TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Darbo vienam sezonui nepageidauja

2014 05 29 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Darbdaviai vasaros sezoninių darbų bumui pradėjo ruoštis jau kovo mėnesį, tačiau tendencijos nepakitusios ir šiemet: darbo ieškančiųjų skelbimų yra daugiau, nei siūloma terminuoto darbo, bet darbdaviai samdinių neranda - jų ir bedarbių keliai susikerta retai.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, pastaruosius keletą mėnesių darbo jėgos poreikis terminuotam darbui augo sparčiausiai. Tokių laisvų darbo vietų balandį buvo registruota beveik 40 proc. daugiau negu kovą. Labiausiai terminuotų darbo pasiūlymų skaičius augo paslaugų sektoriuje – apie 70 proc.: viešojo valdymo (dėl vykstančių rinkimų), apgyvendinimo ir maitinimo, transporto ir prekybos srityse. Apdirbamojoje gamyboje terminuoto darbo paklausa mažėjo. Pastaruoju metu darbo jėgos paklausa itin sparčiai auga žemės ūkio ir statybų sektoriuose.

Kviečia į braškynus

Dirbti sezoninių darbų kviečiami dažniausiai nekvalifikuoti darbininkai, tačiau tai nereiškia, kad darbdaviai yra linkę priimti bet ką. Karščiausias darbymetis artimiausiu metu laukia braškių augintojų. Pranešimai, neva šalnos sunaikino mažiausiai trečdalį būsimo derliaus, pasirodė esantys nevisiškai tikslūs. Kaunietis braškių augintojas Dalius Kemežys neslėpė, kad uogų derlius bus 10–15 proc. mažesnis nei prieš metus. Panašiai svarsto ir kiti augintojai.

Braškių skynimas trunka apie 3 savaites, todėl reikia skubėti ir tenka plačiau atverti pinigines samdomiems darbuotojams. Ūkininkai dažniausiai užmokestį skaičiuoja už surinktų uogų kiekį. Pavyzdžiui, LŽ kalbintas verslininkas už kiekvieną surinktą kilogramą sumoka po 1 litą. Per dieną, anot D. Kemežio, darbštus uogautojas surenka per 100 kg braškių, tad tiek litų ir uždirba. Verslininko nuomone, toks atlygis už nekvalifikuotą darbą yra teisingas, nes darbštus žmogus per mėnesį gali užsidirbti iki 2000 litų. Su tais, kurie į ūkį ateina dirbti ilgesnį laiką, 2–3 mėnesius, sudaromos individualios sutartys ir įkainiai gali skirtis. Verslininko žiniomis, panašiai už braškių surinkimą moka dauguma ūkininkų, nors kai kurie taiko sudėtingesnius užmokesčio skaičiavimo būdus.

Antai Šiaulių rajono Maniūškų kaime įsikūręs Inetos ir Dainiaus Servų ūkis. Ineta LŽ pasakojo, kad braškių sezono pradžioje ir pabaigoje, kai uogų būna mažiau, už kilogramą darbininkams mokama iki 2,5 lito, o per patį derliaus piką – apie 80 centų. „Braškėms rinkti stengiamės samdytis žmones, kuriuos jau pažįstame. Jei žmogus per mėnesį nesugeba užsidirbti 2000 litų, tai prastas darbininkas, – sakė pašnekovė. – Kas žemės ūkyje moka didesnius pinigus?“

Pasak ūkininkės, neatstumiami ir panorusieji padirbėti vieną kitą dieną, pavyzdžiui, moksleiviai. Jie padirba keletą dienų, pasiima vieną kitą šimtą litų ir išeina. „Anksčiau tokių „pribėgančių“ nė nepriimdavome, o dabar, įvedus paslaugų kvitus, neliko mokesčių problemos“, – pasakojo I. Servienė.

Vien skelbimų maža

„Klysta darbdaviai, kurie sezoninių darbuotojų ieško vien pagal skelbimus Lietuvos darbo biržos (LDB) interneto tinklalapyje. Iš dešimties pokalbių telefonu su tais, kurie, atrodė, mūsų įmonei tiktų, visi atsakė neiešką jokio darbo, o jiems reikią tik pažymos, kad siūlomam darbui netinka, todėl darbuotojų komandą baigiame suformuoti savarankiškai, savo pasiūlymą paskelbę įvairiuose leidiniuose bei interneto svetainėse“, – LŽ pasakojo UAB „Royal group“ priklausančios „Bebro blyninės“, vasarą veikiančios Palangoje, vadovė Elvyra Šiukštaitė.

Kaip žinoma, darbo biržos sąrašuose esantis asmuo privalo atsiliepti į jam teikiamus darbo pasiūlymus. Tik tokiu atveju, jei per tris mėnesius tinkamo darbo neranda, jis gali toliau naudotis ankstesnėmis užsiregistravusio bedarbio socialinėmis garantijomis. LDB Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Milda Jankauskienė LŽ sakė, kad pastaruoju metu panašių atvejų nutinka rečiau, nes LDB bendradarbiauja su darbdaviais, pasidomi konkrečiais atvejais. Tačiau visų, anot jos, nesužiūrėsi, juolab kad ir darbdaviai ne visada viską pasako.

Bedarbių nėra

„Lietuvoje bedarbių nėra ir nebuvo. Darbo neturi tik tinginiai, kurie darbo biržoje registruojasi dėl išmokų, – kategoriškai rėžė UAB „Headex“, administruojančios darbo paieškos ir pasiūlos skelbimų portalą www.cvonline, direktorė Danguolė Augustinienė ir savo teiginį pailiustravo bendrovės Rinkodaros skyriaus atlikto tyrimo pavyzdžiu: – Darbo picų kepėjui skelbimą per mėnesį peržiūrėjo 73 unikalūs lankytojai, o kandidatavo tik 3. Taigi, darbo pasiūla gerokai viršija paklausą.“

Ji pripažįsta, kad tokia padėtis yra susiklosčiusi ir dėl darbdavių požiūrio į samdomus darbuotojus. Mat dauguma už kiekvieną darbą siūlo mokėti minimalią algą, kuri iš tikrųjų, atmetus kelio į darbą išlaidas, maitinimąsi ne namie ir pan., yra ne ką didesnė už bedarbių pašalpas. Kita vertus, anot jos, sezoniniams darbams dažniausiai ieškoma nekvalifikuotų darbuotojų, tad ir atlygis jiems atitinkamas.

Pasak D. Augustinienės, daugiau galimybių surasti darbuotoją turi darbdaviai, kurie siūlo už darbą mokėti, pavyzdžiui, 1500 litų. Antai jau minėta „Bebro blyninė“ taip ir pasielgė. „Žmonės, atvykę dirbti į Palangą, turi pirkti nakvynę, o ji Palangoje kainuoja 10 litų už naktį, arba apie 300 litų per mėnesį. Be to, darbuotojai nemokamai maitinami, o kai blynai įgrysta – juos iškeičia į picą su gretimoje picerijoje dirbančiais darbuotojais, kurie gal blynų išsiilgę“, – buitines gudrybes atskleidė blyninės vadovė.

D. Augustinienė pabrėžė, kad darbo užmokestis lieka opiausia Lietuvos darbo rinkos problema, juolab kad ir darbdaviai dažnai už minimalų atlygį nori rasti darbuotojų, kurie atitiktų papildomus kvalifikacijos reikalavimus: turėtų patirties, mokėtų kalbų, turėtų aukštąjį išsilavinimą ir pan. „Tai jau uždaras ratas: žmogui, norinčiam dirbti, tas noras dingsta vos perskaičius skelbimą. Į tokį darbą neina ir gabūs studentai, nebent tik tam, kad užsidirbtų pinigų lėktuvo bilietui į vieną pusę“, – ironizavo darbuotojų paieškos bendrovės vadovė.

FAKTAI

*Balandį Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenų bazėje buvo registruota 30,7 tūkst. laisvų darbo vietų, arba beveik 15 proc. daugiau negu kovą. Beveik 6 tūkst. darbo pasiūlymų buvo terminuotam darbui. Gegužės 1 d. teritorinėse darbo biržose buvo registruota 179,5 tūkst. bedarbių ir jie sudarė 9,8 proc. darbingo amžiaus gyventojų.

*Gegužės 27 d. LDB buvo registruoti 189 darbo ieškantys moksleiviai, iš kurių 134 – iki 18 metų, bei 1200 studentų. Moksleiviams buvo siūlomos 78 laisvos darbo vietos, kurias skelbė 51 įmonė. Daugiausia darbo pasiūlymų buvo skelbiama Klaipėdoje - 19 ir Vilniuje - 11, Kaune – 5, Palangoje – 4, Trakuose – 3. Studentams buvo siūlomos 263 laisvos darbo vietos, kurias skelbė 181 įmonė. Daugiausia darbo pasiūlymų pateikė darbdaviai iš Vilniaus – 53, Klaipėdos – 42, Kauno – 31, Palangos – 15, Šiaulių – 10, Alytaus – 4.

*Moksleiviams siūlomi darbai: ledų, vaisvandenių pardavėjo, laikraščių pardavėjo, pagalbinio darbininko, užkandinės darbuotojo, viešbučio kambarinės, picų išvežiotojo, braškių skynėjo, padavėjo, sezoninis darbas dviračių nuomos punkte. Studentams siūlomi darbai: administratoriaus, apklausėjo, barmeno padavėjo, kroviko, pardavėjo, kasininko, valytojo, virtuvės darbuotojo, virėjo.

Šaltinis: Lietuvos darbo birža

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"