TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Darbo vietas užima ukrainiečiai ir baltarusiai

2014 01 31 6:00
Daugiau kaip du trečdaliai visų pernai Lietuvoje įdarbintų užsieniečių - tarptautinio krovinių transporto vairuotojai. LŽ archyvo nuotrauka

Daugiau kaip 5000 užsieniečių, iš kurių pusė - ukrainiečiai, o trečdalis - baltarusiai, pernai gavę Lietuvos darbo biržos leidimus įsidarbino Lietuvoje. Dėl emigracijos Lietuvoje trūksta darbo jėgos įvairiose srityse, tad neabejojama, kad užsieniečių, ypač iš trečiųjų šalių, darbo vietose daugės.

Užsieniečiai iš nepriklausančių Europos Sąjungai (ES) šalių Lietuvoje dažniausiai įdarbinami ten, kur nuolat trūksta vietinių darbuotojų. Daugiau kaip du trečdaliai užsieniečių pernai įsidarbino tarptautinio krovinių transporto vairuotojais, o kiti užėmė laivų korpusų suvirintojų bei nacionalinių virtuvių virėjų darbo vietas.

Gera alga neprivilioja

Krovinius tarptautiniais maršrutais gabenančios įmonės „Nostrada“ vadovas Aidas Kliauga prisipažįsta, kad mieliau vairuotojais ekspeditoriais įdarbintų lietuvius, bet vietinių darbuotojų sunku rasti, tad tenka prašyti Darbo biržos leidimo įdarbinti piliečius iš trečiųjų šalių. „Nostrada“ – viena iš kelių transporto įmonių, kurios 2013 metais įdarbino daugiausia užsieniečių iš Rytų.

A.Kliauga sakė, kad jo įmonėje vairuotojai ekspeditoriai uždirba nuo 3 iki 5 tūkst. ar net 6 tūkst. litų per mėnesį. Tačiau net už tokią algą prisivilioti lietuvių esą nepavyksta. „Darbo rinkoje didelė konkurencija, darbuotojai laksto iš vienos įmonės į kitą, bet realiai jų trūksta, nes lietuviai vairuotojai išvyksta dirbti į Vakarų Europos šalis. O gal tiesiog trūksta darbingo amžiaus žmonių Lietuvoje“, - svarstė įmonės vadovas.

Tačiau įmonės darbas negali sustoti, todėl „Nostrada“ ieško darbuotojų užsienyje ir dažniausiai jų randa Rytuose. „Bandome prisivilioti užsieniečių. Jiems mokame tokį patį atlyginimą kaip ir lietuviams. Uždarbis priklauso nuo to, kiek vairuotojas nuvažiuoja kilometrų ir kur vyksta – į Rusiją ar į Vakarus“, - aiškino A.Kliauga.

Pernai „Nostrada“ įdarbino daugiausia darbuotojų iš Ukrainos ir Baltarusijos. Įmonės vadovas teigė, jog gauti leidimus jiems dirbti Lietuvoje nebuvo sunku, sudėtingiau esą jų rasti. Užsienietį įmonė dažniausiai įdarbina metams – tokiam terminui paprastai išduodamas leidimas dirbti Lietuvoje trečiųjų šalių piliečiui.

Į klausimą, ar užimtos visos laisvos darbo vietos, A.Kliauga atsakė aptakiai: „Gerų vairuotojų visada reikėjo, reikia ir visada reikės.“

Suvirintojai patraukė į šiaurę

Kita Lietuvoje išretėjusi darbuotojų grupė – suvirintojai. Jų ypač trūksta Klaipėdoje, kur statomi ir remontuojami laivai. „Klaipėdoje daugiausia trečiųjų šalių piliečių dirba laivų statybos ir remonto pramonėje. Čia trūksta suvirintojų, laivų korpusų surinkėjų - įmonės dažniausiai ieško šių darbuotojų, nemažai užsieniečių jau įdarbinta“, - LŽ pasakojo laikinos darbuotojų samdos bendrovės „Amber team“ personalo projektų vadovė Vaida Pociūtė-Bortelienė.

Jos nuomone, darbuotojų Klaipėdos įmonės pritrūko todėl, kad profesionalūs laivų suvirintojai patraukė į Norvegijos ir Olandijos laivų statyklas, kur mokamas kelis kartus didesnis atlyginimas, nei pajėgia sumokėti Klaipėdos įmonės. „Užsieniečius iš trečiųjų šalių lietuviška alga tikriausiai tenkina“, - svarstė ji.

Daugiausia Klaipėdoje, pasak V.Pociūtės-Bortelienės, dirba ukrainiečių ir baltarusių, o pastaruoju metu padidėjo darbuotojų srautas iš Kinijos. „Kinai dažniausiai atvyksta ne po vieną, o brigadomis“, - sakė personalo specialistė.

Dirbs vis daugiau užsieniečių

Nemažėjant emigracijos srautui, dirbančių trečiųjų šalių piliečių Lietuvoje kasmet daugėja. LDB duomenimis, 2013 metais leidimų užsienio valstybių piliečiams dirbti Lietuvoje išduota 409 daugiau nei 2012 metais ir 1,5 karto daugiau negu 2011 metais.

2013 metais darbdaviai pateikė daugiau kaip 240 tūkst. darbo pasiūlymų, o tai penktadaliu daugiau nei 2012 metais.

„Ypač buvo jaučiamas pagyvėjimas paslaugų sektoriuje - mažmeninės prekybos, transporto, apgyvendinimo ir maitinimo įmonėse“, - LŽ sakė Lietuvos darbo biržos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Milda Jankauskienė. Ji prognozavo, kad augant šalies ekonomikai užsieniečių susidomėjimas darbu Lietuvoje didės.

Leidimų dirbti Lietuvoje reikia trečiųjų šalių piliečiams, išskyrus aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojus, kuriems darbdavys įsipareigoja mokėti ne mažesnį kaip dviejų Lietuvos statistikos departamento naujausio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio algą. Pernai tokio aukštos kvalifikacijos specialisto darbo užmokestis sudarė 4610 litų į rankas.

Leidimų dirbti Lietuvoje nereikia Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės bendrijos ir Šveicarijos piliečiams.

Vyriausybė neseniai patvirtino Lietuvos migracijos politikos gaires, siekiant šalinti emigracijos priežastis ir skatinti Lietuvos piliečius grįžti iš užsienio valstybių. Premjeras Algirdas Butkevičius teigė, kad užsieniečiai imigrantai Lietuvoje ateityje galės gauti darbo tik ten, kur trūksta darbuotojų, bei perspėjo, kad nebus leidžiama piktnaudžiauti ir mokėti imigrantams labai mažų atlyginimų.

FAKTAI

2013 metais Lietuvos darbo birža išdavė iš viso 5036 leidimus dirbti užsieniečiams Lietuvoje.

Užsieniečiai gavo leidimų dirbti paslaugų (85 proc. visų leidimų), pramonės (14 proc.) ir statybos (1 proc.) sektoriuose.

Išduoti ar pratęsti leidimai dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto vairuotojais (76 proc.), laivo metalinių konstrukcijų surinkėjais ( 7 proc.), suvirintojais (6 proc.), nacionalinių virtuvių restoranų virėjais (3 proc.).

Ukrainos piliečiams išduota 50 proc. visų leidimų dirbti, Baltarusijos piliečiams – 37 proc., Rusijos Federacijos piliečiams – 3 proc., Moldovos Respublikos, Kinijos bei Indijos piliečiams - po 2 proc. visų leidimų.

2013 metais Lietuvos darbo birža atsisakė išduoti leidimus dirbti 78 užsieniečiams.

Daugiausia darbuotojų užsieniečių įdarbino UAB „Nostrada“, UAB „Trasis“, UAB „Me transportas“, UAB „Girteka“, UAB „Litana ir Ko“, UAB „Gridin‘s group LT“, UAB „KLP transport“.

Šaltinis: Lietuvos darbo birža, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"