TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Darbo rinkoje pasitaiko diskriminacijos dėl etninės kilmės ar tikėjimo

2014 05 02 13:35
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvos įstatymai užtikrina lygias teises visiems gyventojams, tačiau darbo rinkoje pasitaiko diskriminacijos dėl etninės kilmės ar tikėjimo atvejų, teigia nevyriausybinė organizacija Lietuvos žmogaus teisių centras (LŽTC).

LŽTC ataskaitoje pažymima, kad šio reiškinio apimtis dažnai lieka nepastebėta, nežinoma ir neužfiksuota, ypač oficialiuose duomenų šaltiniuose, o nevyriausybininkai paprastai ją gauna tiesiogiai iš su diskriminacija susiduriančių asmenų bei bendruomenių.

Centras pažymi būtinybę atlikti daugiau tyrimų dėl rasizmo bei diskriminacijos atvejų įdarbinant imigrantus, etninių mažumų atstovus bei moteris, kadangi oficialių duomenų arba nėra, arba jie yra pasenę, tuo tarpu, vadovaujantis profesinių sąjungų atstovų komentarais, migrantai dažnai pakliūna į nepalankią situaciją dėl savo laikino statuso šalyje.

Kaip praneša ataskaitą parengęs LŽTC, tarp tokių atvejų dažniausiai minimi iš kaimyninių šalių kviečiami dirbti tolimųjų reisų vairuotojai, kuriems atlyginimai mokami nereguliariai arba kartais išvis nesumokami, o asmuo, pasibaigus vizai, bijo kreiptis pagalbos.

Ataskaitoje pažymima, kad Lietuvos visuomenė yra gana vientisa, t.y. migrantai ir pabėgėliai, prieglobsčio prašytojai sudaro mažiau nei vieną proc. darbo rinkos, tautinės mažumos – apie 15,9 proc. darbo rinkos dalyvių.

Kaip pažymi centras, diskriminacijos darbo santykiuose tautybės ar pilietybės pagrindu žmonės nelaiko rimta problema, nes dažnai žmonės nesupranta, kas yra diskriminacija, bei nesitiki, kad jos aukomis gali tapti patys.

„Dažniausiai paaiškėja, jog tie, kurie supranta diskriminacijos problemiškumą, yra patys asmeniškai nukentėję nuo diskriminacijos“, - pranešime cituojama Lygių galimybių plėtros centro ekspertė bei Etninių tyrimų instituto mokslininkė Vilana Pilinkaitė Sotirovič.

Mykolo Romerio universiteto dėstytoja Jolanta Samuolytė teigia, kad asmenys, nepatyrę diskriminacijos patys, paprastai apie problemą yra girdėję tik iš žiniasklaidos. Prie diskriminacijos sampratos ugdymo prisideda ir nevyriausybinės organizacijos bei mokslininkai, rengiantys diskusijas bei aprašantys probleminius klausimus.

Teismus pasiekia labai mažas bylų dėl diskriminacijos rasės, etninės grupės, tautybės, religijos, tikėjimo ar įsitikinimų pagrindais skaičius, ir tai rodo arba asmenų nepasitikėjimą teisinės apsaugos efektyvumu ir informacijos bei teisinės pagalbos trūkumą, pažymima ataskaitoje.

Lietuvos žmogaus teisių centras kasmet rengia ir teikia ataskaitas Europos tinklui prieš rasizmą (European Network Against Racism, ENAR) apie situaciją šalyje. Naujausioje ataskaitoje už 2012-2013 metus dėmesys yra telkiamas į diskriminacijos ir rasizmo dėl etninės kilmės ar tikėjimo apraiškas būtent darbo rinkoje.

Ataskaita grindžiama duomenimis, gautais analizuojant nacionalinius įstatymus, jų atitiktį tarptautiniams bei ES standartams, įvairius strateginius dokumentus, programas, ataskaitas bei pokalbius su mokslininkais, nevyriausybinių organizacijų, profesinių sąjungų bei darbdavių atstovais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"