TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Darbo rinkai silpniausiųjų nereikia

2010 07 23 0:00
Specialiosiose mokyklose neįgalūs vaikai pramoksta naudotis ir kompiuteriais.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Iki šiol intelekto sutrikimų turintys jaunuoliai galėdavo integruotis į darbo rinką - išmokdavo prižiūrėti augalus, gyvulius ar tvarkyti parkus. Tačiau sunkmečiu valstybei nerūpi ne tik šių žmonių įdarbinimas, bet net ir darbinis mokymas. Jų ateitis užkraunama šeimai.

Suvalkijoje gyvenanti Virginija LŽ prisipažino esanti nusivylusi Lietuvoje pastaraisiais metais vis mažėjančiu dėmesiu proto negalią turinčius vaikus auginančioms šeimoms. Po daugybės pokalbių su įvairių neįgaliuosius ugdančių įstaigų vadovais moteris suprato, kad jos 16-mečio neįgalaus sūnaus ateitis tėra šeimos rūpestis.

"Iki šiol vidutinę negalią turintis sūnus lankė specialiąją mokyklą. Ten jis prisitaikė, pramoko skaičiuoti. Tačiau norėtume, kad nors šiek tiek būtų užtikrintas ir jo rytojus", - sakė Virginija. Moteris norėtų, jog sūnus pramoktų kokio nors amato, bet neranda mokyklos, kurioje tokiems jaunuoliams būtų sudarytos sąlygos lavintis.

"Žinojome, kad amato galėtų išmokti Gelgaudiškyje. Tačiau šiemet mums ten paaiškino, kad jie daugiau neužsiima jaunuolių profesiniu mokymu. Suradome kitą įstaigą Radviliškyje, bet ji - labai toli nuo namų. Negalėtume sūnaus savaitgaliams parsivežti namo. Be to, ten priima tik turinčiuosius nedidelių intelekto sutrikimų, o mūsų sūnui jie truputį didesni, tačiau ne tokie, kad negalėtų išmokti prižiūrėti augalų ar sodo. Mums tai būtų pagalba ūkyje. Dabar sūnus beveik nieko negali padėti, o mes nežinome, kaip jį to mokyti", - skundėsi LŽ pašnekovė.

Įvykdė apskrities nurodymus

Gelgaudiškio (Šakių r.) specialioji mokykla iki šiol Lietuvoje buvo vienintelė tokia mokykla, kurioje neįgalūs vaikai įgaudavo bendrojo lavinimo žinių ir žemdirbiškos profesijos pagrindus - pramokdavo ką nors dirbti. Net galėdavo kur nors įsidarbinti.

Tačiau mokyklos direktorė Nijolė Navikienė neslėpė, kad šiemet jų profesinio rengimo skyrius išleido paskutinę amato pramokusių jaunuolių, turinčių intelekto sutrikimų, laidą. Mat 2008-ųjų sprendimu, kurį priėmė tuometė Marijampolės apskrities vadovybė, nuo šių metų profesinio rengimo skyrius mokykloje naikinamas. Kodėl, direktorė sakė gerai ir nežinanti. Buvo paaiškinta, kad jų mokykla - specialioji, o profesinių žinių buvę auklėtiniai turėtų semtis profesinio rengimo centruose.

"Kai kada vaikščiodama po Kauną matau buvusius mūsų ugdytinius dirbančius - jie traktoriukais pjauna žolę skveruose, nes anksčiau gaudavo ir traktorininko pažymėjimą. Manyčiau, toks profesinis mokymas reikalingas, kitaip jaunuoliai lieka visiškai neparuošti ir nepasiruošę gyvenimui. Stovėti prie staklių ir dirbti ką nors sudėtingesnio jie negali, bet kai kurie žemės ūkio darbai, kuriems nereikia didelės kvalifikacijos, - kaip tik jiems. Mokėme tuos jaunuolius aplinkos tvarkymo, kad galėtų atlikti elementariausius darbus - sodinti, ravėti, prižiūrėti augalus", - aiškino N.Navikienė.

Našta - tik šeimai

Virginija iš Suvalkijos - ne vienintelė protiškai neįgalų vaiką auginanti mama, susidūrusi su jo tolesnio ugdymo problemomis. LŽ kalbinta Telšių bendrijos "Viltis" vadovė Stasė Giedrienė neslėpė, kad tokių pat bėdų esama ir Žemaitijoje.

"Iš tiesų pamokyti kokio nors amato jaunuolius, kurių proto negalia lengva, galima Radviliškio reabilitaciniame profesinio rengimo centre. Tačiau priimti mokytis didesnę negalią turinčių jaunuolių nenori niekas, tam neskiriama lėšų. Mat tada reikėtų parengti dar ir asistentą, kuris padėtų tam jaunam žmogui išmokti kokio nors amato, kokio nors darbo. Toks vaikas neturi perspektyvų gyvenime, jis lieka didžiulė našta, didžiulis rūpestis šeimai", - kalbėjo S.Giedrienė, pati auginanti proto negalią turintį 24 metų sūnų.

Telšietė pasigenda Lietuvoje sistemos, kaip protiškai neįgalūs žmonės būtų integruojami į visuomenę, būtų jai naudingi, netaptų vien našta šeimai. Bendrijos "Viltis" vadovė pažymėjo, kad šiuo metu tokių nelavintų neįgalių jaunuolių tėvai turi dvi išeitis - arba patiems prižiūrėti neįgalius vaikus, arba išsiųsti juos gyventi į specialius pensionus.

Mokymo neužtenka

Dešimtmetį su proto negalią turinčiais jaunais žmonėmis dirbanti Jurbarko rajono sutrikusio intelekto jaunuolių darbo centro direktorė Regina Andriušienė teigė, jog neužtenka neįgalų jaunuolį išmokyti amato. Reikia, kad kas nors iš sveikųjų nuolat juo rūpintųsi, nuolat padėtų ir primintų tai, ko šis yra išmokęs.

"Mūsų centrą lanko dvi Radviliškio reabilitacinį profesinį rengimo centrą baigusios merginos. Realiai jos savarankiškai dirbti negali - kas nors turi nuolat rodyti, kur ką paimti, kur padėti, kokią žolę išrauti. Šie žmonės nelabai geba savarankiškai mąstyti ir priimti sprendimus. Bet kai parodai, jie ir siuvinėja gražiai, ir kitokius rankdarbius daro. Tačiau praeina kiek laiko - ir vėl turi būti viskas kartojama. Būta ne vieno atvejo, kai jaunuoliai išmoksta ir pažinti pinigus, ir suskaičiuoti, bet praeina mėnuo - vėl jų nepažįsta. Todėl vieni, savarankiškai jie tikrai negalėtų gyventi. Pati auginu neįgalią 19 metų merginą. Atrodo kaip ir visos, tačiau viena niekur nenueina, nors moka ir kompiuteriu naudotis, ir groti, bet nepažįsta nei pinigų, nežino nei kas buvo vakar, nei kas yra šiandien. Vargu ar tokį vaiką galima išmokyti savarankiškumo", - dalijosi gyvenimiška patirtimi jurbarkietė.

Valdininkai problemos neįžvelgia

LŽ kalbintas Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamento direktoriaus pavaduotojas Romualdas Pusvaškis aiškino, kad proto negalią turinčių jaunuolių profesinio mokymo specialiosiose mokyklose galutinai atsisakyta išplėtus galimybes jiems amato išmokti profesinio rengimo įstaigose. "Šiuo metu Lietuvoje veikia visas tinklas įstaigų, kuriose amato gali mokytis negalią turintys jaunuoliai. Yra dviejų lygių mokymas. Pirmąjį sudaro specializuotos institucijos - Radviliškio reabilitacinis profesinis centras, Kauno statybininkų mokykla, prie kurios veikia reabilitacijos skyrius, taip pat Šilutės žemės ūkio mokykla Žemaičių Naumiestyje. Joje taip pat veikia atskiras skyrius vaikams su negalia. Į šias įstaigas priimami didesnės negalios jaunuoliai. Turintieji mažesnę negalią gali mokytis dar 20 profesinio mokymo centrų. Manau, to užtenka", - dėstė R.Pusvaškis.

Pasak ministerijos atstovo, kurti profesinio mokymo grupių prie specialiųjų mokyklų neva neapsimoka, mat profesiniam mokymui keliami dideli reikalavimai. O specialiosios mokyklos jų esą įvykdyti negali, nes tam reikia didelių investicijų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"