TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Darbo imigrantų rinka nejaučia

2013 09 16 6:00
Paslaugų sektoriuje nemažą dalį dirbančių užsieniečių sudaro restorano virėjai – juos dažniausiai kviečiasi rytietiškų patiekalų restoranai. LŽ archyvo nuotraukos

Pastarųjų metų darbo imigracijos statistika patvirtina Lietuvos darbo rinkos stagnaciją: darbininkams iš trečiųjų šalių Lietuva nėra patraukli, vietinė darbuotojų pasiūla darbdavių netenkina, o vidutinė alga keliais procentais didėja tik valdžiai padidinus privalomą taikyti minimalų darbo užmokestį.

Verslui viešai prakalbus apie specialistų trūkumą ir poreikį atsivežti jų iš užsienio, Lietuvoje kartais pasigirsta baimingų kalbų, neva mūsų šalį užgrius užsienio imigrantų banga, neva jie veržiasi čia dirbti pusvelčiui ir neva ateis laikas, kai jie gali atimti duonos kąsnį iš lietuvių. Būtent toks vaidmuo jau keliolika metų tenka Lietuvos emigrantams Vakarų šalyse.

Tačiau skaičiai atveria akis. Lietuvos darbo birža šių metų pirmąjį pusmetį išdavė 2221 leidimą dirbti mūsų šalyje. Tai 80 leidimų mažiau negu praėjusių metų pirmąjį pusmetį. Apie užsieniečių atleidimą iš darbo šiemet buvo 773 pranešimai, o prieš metus – 532. Taigi, per metus darbo imigrantų Lietuvoje santykinai sumažėjo 621 asmeniu, arba 33 procentais.

Tendencijos neguodžia

Devynis dešimtadalius kuklios darbo imigracijos susiurbia paslaugų sektorius, kita dalis lieka pramonėje ir tik 1 procentas (apie 20 žmonių visoje Lietuvoje) – dirba statybose. Visam Lietuvos darbo jėgos „importui“ absoliučiai diktuoja tarptautinių krovinių vežėjai – pirmąjį šių metų pusmetį iš 2221 leidimo dirbti Lietuvoje 1999 leidimai teko vežėjams.

Lietuvos darbo biržos vyriausioji specialistė Milda Jankauskienė LŽ pažymėjo, kad, palyginti su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, šiemet 9 proc. leidimų daugiau išduota paslaugų sektoriuje, o leidimų dirbti pramonės sektoriuje sumažėjo 8 procentais. Paslaugų sektoriuje nemažą dalį dirbančių užsieniečių sudaro restorano virėjai – juos dažniausiai kviečiasi rytietiškų patiekalų restoranai. Didžioji dalis iš trečiųjų šalių atvykusiųjų dirbti pramonės sektoriuje tenka Klaipėdos laivų statykloms.

Apskričių atskirtis

Kaip įprasta, didžiausia darbo imigrantų dalis tenka Vilniaus apskričiai. O štai antroji pagal didumą darbo jėgos importuotoja pirmąjį pusmetį buvo Šiaulių apskritis.

Kaip LŽ teigė Šiaulių apskrities teritorinės darbo biržos Paslaugų darbdaviams skyriaus vadovė Janina Šiaulienė, tik vienas kitas leidimas laikinai dirbti Lietuvoje apskrityje buvo išduotas atvykusiems kinų virtuvės specialistams, o kiti, daugiau kaip 400 leidimų, kaip įprasta, teko krovinių vežėjams.

„Daug vežėjų iš Baltarusijos ir Ukrainos Lietuvoje įsidarbina jau ketvirti metai. Visada į šias darbo vietas pirmiausia ieškome kandidatų visoje Lietuvoje. Tik jų neradę, po vieno dviejų mėnesių suteikiame leidimą įdarbinti užsienietį. Užsienietį norinti įdarbinti įmonė negali turėti neįvykdytų mokestinių įsipareigojimų“, – tvirtina Šiaulių apskrities darbo biržos atstovė.

Apie didesnę darbo imigracijos įtaką Lietuvoje buvo verta kalbėti tik tada, kai vyko didelės statybos.

Pasak jos, darbdaviui paprasčiau priimti į darbą vietinį žmogų, tačiau besikeičiant krovinių eksporto kryptims, daugiau vežant į Rusiją, ryškėja jaunimo švietimo problema: dabar jau retas jaunas žmogus kalba rusiškai, o vežėjui, nemokančiam šios kalbos, Rusijoje veikti nėra ką.

Absoliučiai sparčiausią darbo imigracijos prieaugį pirmąjį pusmetį (151,9 proc.) demonstravusios Utenos apskrities teritorinės biržos toks lyderiavimas nestebina, juolab kad apskritai darbo imigrantų skaičiumi šis regionas neišsiskiria. „Imigracijos padidėjimas mūsų apskrityje paprastai būna ryškus tada, kai Visagine įsikūrusi Vokietijos kapitalo UAB „Visatex“ atsiveža daugiau siuvėjų. Šioje bendrovėje dirba per 600 žmonių, ji nuolat ieško siuvėjų, pirmiausia vietoje“, – LŽ pasakojo Utenos darbo biržos Paslaugų darbdaviams skyriaus vadovas Aurimas Šaltis.

Jo žiniomis, Visagino bendrovė darbuotojams moka palyginti dideles algas, tačiau čia reikia aukštos kvalifikacijos siuvėjų, nes gaminiams – vyriškiems kostiumams, skirtiems Europos rinkai, yra keliami labai griežti kokybės reikalavimai. Sprendžiant iš pirmojo pusmečio statistikos, didžiausias pirmąjį pusmetį Lietuvos pramonės įmonėse įdarbintų užsieniečių krūvis teko būtent „Visatex“ – 41 iš 66.

Pagal Lietuvos migracijos įstatymą iš trečiosios, ES nepriklausančios, šalies atvykęs darbuotojas čia gali dirbti iki dvejų metų. Norėdamas dirbti toliau, jis privalo pirmiausia išsiregistruoti, išvykti ir vėl įsiregistruoti kitam laikotarpiui kaip naujas samdomas darbuotojas. Toks masinės užsieniečių kaitos Visagino bendrovėje laikotarpis ir sutapo su šių metų pirmojo pusmečio statistika.

Daugumoje kitų apskričių, išskyrus Vilnių ir Tauragę, darbo imigracija mažėjo nuo 11 proc. (Marijampolės apskrityje) iki 61,8 proc. (Klaipėdos apskrityje).

Algos – tik stebėtojos

Lietuvos įmonių ir įstaigų darbuotojų algos kyla panašiu tempu, kaip mažėja darbo imigracija. Analitikų vertinimu, kaip nors susieti šiuos dalykus Lietuvoje bent šiandien nėra motyvų dėl per mažo darbo imigracijos masto. „Apie darbo imigrantų iš trečiųjų šalių įtaką darbo užmokesčiui Lietuvoje buvo galima rimčiau kalbėti prieš keletą metų, kai jų dauguma dirbo didelėse statybose. Tada darbdaviai imigrantų sąskaita galėjo sau palankesne linkme koreguoti darbo užmokestį ir vietiniams, – pripažįsta Darbo ir socialinių tyrimų instituto vyr. mokslinis bendradarbis Arūnas Pocius. – Dabar padėtis kitokia. Gerai, kad valstybė nusprendė skatinti aukštos kvalifikacijos ir labai retų specialybių atstovų atsivežimą. Kita vertus, šiandien Lietuva, nors būdama nepatraukli darbo imigracijai dėl per mažų algų, priima ir tuos, kurie gerokai brangesnio darbo šalyse jau neatlaiko konkurencijos, t. y. kai augant nedarbui išsivysčiusiose valstybėse pirmenybė į laisvas darbo vietas tenka vietiniams bedarbiams.“

Analitiko nuomone, nors Lietuvoje darbo imigracija kol kas neklesti, įstatymų leidėjai turėtų daugiau dėmesio kreipti į demografines problemas: nors emigracija mažėja, tačiau labai mažas gimstamumas. Tokiomis aplinkybėmis itin svarbus tampa švietimas ir profesinis orientavimas.

Statistikos departamentas praėjusią savaitę skelbė, jog visose Lietuvos apskrityse vidutinis darbo užmokestis pirmąjį šių metų ketvirtį padidėjo nuo 0,4 proc. (Vilniaus apskritis) iki 3,2 proc. (Telšių apskritis); per metus – nuo 3,4 proc. (Klaipėdos apskritis) iki 7,2 proc. (Alytaus apskritis). Specialistai patikslino: „Darbo užmokesčio padidėjimą antrąjį 2013 metų ketvirtį, palyginti su ankstesniuoju, lėmė sezoniniai svyravimai, didesnės darbų apimtys ir kitos priežastys.“

Šiuos rezultatus komentavę analitikai tarp kitų statistinių rodiklių didėjimo priežasčių nurodė vidutinio darbo užmokesčio padidinimą iki 1000 litų, išeitines pašalpas dėl to atleidžiamiems darbuotojams ir tai, kad labiausiai didėjo įmonių vadovų bei aukščiausios kvalifikacijos specialistų atlyginimai. Apie darbo jėgos migracijos įtaką niekas neužsiminė, kadangi jos, matyt, nė nebūta.

Darbo imigracija iš trečiųjų šalių Lietuvoje (I pusmetis)

MetaiLeidimai dirbtiPranešimai apie atleidimus
200914501101
2010786319
20111378267
20122301532
20132221773

Šaltinis: Lietuvos darbo birža

Išduotų leidimų dirbti skaičius pagal apskritis (I pusmetis)

Regionas2013 m. (pokytis, proc.)2012 m.
Alytaus apskritis25 (-26,5)34
Kauno apskritis245 (-15)288
Klaipėdos apskritis321 (-61,8)519
Marijampolės apskritis33 (-11)37
Panevėžio apskritis5 (-45,5)9
Plungės apskritis20 (-46)37
Šiaulių apskritis438 (+33,9)327
Tauragės apskritis5 (0)5
Utenos apskritis41 (+51,9)27
Vilniaus apskritis1088 (+6,9)1018

Šaltinis: Lietuvos darbo birža

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"