip 18 mėnesių darbo stažą per pastaruosius trejus metus. Esą čia "taip pat kaip dėl mašinos draudimo - jo nepratęsus ir įvykus eismo įvykiui, patirta žala nebus kompensuojama".

Priklauso ir pašalpa

Kaip LŽ pasakojo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ryšių su visuomene vyr. specialistas Marius Petrauskas, į tai, kad padaugėjo dingusių darbdavių, sureaguota praėjusių metų pabaigoje. "Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatos buvo papildytos punktu, kuriame aiškiai apibrėžta: jei darbdavys nesurandamas ir įmokos už apdraustąjį nemokamos, žmogus gali užpildyti prašymą, kad jam būtų suteiktas bedarbio statusas", - dėstė M.Petrauskas.

Jis priminė, kokius kelius dingus darbdaviui asmuo turi nueiti pagal dabar valdininkų sumanytą tvarką. Pasirodo, darbo ir darbdavio netekusiam žmogui pirmiausia reikėtų kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją. Ji, atlikusi tyrimą, išduotų pažymą, kad darbdavys yra nesurandamas. Tuomet žmogus turėtų kreiptis į darbo biržos teritorinį skyrių, kad šis per "Sodrą" patikrintų, ar už jį nėra mokamos įmokos. Jei darbdavys nesurandamas, o įmokos už darbuotoją nemokamos, jam nustatyta tvarka suteikiamas bedarbio statusas.

"Tai, jog žmogus kelis mėnesius negavo atlyginimo ar darbdavys nemokėjo socialinio draudimo įmokų, neturėtų trukdyti gauti nedarbo išmoką. Galioja bendra tvarka, kad nedarbo išmoką gali gauti asmuo, per pastaruosius trejus metus dirbęs bent 18 mėnesių", - kalbėjo M.Petrauskas.

LŽ primena, kad pagal Seime patvirtintas Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisas nuo rugpjūčio visi bedarbiai, kuriuos atleisdamas darbdavys išmokėjo pagal įstatymus priklausančią išeitinę kompensaciją, atėję į darbo biržą pradės gauti bedarbio pašalpą po tiek mėnesių, už kiek jiems išmokėta kompensacija. Nuo šių metų maksimali nedarbo draudimo išmoka yra 650 litų, anksčiau buvo ne didesnė kaip 1041,6 lito.

Faktai: nedarbo lygis dar pakilo

Oficialus registruotas nedarbas didžiuosiuose Lietuvos miestuose praėjusią savaitę, palyginti su ankstesne, dar padidėjo ir siekė 13-15 proc., o Panevėžyje viršijo 17 procentų. Tai rodo teritorinių darbo biržų skelbiami duomenys. Praėjusios savaitės pabaigoje darbo ieškojo 65,8 tūkst. Vilniaus, 14,93 tūkst. Šiaulių, 17,2 tūkst. Panevėžio ir 8,23 tūkst. Marijampolės miestų bei rajonų gyventojų, turinčių bedarbio statusą. Tai, BNS skaičiavimais, sudarė atitinkamai 14,9 proc., 12,8 proc., 17,2 proc. ir 13,4 proc. minėtų miestų bei rajonų darbingo amžiaus gyventojų.

Teritorinių darbo biržų duomenimis, Vilniaus darbo biržoje praėjusią savaitę (balandžio 8-15 dienomis) buvo užregistruota 2,48 tūkst. bedarbių, Šiaulių - 411 (9-15 dienomis), Panevėžio - 416 (9-15 dienomis), Marijampolės - 380 (8-14 dienomis).

Ankstesnės savaitės pabaigoje darbo ieškojo 64,3 tūkst. Vilniaus, 14,9 tūkst. Šiaulių, beveik 17,2 tūkst. Panevėžio ir 8 tūkst. Marijampolės miestų bei rajonų gyventojų, turinčių bedarbio statusą, arba, BNS skaičiavimais, atitinkamai 14,5 proc., 12,8 proc., 17,2 proc. ir 13 proc. minėtų miestų ir rajonų darbingo amžiaus žmonių.

Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenimis, balandžio 15-ąją darbo ieškojo 318,6 tūkst. asmenų, turinčių bedarbio statusą. Nedarbo lygis Lietuvoje siekė beveik 14,8 procento. LDB prognozėmis, šių metų pabaigoje registruotų bedarbių skaičius turėtų priartėti prie 350 tūkst., o nedarbo lygis sudaryti 16-17 procentų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"