TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Darbo interneto platybėse ieško jaunesni žmonės

2007 01 09 0:00

Plintant internetui darbo virtualiame pasaulyje ieško vis daugiau šalies gyventojų. Toks darbo paieškos būdas yra populiarus tarp jaunų ir išsilavinusių didmiesčių gyventojų, o atokesniuose rajonuose ieškoma darbo per spaudą ar per pažįstamus.

Aktyviausi darbo per internetą ieškotojai - 20-29 metų žmonės, pageidaujantys dirbti didmiesčiuose. Tokią išvadą galima daryti remiantis interneto vartų cv.lt atliktu tyrimu. "Minėtas segmentas - jauni, pajėgūs asmenys, neretai jau dirbantys, bet ieškantys geresnių darbo pasiūlymų, - kalbėjo Arūnas Navickas, tyrimo autorius bei cv.lt direktorius. - Internetas - jauno ir modernaus žmogaus erdvė, tad natūralu, kad darbo per internetą daugiau ieško jaunimas. Vyresnieji turi savo tradicijas, kaip ir kur ieškoti darbo. Jie pasinaudoja pažįstamųjų patarimais ar skaito skelbimus laikraščiuose."

Ir darbo birža teigia, kad darbo paieška per internetą populiarėja.

"Pernai 40 proc. bedarbių naudojosi interneto darbo paieška. Iš jų 35 proc. - kartą per savaitę, 40 proc. - kartą per mėnesį. Lietuvos darbo biržos tinklalapyje darbdaviai buvo užregistravę apie 20 tūkst. laisvų darbo vietų. Tačiau matome, kad darbo paieška per internetą priimtinesnė aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą turintiems asmenis", - sakė Daiva Liūgienė, Lietuvos darbo biržos Darbo pasiūlos ir paklausos skyriaus vedėjo pavaduotoja.

Tyrimų bendrovė "TNS Gallup" yra suskaičiavusi, kad lyginant 2005 metų sausį-lapkritį su 2006 metų tuo pačiu laikotarpiu darbo skelbimų padaugėjo 29 proc. - nuo 17,63 tūkst. iki 22,82 tūkst.

Spauda - geriau?

Dėl didesnės interneto skvarbos daugiausia darbo per internetą ieškojo didmiesčių gyventojai. Tačiau, Navicko teigimu, situacija keičiasi ir mažesniuose šalies miestuose, kur didinti interneto skvarbą imasi nevyriausybinės organizacijos.

Nors jei dairotės darbo Lietuvos provincijoje, gali būti taip, kad jį greičiau rasite ne per internetą.

"Tikėtina, kad vietinėje spaudoje ar klausinėdami pažįstamų darbą provincijoje rasite greičiau. Žinodami, kad čia interneto skvarba maža, darbdaviai apie laisvas darbo vietas dažniau praneša spaudoje", - teigė Liūgienė.

Į užsienį - per pažįstamus

Navickas pažymi, kad lietuviškais darbo skelbimų interneto puslapiais naudojasi ir užsienyje esantys lietuviai. Kol kas tai - pavieniai atvejai, bet pasitaiko, kad į Airiją ar Didžiąją Britaniją emigravę tautiečiai dairosi darbo Lietuvoje. Pašnekovo manymu, situacija gali keistis, kai į Didžiosios Britanijos darbo rinką ims plūsti darbo jėga iš Rumunijos ir Bulgarijos. Tuomet ten dirbantiems lietuviams teks konkuruoti su šių dviejų šalių piliečiais. Tad tikėtina, kad besinaudojančiųjų internetu, kad susirastų darbą Lietuvoje, padaugės.

Kaip teigia Navickas, norintieji emigruoti iš Lietuvos internete darbo pasiūlymų ieško retai. "Nors interneto erdvėje būsimi emigrantai ir dairosi skelbimų, bet tai nėra pagrindinis šaltinis ieškant darbo užsienyje. Ketinantieji vykti padirbėti į užsienį dažniau varto skelbimus laikraščiuose ar apie darbo vietas už Lietuvos ribų sužino iš pažįstamų", - aiškino Navickas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"