TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Darbo vietas Klaipėdoje užima užsieniečiai

2007 07 30 0:00
Turėdami pelningų užsakymų Klaipėdos laivų statytojai specialistų atsiveža iš slaviškų kraštų.
Autorės nuotrauka

Sušvelninti Lietuvos laivų remonto ir statybos verslui emigracijos bangos suduotą smūgį laikinai padeda darbuotojų perteklių turinčios Ukraina bei naujosios Europos Sąjungos šalys - Bulgarija ir Rumunija, tačiau darbo jėga kasdien brangsta.

Europos Sąjungoje įtvirtinta darbo jėgos judėjimo laisvė mūsų šalies darbdaviams pridarė daug rūpesčių, bet kartu pamokė vertinti specialistus. Investuoti tenka ne tik į darbo našumą keliančią techniką, bet ir į žmones.

Klaipėdoje darbo jėgos emigracija labiausiai "nusausino" laivų remonto ir statybos įmones.

Laivybos verslo pakilimas ir Vakarų valstybių dotacijos laivų statybai atgaivino kurį laiką dėl kinų ir korėjiečių konkurencijos merdėjusias Europos laivų statyklas. Jos ieškojo pigesnių darbuotojų. Ir sulaukė. 2003 metais į Vokietiją plūstelėjo lenkai, į Skandinaviją - lietuviai.

Tokį pasirinkimą iš dalies lėmė susisiekimo sąlygos. Iš Klaipėdos į Švedijos Karlshamno uostą keltu per pusę paros nuplaukę žmonės po keleto valandų kelionės automobiliu pasiekia Norvegijos pakrantes. Į bagažines prisikraunama pigesnio lietuviško maisto kelioms savaitėms.

Pastaruoju metu situacija keičiasi. Sprendžiant iš įmonių pranešimų, Klaipėdos laivų statyklos apsikrovusios pelningais klientų užsakymais. Kad juos įvykdytų, įmonės pradėjo sparčiai kelti algas lojaliems darbuotojams ir kviestis kvalifikuotų darbininkų iš neturtingesnių slaviškų valstybių. Atvykėliams čia nesunku susikalbėti su vietiniais šių neužmiršta rusų kalba.

Leidimų nebereikia

"Galima dejuoti dėl kadrų trūkumo ir nieko nedaryti. Bet mes radome takelį, kur ieškoti darbuotojų. Be to, ir emigracijos iš Lietuvos banga jau rimsta", - sakė didžiausios Baltijos šalyse Vakarų laivų gamyklos, priklausančios estų koncernui "BLRT Grupp", personalo direktorius Tomas Tarasevičius.

Panašiai padėtį apibūdino Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijos, vienijančių 30 įmonių, vadovas Algirdas Renkauskas: "Šokas buvo ištikęs prieš dvejus metus, o dabar padėtis normalesnė. Įmonės prisitaikė ir siūlo darbuotojams socialinius "patrauklumo paketus", mažėja uždarbio Vakaruose ir pas mus skirtumas. Vyrus namo sugrąžina šeimos. Be to, lengviau įsivežti darbininkų iš užsienio."

Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministrės Vilijos Blinkevičiūtės liepos 4 d. įsakyme "Dėl darbuotojų, kurių trūksta LR" II pusmečiui asociacijos iniciatyva patvirtintos 6 tik Klaipėdos apskričiai būdingos profesijos: laivo vamzdininkas, korpuso dažytojas, korpuso montuotojas, laivų statybos inžinierius, metalinių laivų korpusų surinkėjas, vamzdyno montuotojas.

Tai reiškia, pasak verslininkų, kad įsivežant šių specialybių darbuotojus iš ES šalių nebereikia kreiptis į Lietuvos darbo biržą leidimų - užtenka pranešti ir suderinti klausimą su Migracijos tarnyba.

Dėl to Klaipėdoje sumažėjo iš Ukrainos samdomų darbininkų, bet padaugėjo rumunų ir bulgarų. Jų darbo našumas, anot darbdavių, daug didesnis nei vietinių. Lygiai taip pat kaip mūsiškiai užsienyje.

Padės imigrantai

Laivų statytojų ir remontininkų asociacijai priklauso 30 įmonių, kuriose dirba 4-5 tūkst. žmonių. Dviejose pagrindinėse - "Baltijos" laivų statykloje ir Vakarų laivų gamyklos įmonių grupėje - po pusantro tūkstančio.

Pasak T.Tarasevičiaus, didelės įmonės elgiasi panašiai - gavusios konkretų užsakymą, kurio negali atlikti turimomis pajėgomis, kreipiasi į subrangovus, vidutines ir mažas įmones. O šios jau suka galvas, iš kur paimti specialistų - paieškoti šalies kaimiškuose rajonuose ir juos apmokyti Klaipėdoje ar kviesti profesionalus per užsienio įdarbinimo įmones.

"Šiuo metu mums trūksta apie 50 kvalifikuotų darbininkų. Bet jų Lietuvoje nėra. Mes susisiekėme su Ukrainos ir Rumunijos laivų gamyklomis, kurios, kaip sužinojome, ieškojo užsakymų. Jos siunčia specialistus pagal mūsų poreikį. Šiuo metu Vakarų laivų gamykla dirba normaliu ritmu, dar tik ruošiamės labai dideliems darbams, todėl dabar pas mus yra 150 užsieniečių, nuo rugsėjo jų bus daug daugiau", - kalbėjo T.Tarasevičius.

Vakarų laivų gamyklos antrinė įmonė "Vakarų laivų statykla" kartu su Vokietijos kompanija, dirbančia atsinaujinančių energijos išteklių rinkoje, neseniai pasirašė sutartį dėl unikalaus laivo statybos. Tai didžiausia sutartis per visą įmonės gyvavimo laikotarpį. Dvejus metus truksiančių darbų vertė viršys 150 mln. litų. Ši suma gerokai padidins įmonių grupės apyvartą, kuri pernai siekė 210 mln. litų (2005 metais - 206,6 mln. litų).

Didina algas ir lepina premijomis

"Baltijos" laivų statykla, priklausanti Danijos Odensės to paties profilio įmonei, liepos mėnesį nedirba, visi atostogauja. Šiuo metu čia nėra ir jokių svetimtaučių darbininkų, kurių kartais dirba keli šimtai.

Statyklos prieš kurį laiką išplatintame pranešime planavimo skyriaus viršininkas Vladislavas Marinec nurodė, kad įmonė suderino su pirmine kompanija laivų blokų statybos užsakymus iki antrojo 2008 metų pusmečio, vyksta derybos dėl papildomų užsakymų su kitais klientais. Pernai, lyginant su 2005 metais, bendrovės apyvarta išaugo 19,6 proc. - iki 155 mln. litų.

Siekdama išlaikyti darbuotojus bendrovė vykdo skatinimo programą. Gyvenantiems ne Klaipėdoje pagrindinių profesijų darbininkams kompensuojamos transporto išlaidos. Darbuotojai apdrausti papildomu kaupiamuoju gyvybės draudimu, pradėta kompensuoti darbuotojų paskolų palūkanas.

Geriausi darbininkai turi galimybę stažuotis Odensės ir Norvegijos laivų statyklose. Neapmokestinami komandiruočių pinigai yra geras būdas pakelti uždarbį.

Praėjusiais metais 15 proc. padidėję darbuotojų atlyginimai šių metų sausį, anot pranešimo spaudai, buvo padidinti dar 10 procentų. Šiuo metu vidutinė darbininkų alga "Baltijoje" sudaro 3800 litų neatskaičius mokesčių.

Vakarų laivų gamyklos įmonėse, T.Tarasevičiaus teigimu, darbininkai uždirba, nelygu kategorija, vidutiniškai 2800-4025 litus neatskaičius mokesčių. Su "Baltija" lyginamoje Vakarų laivų statykloje praėjusio pusmečio darbininkų algos vidurkis siekė 3378 litų.

"Šiemet visi darbuotojai apdrausti draudimu nuo nelaimingų atsitikimų visas 24 valandas. Algas šiemet kėlėme kelis kartus - iš viso 18 procentų. Be to, mokamos geros premijos. Darbuotojų neskirstome pagal tautybę, visi gauna vienodas algas, nors lyginant absoliučiais skaičiais komandiruotų į Lietuvą užsieniečių algos dėl mokesčių skirtumų atrodo didesnės. Kai įsivežame dideles darbuotojų grupes, patys rūpinamės, kur apgyvendinti. Bet dažniausiai mūsų partneriai būstų ieško patys. Vieniems samdomi privatūs butai, kitiems nuomojami kambariai bendrabučiuose", - pasakojo T.Tarasevičius.

Per atostogas - į užsienį užsidirbti

Užsieniečiams kompensuojant nusekusias darbuotojų pajėgas klaipėdiečių migracija įgyja ir kitą pobūdį. Vis dažniau specialistai išvyksta dirbti pagal trumpalaikes terminuotas sutartis per mokamas ir nemokamas atostogas ir taip prisiduria prie lietuviškos algos nemenkas sumas.

Klaipėdos miesto ir aplinkinių rajonų laikraščiai kasdien mirga nuo pasiūlymų dirbti laivų statyklose ir remonto įmonėse užsienyje. Tokius kvietimus rašo ir jūrininkų įdarbinimo kompanijos, ir buvusios mažos laivų remonto bendrovės, ir kitos pakraipos įmonėlės. Skelbimų autorių - daugiau kaip dvi dešimtys.

LŽ žiniomis, laivų suvirintojai, korpusininkai ir dažytojai iš abiejų didžiųjų Klaipėdos įmonių nuolat vyksta į Norvegijos, Škotijos, Didžiosios Britanijos ir Olandijos laivų statyklas. Užsieniečiai patys susiranda Klaipėdos įdarbinimo įmones, kreipiasi dėl konkrečių užsakymų, nurodo terminus, apmokėjimo ir gyvenimo sąlygas.

Žmogus įdarbinamas Lietuvoje, nuo oficialaus atlyginimo atskaitomi mokesčiai "Sodrai", tačiau pagrindinę uždarbio dalį sudaro komandiruotės laikotarpiu mokami dienpinigiai. Paprastai sutartis sudaroma 2 mėnesiams nustatant minimalų atlygį - 8 eurus per valandą. Per mėnesį galima užsidirbti 6000-7000 litų atskaičius mokesčius.

"Prieš dvejus metus buvo labai skaudu, kad Klaipėdos laivų remonto ir statybos įmonės netenka geriausių specialistų. Bet kaltinti tik mažas įmones, kurios iš šio verslo gerai pasipelno, taip pat negali - įstatymų jos nepažeidžia, moka mokesčius. Tokia Europos Sąjungos mums suteiktos laisvės kaina. Tačiau pirmoji emigracijos banga asociacijos bendrovių veiklos nesutrikdė. Bendra įmonių apyvarta 2006 metais sudarė 596,64 mln. litų ir, palyginti su 2005 metais, padidėjo beveik 123 procentais. Tai puikiai parodo mūsų įmonių aktyvumą ir suteikia optimizmo", - kalbėjo A.Renkauskas.

Profesijos prestižas kyla

Nors abi didžiosios Klaipėdos įmonės turi profesinio rengimo centrus, pagrindine jų kadrų kalve išlieka Klaipėdos laivų statytojų ir remontininkų mokykla. Jos direktorius Romas Leškys įsitikinęs, kad šiemet tikrai surinks dvi laivų korpusų suvirintojų grupes, 50 žmonių, nes jau dabar trūksta tik dviejų. Pernai pavyko surinkti tik vieną grupę. Kitų specialybių darbininkų rengs mažiau.

Maždaug pusė moksleivių yra atvykę iš kaimų, kiti - klaipėdiečiai.

Pagrindinį išsilavinimą turintys jaunuoliai amato čia mokomi trejus metus, bet jau nuo antro kurso per praktines valandas gauna atlyginimą. Trečiame kurse, per praktiką, laivų gamyklose jie uždirba iki 3000 litų per mėnesį, todėl daugelis iš karto pasirašo nuolatinio darbo sutartis.

"Šiemet visi baigusieji, 30 suvirintojų ir korpusininkų, žadėjo pasilikti Lietuvoje, o kaip bus - pamatysime rudenį. Iš karto išvykti į užsienį nelabai ir galėtų, nes dar neturi visų reikalingų darbo sertifikatų", - į klausimą, kur eis dirbti absolventai, atsakė R.Leškys.

Pasak jo, pagrindinis mokyklos rūpestis - ne moksleivių, o profesijos mokytojų stygius. Dauguma likusiųjų dirbti - pensinio amžiaus dėstytojai. Per 4 direktoriavimo metus R.Leškiui nepavyko prisivilioti nė vieno jaunesnio specialisto, kadangi mokytojo uždarbis yra perpus mažesnis nei mokyklos praktikantų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"