TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Darbo rinkos atstumtieji

2012 06 08 7:50

Šiemet iki birželio darbo rinkoje stabiliai mažėjo beveik visi rodikliai: bedarbių skaičius, nedarbo draudimo išmokų dydis ir jas gaunančiųjų dalis. Nemažėja tik laisvų darbo vietų ir užsiregistruojančių naujų bedarbių.

Lietuvos darbo birža LŽ informavo, kad birželio 1 dieną Lietuvoje buvo 211,5 tūkst. registruotų bedarbių. Tai 10,23 proc. darbingo amžiaus žmonių ir 18 tūkst. bedarbių mažiau negu gegužės pradžioje, kai jie sudarė 11,1 proc. darbingo amžiaus žmonių.

Išmokos - kas septintam

Lietuvos darbo biržos ir kitų institucijų statistinė informacija apie nedarbo draudimo išmokas tarsi prieštarautų paplitusiai nuomonei, kad gyventojams labiau apsimoka nedirbti ir gaudi nedarbo draudimo išmoką negu dirbti. Juk iš visų įregistruotų bedarbių išmokas gauna vos apie 15 proc. asmenų, arba kas septintas. Pavyzdžiui, už gegužę išmokas gaus 33,6 tūkst. kitų oficialių pajamų negaunančių bedarbių.

Nelabai turėtų vilioti ir išmokų dydis, kuris nelinkęs smarkiai augti. Antai už gegužę buvusiems bedarbiams išmokama vidutiniškai po 561 litą, o prieš pusmetį, 2011 m. gruodį, vidutinė išmoka buvo tik 7 litais mažesnė.

Tiesa, tai tik vidurkis. Pasak Lietuvos darbo biržos atstovės Mildos Jankauskienės, didžiausia išmoka, kokią gali gauti visus reikalavimus atitinkantis naujai įregistruotas bedarbis pirmuosius tris mėnesius, yra 650 litų per mėnesį. Mažiausia išmoka - valstybės remiamos pajamos (350 litų). Kai bedarbis neįsidarbina ilgiau nei 3 mėnesius, išmokos dydis mažėja.

Anksčiau, iki krizės, didžiausia nedarbo draudimo išmoka galėjo sudaryti iki 70 proc. valstybės remiamų draudžiamųjų pajamų. Šiandien tai būtų 1041,6 lito (nuo 1488 litų). Tačiau taip nebėra.

Reikalavimai norintiesiems gauti nedarbo išmoką ganėtinai griežti. Iki tapdamas bedarbiu asmuo turėtų dirbti ne mažiau kaip 18 mėnesių, o jo draudimo išmoka skaičiuojama atsižvelgiant į jo "Sodrai" deklaruotą atlyginimą, gautą per pastaruosius trejus metus. Kuo trumpiau žmogus dirbęs, kuo jo atlyginimas mažesnis, tuo bus mažesnė ir draudimo išmoka. Maksimali išmoka yra orientuojama į maždaug 1500 litų, kurie buvo uždirbami per pastaruosius trejus metus.

Pasak M.Jankauskienės, išmokos mokėjimas gali būti sustabdomas žmogui įsidarbinus pagal terminuotą sutartį iki 6 mėnesių, o vėl pratęsiamas šiai sutarčiai pasibaigus. Maksimalus išmokos mokėjimo laikotarpis - 9 mėnesiai, bet tik tiems, kurių darbo stažas viršija 35 metus. Mažesnį nei 25 metų stažą turintys bedarbiai gali pretenduoti tik į išmokas, mokamas iki 6 mėnesių. Praėjus šiam laikotarpiui, kad vėl gautų draudimo išmokas, žmogus turi dirbti ne mažiau kaip 18 mėnesių.

"Tie, kurie gauna draudimo išmokas, aktyviai ieškosi kito darbo. Tačiau apie 43 proc. biržoje įsiregistravusių asmenų darbo neieško ir niekada neieškojo. Turėdami daug darbo patirties jau išmokome iš pirmo žvilgsnio atskirti, kas ateina į biržą su viltimi sulaukti darbo pasiūlymo, o kas tik įsiregistruoti", - LŽ pasakojo M.Jankauskienė.

Nedirbti apsimoka?

Dėl nedarbo draudimo išmokų viskas aišku: "Sodra" pateikia abejonių nekeliančius duomenis apie naujojo bedarbio pastarųjų trejų metų oficialaus darbo biografiją, o darbo birža pagal šiuos duomenis apskaičiuoja nedarbo draudimo išmokos dydį.

Tačiau 85 proc. įsiregistravusių bedarbių šių pinigų negauna. Taigi, nedarbo draudimo išmokos nėra vienintelis rodiklis, dėl kurio analitikai ir juolab bedarbiai dažnai teigia: nedirbti apsimoka labiau negu dirbti. Vadinasi, nedirbdamas žmogus, jei ir negauna daugiau negu minimalų atlyginimą, tai bent sutaupo nevažinėdamas į darbą ir pietaudamas namie.

Tiesa, tais 6 iš 7 bedarbių, negaunančių draudimo išmokų, pasirūpina valstybė mokėdama socialines pašalpas. Atmetus visas šešėlines peripetijas, per metus bedarbiams savivaldybių socialinės rūpybos skyriai išmokėjo 768,51 mln. litų (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys), 2010 m. - 642,3 mln. litų pašalpų minimalioms gyvenimo išlaidoms, mokesčiams už būsto išlaikymą kompensuoti ir panašiai.

Nedarbo išmokoms per metus tenka 200-250 mln. litų. Be to, iš valstybės biudžeto per mėnesį mokama po 72 litus sveikatos draudimo įmokų, iš viso per metus - apie 200 mln. litų, iš jų apie 85 mln. litų - "profesionaliems" bedarbiams.

Milijardai išleidžiami tiems, kurie neturi darbo, o didžioji dalis - tiems, kuriems "dirbti neapsimoka", įskaitant ir "šešėlinius".

Trauktis nebėra kur, todėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2011 m. pabaigoje paskelbė pradedanti karą prieš finansinę paramą "šešėliui". Iš pradžių, tiesa, tik eksperimento tvarka Akmenės, Šilalės, Panevėžio, Raseinių ir Radviliškio rajonų savivaldybėse.

Svetlana Kulpina, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės aprėpties departamento Piniginės paramos skyriaus vedėja, LŽ teigė, jog kol kas ankstoka daryti plačius apibendrinimus, nes eksperimentas vyksta vos kelis mėnesius, tačiau minėtose "eksperimentinėse" savivaldybėse iki gegužės socialinės pašalpos gavėjų sumažėjo 9,8 proc., o išlaidos socialinėms pašalpoms - 13,8 proc., nors šiemet išlaikyti būstą buvo gerokai brangiau nei prieš metus.

"Be to, visose penkiose savivaldybėse ėmė glaudžiau bendradarbiauti socialinės paramos skyriai, bendruomenės ir atsakingos institucijos - darbo, mokesčių inspekcijos, teritorinės darbo biržos, o į paramos skyrimą įtraukiami ir bendruomenės nariai, kad parama pasiektų tuos, kuriems jos iš tikro reikia", - pabrėžė S.Kulpina.

Pačiame žiemos sezono įkarštyje, šių metų vasarį, socialinės paramos pokyčiai buvo įspūdingi. Pavyzdžiui, Šilalės rajono savivaldybėje šį vasarį, palyginti su pernykščiu, paramos gavėjų sumažėjo 32,9 proc., o lėšų išmokėta 38,4 proc. mažiau, Akmenės rajono savivaldybėje - atitinkamai 21,4 proc. ir 26,3 procento.

Visos penkios savivaldybės yra sudariusios Piniginės socialinės paramos skyrimo komisijas (tarybas), kurios svarsto klausimus dėl paramos teikimo ir mokėjimo. Jas sudaro seniūnai, seniūnaičiai, socialiniai darbuotojai darbui su socialinės rizikos šeimomis, socialiniai pedagogai, bendruomenės pirmininkai, nevyriausybinių, religinių organizacijų atstovai, bendruomenės nariai, autoritetingi seniūnijos gyventojai - tie, kurie geriausiai žino savo teritorijoje gyvenančių šeimų gyvenimo sąlygas ir materialinę padėtį.

Šis bandomasis projektas bus vykdomas iki 2014 m. pabaigos, o paskui, įvertinus projekte dalyvavusių savivaldybių patirtį, bus apsispręsta dėl bendro paramos teikimo modelio visose savivaldybėse.

Prie durų - absolventai

Šį mėnesį bedarbių gretas, kaip ir kasmet, papildys jaunuoliai, ką tik gavę dar spaustuvės dažais kvepiančius psichologų, filosofų, vadybininkų, kitų humanitarinių sričių specialistų diplomus. Jų profesijos mažai paklausios, prastai mokamos, tačiau per studijų metus užgyventas universitetinis išsilavinimas nėra paskata rinktis darbdavių siūlomą juodesnį, nors kartais ir neblogai mokamą darbą.

Pasak M.Jankauskienės, praėjusią vasarą darbo biržoje įsiregistravo 19,9 tūkst. absolventų. Tai šiek tiek mažiau nei 2010 m., kai įsiregistravo 21,5 tūkst. absolventų, tačiau daugiau nei 2009 m. (18,7 tūkst.) ir sunkiai palyginamai daugiau nei ankstesniais metais, kai apie absolventų nedarbą ir jaunimo profesinį orientavimą jau buvo diskutuojama (2008 m. - 7,6 tūkst., 2007 m. - 5,9 proc., 2006 m. - 5,8 proc.).

"Absolventai, kurie neturi darbo stažo, draudimo išmokų negauna, bet skuba registruotis darbo biržoje, kad nereikėtų mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokų, - sako M.Jankauskienė ir mėgina raminti, - iš tikrųjų jiems skubėti nereikėtų, nes valstybė šias išmokas už juos moka iki spalio 1 dienos."

Absolventų neskubėjimas, be abejo, apglaistytų nedarbo statistikos netektis dėl vasaros sezono laikotarpiu pagausėjančio sezoninio darbo, tačiau problemos neišspręstų. Apklausos rodo, kad bendrojo lavinimo mokyklas baigiantys jaunuoliai ištikimai lipa ant to paties grėblio - renkasi ne paklausias ir sotesnę ateitį garantuojančias technines ar juolab darbininkiškas specialybes, o nepaklausias humanitarines, kurias įdomu studijuoti.

Vieną kitą mėnesį bergždžiai ieškoję geidžiamo darbo dauguma jaunųjų specialistų kraunasi mantą, vyksta į Vilniaus ar Kauno tarptautinį oro uostą ir toliau - kelti ekonomikos šalių, kuriose darbdaviai neprašo rodyti aukštojo mokslo baigimo diplomo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"