TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Darbo kodeksas neleis pasiskolinti

2016 09 28 6:00
Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Nuo 2017 metų sausio 1 dienos įsigaliojantis liberalus Darbo kodeksas kai kuriems bankų klientams užkirs kelią pasiskolinti būstui, o jau grąžinantiems paimtą būsto kreditą sukels daugiau nerimo. Bankai vengia tiesiai atsakyti, kaip lankstesnės darbo sąlygos pagal terminuotas arba nenustatytos apimties, vadinamąsias nulines, darbo sutartis pakeis potencialių būsto kredito gavėjų vertinimą.

Dabartinė konservatyvi bankų praktika vertinant kredito gavėjų ankstesnio laikotarpio pajamas bei tvarias kliento finansines galimybes grąžinti ilgalaikę paskolą veikiausiai sumažins potencialių kredito gavėjų skaičių. Kai kurie bankai pripažįsta, kad jų reakcija į naujas darbo formas priklausys nuo to, ar Lietuvos bankas liberalizuos šiuo metu itin konservatyvias atsakingo skolinimo gaires bei požiūrį į klientų pajamų tvarumą.

DNB banko komunikacijos vadovas Valdas Lopeta akcentavo, kad, esant lankstesniems darbo santykiams, kreditavimo politika taip pat turės būti lankstesnė ir prisitaikyti prie naujų darbo sutarčių formų.

„Esminis klausimas – koks bus Lietuvos banko požiūris į naujas darbo sutarčių formas, ar Lietuvos bankas sutiks liberalizuoti šiuo metu itin konservatyvias atsakingo skolinimo gaires bei požiūrį į klientų gaunamų pajamų tvarumą. Nuo to priklausys ir bankų reakcija į lankstesnius darbo santykius“, – teigė DNB atstovas.

Vykdydami Lietuvos banko patvirtintus atsakingojo skolinimo nuostatus, šalies komerciniai bankai dabar būsto kreditą suteikia maksimaliam 30 metų laikotarpiui ir reikalauja sukaupti 15 proc. perkamo būsto vertės pradinį įnašą. Maksimali mėnesinė kreditų grąžinimo ir palūkanų įmokų pagal visus įsipareigojimus suma negali viršyti 40 proc. tvarių asmens (namų ūkio ) mėnesio pajamų. Nors viešai to nedeklaruoja, dabar komerciniai bankai ne tik būsto paskolos nesuteikia, bet ir kredito kortelės neišduoda klientui, kuris vienoje darbovietėje dirba trumpiau negu 12 mėnesių.

Kai kurie bankai skelbia, kad priklausomai nuo paskolos dydžio būsto kredito gavėjo pajamos, atskaičius mokesčius, turėtų būti ne mažesnės nei 350 eurų per mėnesį, o paskolą imant su bendraskoliu – nuo 724 eurų per mėnesį.

Naujasis Darbo kodeksas įteisina darbo sutarčių įvairovę, trumpesnį atleidimo iš darbo terminą ir mažesnes išeitines išmokas. Šie pokyčiai net ir būsto paskolas paėmusius banko klientus privertė pasijusti itin nesaugiai. Nenumatytiems gyvenimo atvejams jie dabar turės pasikloti storesnę finansinę pagalvę.

Primena griežtus centrinio banko reikalavimus

SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Vaidas Žagūnis „Lietuvos žinioms“ sakė, jog naujasis Darbo kodeksas dar tik vertinamas ir diskutuojama, kaip nauja darbo santykių praktika paveiks kreditavimo politiką ar klientų rizikos vertinimą. „Bankas visada analizuoja kiekvieną atvejį individualiai ir konkrečiam asmeniui pasiūlo individualias būsto paskolos teikimo sąlygas“, – pabrėžė jis.

Vis dėlto V. Žagūnis atkreipė dėmesį, kad pagrindiniai klientų vertinimo kriterijai nesikeičia. Mat būsto paskolos sąlygas lemia keli pagrindiniai veiksniai, o pirmiausia – paskolos rizika (kliento ir sandorio rizika) bei paskolos ir įkeisto turto santykis.

Paskolos rizika priklauso nuo besiskolinančiojo būstui galimybių vykdyti finansinius įsipareigojimus: kliento finansinės padėties, kliento galimybių pragyventi ir mokėti įmokas už prisiimtus finansinius įsipareigojimus, šeiminės padėties, gyvenamosios vietos, turto, kuriam imama paskola, paskirties, kliento kredito istorijos.

„Bankas, individualiai vertindamas kliento finansinę padėtį, atsižvelgia į pajamų tvarumą bei stabilumą ir turint neterminuotas, ir terminuotas darbo sutartis. Taigi kiekvienu atveju būsto paskolos suteikimo sąlygos nustatomos individualiai“, – pažymėjo V. Žagūnis.

„Swedbank“ Būsto finansavimo departamento direktorius Tomas Pulikas „Lietuvos žinioms“ taip pat teigė, kad pagal šiuo metu galiojančią tvarką visi klientai, kurie kreipiasi į „Swedbank“ dėl būsto paskolos, vertinami individualiai.

„Ši tvarka bus taikoma ir įsigaliojus naujam Darbo kodeksui. Vertindami kliento galimybes skolintis, kartu su klientu daug dėmesio skiriame kliento finansinei situacijai, jos stabilumui bei perspektyvai, be to, vertiname kliento įsipareigojimus ir jų mokėjimo istoriją ne tik banke, bet ir kitose bendrovėse“, – sakė jis.

Pagrindinis reikalavimas kredito gavėjams – kliento pajamos turi būti tvarios ir pagrįstos. T. Pulikas teigė, kad terminuotos darbo sutartys ne visada užkerta kelią gauti paskolą būstui. „Swedbank“ suteikia būsto finansavimą ir tais atvejais, kai klientai dėl savo darbo specifikos nuolat dirba pagal terminuotas darbo sutartis“, – teigė jis.

Vis dėlto „Lietuvos žinių“ kalbinti didžiausių šalies komercinių bankų atstovai išvengė tiesaus atsakymo, ar nauji darbo santykiai sumažins būsto paskolas paėmusių klientų finansinį saugumą, ir kokie numatomi papildomi klientų kreditingumo vertinimo rodikliai, įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui.

Įteisino finansinį nesaugumą

Seimo priimtas naujasis Darbo kodeksas leidžia laisvai sudaryti terminuotas darbo sutartis bei įteisina daugybę naujų darbo sutarčių rūšių: nenustatytos apimties, projektinio darbo, darbo vietos dalijimosi, darbo keliems darbdaviams.

Nuo Naujųjų metų finansinių įsipareigojimų turintiems darbuotojams reikėtų pasirengti storesnę finansinę pagalvę, nes Darbo kodeksas įteisina trumpesnį įspėjimo dėl atleidimo iš darbo terminą, kai atleidžiama nesant darbuotojo kaltės.

Naujasis įspėjimo apie atleidimą iš darbo terminas – vienas mėnuo, o jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vieni metai – dvi savaitės (dabartiniame kodekse – 2 mėnesiai). Tiesa, įspėjimo terminas dvigubinamas darbuotojams, kurie augina vaiką iki 6 metų arba vieni augina vaiką iki 12 metų amžiaus. Tokia pat nuostata taikoma darbuotojams, kuriems iki pensinio amžiaus likę mažiau kaip 5 metai, ir trigubinamas tiems, kuriems iki senatvės pensinio amžiaus liko mažiau kaip 2 metai.

Seimas įteisino ir mažesnes išmokas darbo netekusiems žmonėms. Kai darbo sutartį darbuotojas nutraukia savo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (liga ar neįgalumas, ilgalaikė prastova įmonėje arba du mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis), mokama 1 vidutinio darbo užmokesčio dydžio arba 0,5 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) išeitinė išmoka, jeigu darbuotojas dirbo trumpiau nei vienus metus (dabar – 2 vidutinio darbo užmokesčio dydžių).

Jeigu darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės, darbuotojui nepriklausomai nuo to, kiek laiko jis dirbo įmonėje, išmokama 2 VDU dydžio išeitinė išmoka, o jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus – 0,5 VDU dydžio išeitinė išmoka. Tai gerokai mažesnė suma negu dabartiniame Darbo kodekse, kuris, priklausomai nuo darbuotojo darbo stažo, nustato nuo 1 iki 6 mėnesių VDU išeitines išmokos.

Seimas nustatė, kad dabartinio 6 VDU dydžio išeitinę išmoką darbuotojas gautų tik tuo atveju, jeigu darbdavys jį atleistų nenurodydamas jokios priežasties ir apie tai įspėtų prieš 3 darbo dienas.

Gyventojų finansinį pažeidžiamumą didina ir Seimo įteisinta neribota atsakomybė už darbuotojo padarytą žalą. Dabar išieškomos darbuotojo padarytos žalos dydis ribojamas 3 VDU, išskyrus atvejus, kai žalą jis padarė tyčia. Naujasis Darbo kodekas žalos dydžio neriboja – darbuotojas privalės atlyginti visą darbdaviui padarytą žalą net ir tais atvejais, kai tai padarė neatsargiais veiksmais.

Siūlo abejotiną draudimą

Kai kurie komerciniai bankai šią vasarą klientams pradėjo siūlyti ligos ir nedarbo apsaugą. Apsidraudusiems skolininkams, kol jie grįš į darbą (ligos atveju – pasveiks, o netekus darbo – įsidarbins naujoje darbovietėje), bankų draudimo įmonės kas mėnesį (bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių) žada mokėti būsto kredito įmokos dydžio draudimo išmokas. Tačiau ligos ir nedarbo apsauga labai suvaržo apdraustųjų teises ir daugeliu atvejų negalioja. Perkant tokį draudimą reikėtų labai atidžiai perskaityti sutartį, nes joje numatyta begalė išlygų, atleidžiančių banką nuo pareigos mokėti draudimo išmokas.

Antai vieno komercino banko siūloma apsauga nuo ligos negalios, jeigu kliento liga pasireiškė dėl ankstesnės sveikatos būklės. Draudimo išmokos dėl nedarbo nebus mokamos, jeigu darbuotojas darbo neteko dėl tyčinių veiksmų ar alkoholio vartojimo, sutartis nutraukta darbuotojo prašymu arba „praradus pasitikėjimą“, arba pasibaigė terminuota darbo sutartis, kurios terminas trumpesnis nei 13 mėnesių.

Draudžiamasis sutartimi turi įsipareigoti vykdyti visus draudimo bendrovės nurodymus, kad ir kokie jie būtų, registruotis Darbo biržoje bei pateikti visus prašomus dokumentus ir informaciją, kurią bankas galės nesivaržydamas atskleisti. Kientas turi sutikti ir su sąlyga, kad banko draudimo įmonė „gali pakeisti pasirašytą draudimo sutartį, nenurodant priežasčių“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"