TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Darbo rinkos augimas slopsta pasienyje

2016 09 07 6:00

Lietuvoje toliau didėja vidutinis darbo užmokestis ir užimtų darbo vietų skaičius, tačiau pasienio ir netgi kai kurios pramoninių rajonų savivaldybės rodo neigiamus rezultatus – neturėdami pajamų, netekę darbo gyventojai palieka šalies pasienio regionus.

Statistikos departamentas šią savaitę pranešė, kad šalies ūkyje vidutinis darbo užmokestis padidėjo vidutiniškai 8,1 proc., o užimtų darbo vietų pagausėjo 1,2 proc., nors išorinės migracijos mastai mažėja lėtai.

Aktyvėjančia darbo rinka, kaip įprasta, išsiskiria Vilnius, Klaipėda ir Kaunas bei Jonavos, Kėdainių ir Mažeikių rajonų savivaldybės, o per metus – ir Kazlų Rūda bei Trakų rajonas.

Atskirtis pasienyje

Tačiau keliose, daugiausia pasienio savivaldybėse darbo pasiūla ir paklausa toliau mažėja, nors vidutiniu darbo užmokesčiu kai kurios jų netgi lenkia šalies vidurkį. Tai daugiausia sietina su du kartus per metus didinta minimalia mėnesio alga. Mat periferijos savivaldybėse dauguma darbuotojų gauna minimalią algą.

Ryškiausią atskirtį kenčia dauguma pasienio savivaldybių gyventojų, nors, atrodytų, jų geografinė padėtis ir palanki užsienio investicijoms.

„Valstybės pasienio regionai yra savotiškai pamiršti. Darbo rinkos rodikliai juose visuose yra panašiai prasti. Tai pasienio savivaldybių problema“, – „Lietuvos žinioms“ komentavo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas. Pasak jo, to nederėtų išskirtinai sieti su pasienyje galbūt palankesne dirva šešėlinėms pajamoms, nes visoje Lietuvoje, LLRI vertinimu, tokios pajamos sudaro vienodą dalį – apie penktadalį pajamų.

Lazdijų „bermudai“

LLRI prezidentas pripažįsta, kad darbo rinkos nuosmukį labiausiai kenčia Lazdijų rajono savivaldybė, nors ir turinti ilgiausią sieną su Europos Sąjunga. Tai savotiški Lietuvos „bermudai“.

Lazdijų savivaldybė ypač išsiskiria pagal tiesioginių užsienio investicijų, tenkančių vienam rajono gyventojui, rodiklį. LLRI duomenimis, vienam šios savivaldybės gyventojui tenka vidutiniškai po 2 eurus užsienio investicijų, kai dar 2014 metų pabaigoje vidutiniškai Lietuvoje jos siekė po 4404 eurus vienam gyventojui.

Alytaus teritorinės darbo biržos Lazdijų skyriaus vedėja Renata Jančiauskienė „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad rajone yra itin menkai išplėtotas pramonės sektorius: nėra stambesnių įmonių, vyrauja smulkus paslaugų sektoriaus verslas. Kaimiškose vietovėse, kurios užima didžiąją rajono teritorijos dalį, vyrauja žemės ūkio veikla. Ten darbo jėgos poreikis, naudojant šiuolaikinę žemės ūkio techniką, yra minimalus. Ūkiuose dažniausiai dirba šeimos nariai; tik keletas stambesnių ūkininkų sezono metu samdo darbuotojus. Žemės ūkyje dirbantys verslininkai įdarbindami žmones vis dažniau naudoja paslaugų teikimo kvitus.

Statistikos departamento duomenimis, šių metų pradžioje Lazdijų rajono savivaldybėje veikė 284 ūkio subjektai (8,1 proc. visų Alytaus apskrities ūkio subjektų). Vertinant šalies mastu, tai vienas prasčiausių rodiklių. Dauguma ūkio subjektų yra labai smulkios įmonės. Iš jų 211, arba 74 proc., tokių, kuriose dirba iki 10 darbuotojų, iš šių 175 įmonėse – iki 5 darbuotojų, tad ir šios pajėgia įdarbinti tik po kelis žmones. Didžiausi pagal darbuotojų skaičių ūkio subjektai yra biudžetinės įstaigos – savivaldybė, mokyklos, darželiai, ligoninė, kultūros centras, pensionas ir pan., kurios naujų darbo vietų nesukuria, o vis dažniau jas optimizuoja.

Pasak R. Jančiauskienės, tokiomis aplinkybėmis savivaldybės darbo rinkos rodiklius itin pablogino įvykusi Valstybės sienos apsaugos tarnybos reorganizacija, kai nuo šių metų gegužės buvo likviduota Lazdijų rinktinė, kurioje dirbo 470 darbuotojų. Įvykus reorganizacijai, 40 buvusių darbuotojų atleista, kitiems pasiūlytas darbas Varėnos arba Pagėgių rinktinėse, t. y. kituose rajonuose ar miestuose.

Naujos darbo vietos savivaldybėje nekuriamos, nes verslui reikia paklausos ir pirkėjų, o Lazdijų rajone jų nėra – mažėja darbingo amžiaus gyventojų, daug socialinės paramos gavėjų. Norintieji dirbti išvyksta į didesnius miestus, kur didesnė darbo jėgos paklausa, mokami patrauklesni atlyginimai.

Darbo pasiūlymų savivaldybėje registruojama 2–3 kartus mažiau nei yra bedarbių. Per 2015 metus iš viso buvo įregistruoti 489 darbo pasiūlymai (vidutiniškai 40 per mėnesį), iš kurių 52 proc. – nekvalifikuotam darbui.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, Lazdijų savivaldybė Lietuvoje išsiskiria ir ilgalaikių bedarbių mastu. Jų yra penkis kartus daugiau negu Klaipėdoje – 56 proc. darbingo amžiaus žmonių darbo ieško ilgiau nei metus. Anksčiau niekur nedirbę 15–65 metų bedarbiai Lietuvoje sudaro 17 proc., o Lazdijų savivaldybėje – 43,2 procento.

Statistikos departamento duomenimis, Lazdijų rajone šių metų pradžioje buvo 12,4 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų. Iš jų antrojo ketvirčio pabaigoje darbo rajone turėjo 2995, arba maždaug kas ketvirtas. Tiesa, dalis gyventojų darbo randa gretimuose Alytaus ir Varėnos rajonuose.

R. Jančiauskienė, kaip ir Ž. Šilėnas, teigė, jog Lazdijai nelegaliomis gyventojų pajamomis Lietuvoje neišsiskiria iš kitų regionų – bendradarbiaujant su Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriumi, šiemet patvirtintas 51 faktas apie asmenų nelegalų darbą, iš kurių tik 4 – Lazdijų rajono gyventojai.

Utenos kontrastai

Bene prieštaringiausiai atrodo Utenos apskrities darbo rinka. Šioje apskrityje yra Visaginas – viena iš geriausią šalyje vidutinį darbo užmokestį mokančių ir labiausiai nykstančių savivaldybių.

Mat dabar Visaginas apskrityje išsiskiria tuo, kad vis mažiau gyventojų, įpratusių gauti solidžias pajamas Ignalinos atominėje elektrinėje, netekę darbo uždaromoje jėgainėje, emigruoja į Vakarus.

Bet itin šviesias tendencijas demonstruoja Ignalinos savivaldybė. Tačiau pats Utenos rajonas, nors vidutinio darbo užmokesčio rodikliais viršija šalies vidurkį, išsiskiria kaip vienas daugiausia darbo vietų prarandančių rajonų. Juolab kad tai rajonas, turintis išplėtotą pramonę.

Egidijus Puodžiukas, Utenos teritorinės darbo biržos direktorius, „Lietuvos žinioms“ komentavo, kad Utenoje labai aktyviai darbuotojų ieško Vilniaus ir Pabradės įmonės. „Iš Utenos į Vilnių darbuotojus 100 kilometrų vežasi netgi „Maxima“. Pačioje Utenoje gyventojai ieškosi tik gerai mokamų darbo vietų“, – pasakojo jis.

Pasak E. Puodžiuko, Utenos savivaldybėje pramonės plėtra sustojusi. Tikimasi, kad padėtis darbo rinkoje pagerės užbaigus statyti naujus „Lidl“ ir „Iki“ prekybos centrus.

Vidutinis darbo užmokestis savivaldybėse 2016 m. antrąjį ketvirtį

.Didžiausias....
VietaSavivaldybėBrutoPlg. su I ketv.Plg. su 2015 m. II ketv.Neto
1Vilnius872,32,47,2672
2Klaipėda832,958,4644,1
3Visaginas`806,82,34625,6
4Jonavos r.791,47,59,2614,6
5Kėdainių r.785,9–4,47,7610,7
6Kaunas779,14,28,4610,7
7Mažeikių r.753,98,39,7588
8Elektrėnai752,43,57587
9Kazlų Rūda732,52,810,4572,8
10Trakų r.730,65,811,8571,5
...Mažiausias............
51Širvintų r.591,23,49,2472,7
52Skuodo r.585,93,14,3468,9
53Kupiškio r.584,74,55,8468,1
54Molėtų r.583,91,88,1467,5
55Palangos m.583,80,86,1467,4
56Zarasų r.583,14,413,7466,9
57Lazdijų r.581,1–5–1,8465,5
58Vilkaviškio r.577,92,56,1463,3
59Kalvarija562,538,2452,3
60Šalčininkų r.557,93,310,9449,1
.Lietuvos ūkyje771,93,28,1600,8

Šaltinis: Statistikos departamentas, LŽ

Savivaldybės, prarandančios daugiausia darbo vietų

SavivaldybėDarbuotojaiPer ketvirtį, proc. Per metus, proc.
Lazdijų r.2995–7,4–13,9
Visaginas7949–2,5–6,1
Utenos r.14 190–0,5–4,4
Širvintų r.2800–1,5–2,1
Švenčionių r.6242–0,4–1
Rietavas18100,3–9,8
Skuodo r.25870,2–4,6
Lietuvos ūkyje1 219 1750,71,2

Šaltinis: Statistikos departamentas, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"