TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Darbo revoliucija: visiems vienodos galimybes

2014 04 17 6:00
Kjetilas J.Olsenas įsitikinęs, kad ateityje galimybė dirbti internetu stipriai paveiks darbo rinką ir pasaulio ekonomiką. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Darbo perkėlimas į internetą ištrins sienas tarp valstybių ir sulygins specialistų iš skirtingų šalių galimybes. Lietuvis uždirbs tiek pat, kaip ir Silicio slėnyje dirbantis specialistas, o augantis šalies verslas sutaupys užsisakydamas pigesnes profesionalų paslaugas Tunise. Tokia ateitis, matant, kaip sparčiai auga laisvai samdomų darbuotojų skaičius, visiškai reali.

„Technologijos išties kuria naujas darbo galimybes, pagrįstas globalia darbo rinka, o ne geografija, kultūra ar kalba. Prieš dešimt metų negalėjai įsivaizduoti, kad turėsi galimybę pasamdyti kitame pasaulio krašte gyvenantį žmogų, pavyzdžiui, sukurti interneto tinklalapį. O dabar - tai realybė. Jei gyveni Vilniuje ir esi programuotojas ar tinklalapių dizaineris, gali lengvai rasti darbdavį San Fransiske ir būti garantuotas, kad gausi savo darbo užmokestį“, - LŽ sakė Kjetilas J.Olsenas, kompanijos „Elance - oDesk“ viceprezidentas. Ši kompanija valdo pasaulyje pirmaujančią internetinę darbo samdos platformą, kuri suveda verslą su laisvai samdomais specialistais iš viso pasaulio. Prie jos kiekvieną savaitę prisijungia daugiau kaip 100 tūkst. tokių specialistų, ir šis augimas kiekvieną mėnesį spartėja. Nuolat didėja ir per platformą siūlomų darbų skaičius.

- Kalbate apie darbo rinkoje išsitrinsiančias sienas tarp valstybių, tačiau, ko gero, ne visi specialistai galės eksportuoti savo paslaugas. Kokių sričių laisvai samdomi darbuotojai dabar taip randa darbą ?

- Šiuo metu vyrauja darbai, susiję su tinklalapių kūrimu, mobiliosiomis programėlėmis, virtualiųjų asistentų paslaugomis, klientų aptarnavimu, mat visus šiuos darbus galima atlikti per atstumą, naudojantis kompiuteriu ir internetu. Natūralu, kad gydytojas ar su gamybos įrenginiais dirbantis žmogus tokios galimybės neturi.

Kita vertus, prieš 5-6 metus, kai darbo rinkoje tik pradėjo rastis darbo internetu galimybės, darbų ratas buvo gerokai siauresnis. Šiandien savo paslaugas virtuliai jau siūlo ir teisininkai, apskaitininkai, mokslininkai, 3D modeliavimo specialistai. Taigi laikui bėgant platforma apima vis daugiau įgūdžių.

- Ar tai reiškia, kad ateityje daugelis darbų, atliekamų kompiuteriu, gali persikelti į internetą?

- Teoriškai žiūrint, taip. Tačiau realybėje taip tikriausiai neįvyks, nes ne visi norėtų dirbti nuotoliniu būdu. Vis dėlto žmonių, kurie į darbo rinką įžengė prieš dešimt metų, požiūris į darbą visiškai kitoks: ši karta nori daugiau laisvės – patys pasirinkti, kur dirbti, kada dirbti, su kuo dirbti ir kam dirbti. Jei toliau žengsime šiuo keliu, darbo rinka taps globalesnė ir galimybių bus visur. Būdamas Vilniuje ir turėdamas reikiamus įgūdžius specialistas turės tokias pat galimybes dirbti puikų darbą ir gauti tokį pat atlyginimą kaip ir Silicio slėnyje esantis darbuotojas.

- Ar pastebite, kad prie platformos jungtųsi ir Lietuvos kompanijos bei laisvai samdomi specialistai?

- Lietuvos rinka nėra didelė, bet ji labai sparčiai auga. Manau, kad šalis labai tinkama dirbti internetu, nes ji, palyginti su kitomis mažomis rinkomis, pasižymi greitu aukštųjų technologijų įsisavinimu.

2013 metais prie „Elance - oDesk“ platformos buvo prisijungę 500 Lietuvos verslo įmonių – 43 proc. daugiau nei 2012 metais. Per mūsų platformą jie paskelbė 1700 darbo pasiūlymų ir pasamdė beveik 1000 laisvai samdomų darbuotojų.

O laisvai samdomų darbuotojų skaičiaus augimas net didesnis: praėjusiais metais prie mūsų prisijungė beveik 3000 darbuotojų iš Lietuvos, daugiausia - technologijų specialistų. Net 1300 jų gavo darbus, o darbo užmokestis per metus paaugo 110 procentų.

- Taigi Lietuvos kompanijų potencialius darbuotojus patrauks užsienio kompanijos, galinčios pasiūlyti didesnių atlyginimų?

- Nebūtinai, tačiau Lietuvos kompanijos turi suprasti, jog dėl talentų reikės kovoti. Globali darbo rinka, beje, darys spaudimą ir vietiniams darbuotojams.

Kita vertus, vietinis verslas taip pat turės daugiau galimybių. Tai ypač naudinga pradedantiems verslą, nes jiems nusamdyti geriausius specialistus yra iššūkis – besikuriančios įmonės negali mokėti tokių pat didelių atlyginimų kaip jau veikiančios Lietuvos bendrovės ar čia įsikūrusios tarptautinės kompanijos.

Tuo tarpu pasiūlyti patrauklų užmokestį globalioje darbo rinkoje yra lengviau, nes, pavyzdžiui, tai, kas Lietuvos darbuotojui yra menkai apmokamas darbas, specialistui iš Tuniso gali būti geras pasiūlymas. Taip atsiranda galimybių auginti verslą mažesnėmis sąnaudomis.

- Lietuvoje laisvai samdomi darbuotojai dažnai nėra finansiškai stabilūs, be to, jie uždirba mažiau nei nuolatiniai darbuotojai. Kaip yra kitose šalyse?

- Europos Komisija jau ėmėsi laisvai samdomo darbo reguliavimo. Vienas iš diskutuojamų klausimų, - tai vienodos socialinės garantijos laisvai samdomiems ir nuolat dirbantiems darbuotojams. Kol kas tokios tvarkos nėra nė vienoje šalyje, taigi Lietuva - ne išimtis. Tačiau norėdamos didinti dirbančių žmonių skaičių Europos valstybės turėtų užtikrinti galimybes dirbti laisvai samdomą darbą. Juk nepriklausomas darbuotojas yra geriau nei bedarbis.

Reikia pažymėti, kad tik labai maža dalis prie platformos prisijungusių laisvai samdomų darbuotojų tokią darbo formą pasirinko neradę darbo visu etatu ar būdami bedarbiai. Didžioji dauguma tai padarė sąmoningai, norėdami daugiau laisvės. JAV, Nyderlanduose, Jungtinėje Karalystėje ir net Bangladeše ar Filipinuose toks darbo modelis tampa veikiau standartu nei alternatyva.

- Nuotoliniu būdu kontroliuoti darbuotoją yra sudėtingiau, todėl svarbu, kad jis būtų itin sąmoningas ir atsakingai dirbtų. Ar darbo rinka tam pakankamai subrendusi?

- Darbdavys moka arba už išdirbtas darbo valandas, arba už rezultatą. Jei, pavyzdžiui, laisvai samdomas darbuotojas gauna fiksuotą 3000 JAV dolerių užmokestį už sukurtą tinklalapį, jis laisvu laiku gali lipti į Himalajų kalnus ar gulėti Bahamų paplūdimyje, – svarbiausia, kad sutartu laiku pristatytų produktą.

Dirbant už valandinį užmokestį, tvarka šiek tiek griežtesnė. Pasirengęs dirbti darbuotojas spustelėti kompiuterio mygtuką, ir tuomet pradedamas skaičiuoti jo darbo laikas, o kas savaitę parengiama darbo laiko apskaita. Taip pat yra programėlė, kuri kas dešimt minučių daro momentines kompiuterio ekrano nuotraukas. Taigi darbdavys gali patikrinti, ar darbuotojas dirba, o ne užsiima su darbu nesusijusia veikla, pavyzdžiui, naršo socialinius tinklus. Ir tai visiškai nebaisu!

Tiesa, kai Vokietijoje užsimenu apie šias momentines nuotraukas, pamatau tokius pat skeptiškus veidus kaip ir jūsų – vokiečiai tiesiog pakraupsta, mat šioje šalyje privatumas yra labai svarbus. Nors ir skeptiški, laisvai samdomi darbuotojai momentinių nuotraukų funkcija patenkinti. Priežastis labai paprasta: padaugėjo darbo pasiūlymų, mat nebeliko diskusijų dėl darbo nuotoliniu būdu patikimumo.

- Darbo rinkoje valstybių sienos nyksta, tačiau lieka skirtingas mentalitetas. Ar susiduriama su problemomis būtent dėl to?

- Paprastai dėl to problemų nekyla, tačiau visuomet pasitaiko išimčių. Kultūrų skirtumai akivaizdūs, tačiau, pasauliui tampant globalesniam, jie po truputį eliminuojami ar bent jau neutralizuojami. Galiausiai pradedame išmanyti žmonių skirtumus, o tuomet tiesiog svarbu iš pat pradžių išsiaiškinti, ko abi darbo santykių šalys tikisi.

- Naujas laisvai samdomo darbo suvokimas dar tik skinasi kelią. Kada galima tikėtis akivaizdžių pokyčių?

- Tarptautiniai personalo rinkos analitikai prognozuoja, kad išlaidos už personalo darbą internetu 2020 metais pasieks 23 mlrd. JAV dolerių, o pernai siekė 1,6 mlrd. JAV dolerių. Tikiu, kad šis modelis yra darbo ateitis. Jis didina kompanijų produktyvumą, nes jos turi priėjimą prie 8 mln. laisvai samdomų darbuotojų, o pasamdyti žmogų užtrunka vidutiniškai vos 3 dienas.

Tiesa, šiandien dar negaliu sakyti, kad mūsų kompanija turi įtakos visai ekonomikai. Nors, pavyzdžiui, Bangladešas daugiau nei 30 proc. IT paslaugų eksportuoja per šią platformą, tačiau tai veikiau išimtis. Šiandien darome įtaką individams ir šeimoms, galbūt net mažiems kaimeliams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"