TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Darbo vietoje - pirmenybė praktikantams

2012 08 16 7:44
LŽ archyvo nuotrauka/IT priežiūros rinkoje liko kelios didelės įmonės, galinčios aptarnauti klientus visoje Lietuvoje.

Trūkstant kvalifikuotų informacinių technologijų priežiūros specialistų verslininkai mina aukštųjų mokyklų slenksčius ir graibsto talentingiausius jaunuolius praktikai atlikti. Darbdaviai linkę patys mokyti ir auginti tarptautinio lygio specialistus, o ne perpirkti juos iš konkurentų.

Verslininkai pažymi, kad norinčiųjų studijuoti informacinių technologijų (IT) mokslus mažėja - jau dabar jų nėra tiek, kiek šalies įmonės galėtų įdarbinti. Tarptautinio lygio specialistų trūkumą šalies įmonės sprendžia ne brangiu "galvų medžioklės" būdu, o ieškodamos perspektyvių studentų, kuriuos jos pačios moko to, ko neišmokė mokslo įstaigos.

Patirtis kainuoja

Programinę įrangą kuriančios ir prižiūrinčios UAB "Compidea" direktorius Dmitrijus Bereščanskis sako, kad kvalifikuotų IT inžinierių iš tiesų trūksta, nes baigusieji kolegijas, - to ir pakaktų IT technikams, - neturi ne tik praktinių, bet ir reikalingų teorinių žinių. "Juos moko senų, praėjusių dalykų. Operacinę sistemą "Windows" instaliuoti jie sugeba, bet kai paprašai atlikti "Windows" diagnostiką, paprastai sutrinka", - aiškina jis.

Priimdamas į darbą IT inžinierių bendrovės "Compidea" vadovas atsižvelgia į tris kriterijus: kokia yra kandidato motyvacija - ar uždirbti pinigų, ar išmokti ko nors. Kitas klausimas, ar pretendentas moka anglų kalbą, nes naujausia technika atkeliauja su anglišku aprašymu. Ir trečias kriterijus - ką jis išmano. "Ateina 10-15 kandidatų, tačiau po pokalbių su jais susidaro liūdnas vaizdas. Nepatyręs jaunuolis nori gauti 1-1,5 tūkst. litų algą į rankas, o šiek tiek patyręs - 2-2,5 tūkst. litų. Su visais "Sodros" mokesčiais, mobiliojo telefono, degalų, reikalingų važinėti pas klientus, išlaidomis toks darbuotojas įmonei kainuoja apie 5 tūkst. litų. Taigi jis turi per mėnesį uždirbti apie 5 tūkst. litų tik tam, kad išlaikytų save. Vadinasi, per mėnesį jis turi dirbti 100 val. arba kasdien po 5 val. su klientais, o tai yra nepasiekiamas uždavinys", - dėsto problemas jis.

D.Bereščanskis pažymi, kad nedidelių įmonių, kurios buvo bendrovės pagrindinės klientės, po ekonominių krizių liko tik 25 procentai. Mat joms nebeapsimoka taisyti kompiuterių - sugedus dažnai perka naują kompiuterį, nes šis dabar kainuoja apie 1,2 tūkst. litų. Tuo tarpu IT inžinieriaus paslaugos atsieina mažiausiai 70 litų per valandą. Be to, metinių IT priežiūros sutarčių klientai nebesudaro, pagalbos kreipiasi tik kritiniu momentu, todėl iš penkių bendrovės "Compidea" IT priežiūros specialistų dirbti liko trys.

Ieško kelis mėnesius

Duomenų centrų ir informacinių sistemų valdymo UAB "Baltic Data Center" generalinis direktorius Aleksandras Samuchovas sako, kad šiuo metu sektorius jaučia aukštos kvalifikacijos IT paslaugų specialistų poreikį. Dabar bendrovė ieško penkių darbuotojų. "Pastebėjome, kad rasti kvalifikuotą IT administratorių gali užtrukti net kelis mėnesius. Taip yra iš dalies ir dėl to, kad esame aukštai išsikėlę teikiamų paslaugų kokybės kartelę. "Baltic Data Center" klientės yra didžiausios Lietuvos ir aplinkinių šalių finansų, telekomunikacijų, mažmeninės prekybos įmonės, valstybės institucijos, todėl joms teikiamos IT paslaugos turi atitikti kokybės ir informacijos saugumo standartus. Taigi atidžiai renkamės ir savo darbuotojus", - atskleidžia problemas jis.

A.Samuchovas pažymi, kad didėjantis IT paslaugų specialistų poreikis taip pat iš dalies susijęs su pasaulinėmis tendencijomis. Pasak jo, informacinės technologijos kiekviename versle tampa vis svarbesnės - vis daugiau verslo procesų automatizuojami pasitelkiant IT, taigi ir specialistų poreikis visame pasaulyje didėja. "Prie to prisideda ir šalies Vyriausybės strategija - tapti IT kompetencijų ir paslaugų centru regione. Taigi šalyje kvalifikuotų IT paslaugų darbuotojų reikia vis daugiau", - teigia jis.

Asociacijos "Infobalt" inovacijų vadovas Andrius Plečkaitis priduria, kad IT priežiūros specialistų rinką pastaraisiais metais "nusekino" užsienio investicijos į IT paslaugų centrus - "Barclays", CSC, "Western Union", "CallCredit". "Jų samdomų darbuotojų daugumą sudaro vidutinės ir aukštos kvalifikacijos IT priežiūros specialistai, kurie žinias kaupė ne vienus metus dirbdami Lietuvos IT įmonėse. Šis patirties ir įgūdžių nutekėjimas tam tikrą laikotarpį neišvengiamai bus jaučiamas dalyje įmonių, kurioms tenka samdyti mažiau patyrusius specialistus ir juos ugdyti", - aiškina A.Plečkaitis.

Augina praktikantus

UAB "Atea" personalo vadovė Jelena Balkūnaitė-Cyba sako, kad šiuo metu bendrovė nejaučia didelio IT priežiūros specialistų stygiaus. "Visada sudėtinga rasti gerų IT specialistų, ypač turinčių retas kompetencijas, sertifikatus ir tinkamą profesinę patirtį. Todėl formuodami IT priežiūros personalą dažnai priimame į darbą praktikantus bei jaunus ir perspektyvius specialistus, kurie dar neturi didelės darbo patirties, suteikiame jiems galimybes mokytis ir tobulėti", - sako personalo vadovė.

Jai pritardamas D.Bereščanskis tvirtina, kad darbdaviui naudingiausia rinktis praktikantus, kurie nieko nekainuoja.

"Per praktiką jie sužino, kokių reikia žinių ir įgūdžių, o aš matau, kuris turi potencialą tapti geru specialistu, o kuris - ne. Baigę bakalauro studijas po pusmečio jie jau gali dirbti su klientais. Blogai yra tai, kad padirbę pas mus porą metų jie išeina į kokį banką, su kuriuo nepakonkuruosi, - neslepia D.Bereščanskis ir atskleidžia padėtį rinkoje: - Apskritai IT priežiūros rinkoje liko kelios didelės įmonės, galinčios aptarnauti klientus visoje Lietuvoje ir daugiausia gyvenančios iš valstybinių įmonių, kurios IT priežiūrai skiria tam tikrą biudžetą."

Kritinių IT sistemų plėtojimo ir priežiūros paslaugas teikiančios Lietuvoje, Rytų Afrikos ir Indokinijos šalyse UAB BAIP įmonių grupės vadovas Kazimieras Tonkūnas, sako kad Lietuvoje grupė turi per 140 darbuotojų. "Sąlygos rasti darbuotojų Lietuvoje IT srityje yra palankesnės nei kitose šalyse, kuriose tenka mums dirbti - Norvegijoje, Estijoje, Latvijoje, Baltarusijoje, Rytų Afrikoje. Įmonės turi suprasti, kad dėl darbuotojų reikia konkuruoti, stengtis, jais rūpintis ir juos sudominti. Dėl veiklos specifikos kiekviena įmonė pati turi prisiimti atsakomybę už specialistų parengimą, o ne reikalauti to iš aukštųjų mokyklų", - įsitikinęs vadovas.

Noriai praktikuojasi

K.Tonkūnas teigia esąs patenkintas Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto, Kauno technologijos universiteto ir kitų aukštųjų mokyklų informatikos specialistų parengimu. Anot jo, ypač pažanga pasiekta pastaraisiais metais, nes aukštosios mokyklos priverstos stengtis ir konkuruoti dėl studentų - konkurencija tampa smarki, ji persimetė į tarptautinį lygį.

Jei trūksta jaunų IT darbuotojų, K.Tonkūnas pataria steigti stipendijas, bendradarbiauti su universitetais ir kolegijomis, nes norinčių dirbti studentų yra pakankamai. "Konkurencija yra, tačiau mums pavyksta pasikviesti talentingų ir darbščių žmonių, iš kurių išauga puikūs tarptautinio lygio specialistai. Mes iš anksto su jais kalbamės ir kviečiame į praktiką mūsų įmonėje. Studentai turi gerą parengimą, sudarius sąlygas, skyrus dėmesio, jiems greitai pavyksta tapti profesionalais ir lojaliais darbuotojais. Jeigu jie ir nežino kokios nors funkcijos ar komandos, turėdami universitetinį išsilavinimą ilgai netrunka įgyti būtinų specifinių žinių", - pasakoja jis.

Nebežavi IT

K.Tonkūnas teigia matąs kitą problemą - IT nebėra ta sritis, kurią žmonės labai nori studijuoti, nors darbo užmokestis ir galimybės augti gerokai lenkia kitas specialybių kategorijas, todėl nėra tiek norinčiųjų studijuoti IT specialybių, kiek šalies įmonės galėtų įdarbinti. BAIP grupės vadovo nuomone, dėl mažėjančio IT specialybės populiarumo per trejus metus iškils sisteminių problemų visoje IT šakoje. "Pirmiausia aktyvios IT įmonės ir asociatyvios jų struktūros turėtų padėti aukštosioms mokykloms populiarinti informatikos specialybę tarp jaunų žmonių", - mato išeitį jis.

Realizuoja verslo idėjas

Asociacijos "Infobalt" inovacijų vadovas A.Plečkaitis sako, jog nėra girdėjęs, kad darbdaviai būtų patenkinti darbuotojų pasirengimo dirbti kokybe, nes tie, kurie patenkinti, paprastai to garsiai nesako. "Tačiau reikia pripažinti, kad mūsų aukštosios mokyklos praktikos būsimiems IT inžinieriams iš tiesų suteikia per mažai. Privalomą praktiką universitetuose atlieka tik ketvirtakursiai, kolegijose - tik trečiakursiai. Taigi tik studijų pabaigoje studentai turi progą padirbėti realioje verslo aplinkoje, nebent patys įsidarbina anksčiau. Pavyzdžiui, JAV Carnegie Mellon universitete, kuris įtrauktas į geriausių pasaulio technologijų universitetų dešimtuką, trečdalį mokymo programos sudaro teorija, trečdalį - savarankiškas studento darbas, dar kitą trečdalį - praktiniai darbai su realiomis užduotimis. Tokio lygio studijos galėtų būti ir Lietuvoje, nes vien teorinėmis žiniomis tokios kvalifikacijos, kokios tikisi įmonės, nesukursi", - pritaria darbdaviams jis.

Siekdama gerinti studentų praktinius įgūdžius "Infobalt" inicijavo Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos finansuojamą projektą "Mokomės kurti aukštųjų technologijų verslą". Jo esmė - įmonių iškeltas idėjas realizuoja studentų komandos. "Infobalt" su šio projekto partneriais suteikė galimybę susitikti įmonėms ir studentams svetainėje www.demola.lt. "Mūsų konsultantai padeda suformuoti studentų komandą ir pasiekti galutinį rezultatą įgyvendinant verslininkų iškeltą idėją. Jau turime keletą sėkmingų bendro darbo pavyzdžių", - džiaugiasi jis.

Vienas tokių rezultatų - mokinių maitinimui valgykloje pritaikyta "Tapsis" paslauga. Ji veikia bevielio duomenų perdavimo technologijos pagrindu ir leidžia vienu prisilietimu sumokėti už kopijavimą, spausdinimą, užkandžius ir gėrimus valgyklose bei pardavimo automatuose, už bilietus į renginius. Šia paslauga jau naudojasi Kauno Tado Ivanausko gimnazijos auklėtiniai. Spausdami ekrano mygtukus jie pasirenka patiekalus valgykloje ir už juos atsiskaito nebe grynaisiais, bet "Tapsis" kortele, o ja gali būti elektroninis viešojo transporto bilietas, mobilusis telefonas, mokinio ar studento pažymėjimas. Taigi dabar mokinių tėvai žino, kur jų atžalos išleidžia pinigus, o maitinimo paslaugas teikianti įmonė turi galimybę vykdyti tikslią apskaitą.

Kitas sėkmingas projekto "Demola" pavyzdys yra lietuvių studentų sukurta mobilioji programėlė-žaidimas vaikams. Ji jau parduodama "Apple" elektroninėje parduotuvėje. A.Plečkaitis pasakoja, kad tą programėlę sukūrusi komanda "PyjamasApps" jau įsteigė ir savo įmonę. "Labai svarbu, kad mes su verslo įmone ir komanda sudarome tokias sutartis, pagal kurias idėją realizavę studentai tampa savo sukurto rezultato savininkais, o įmonė, norėdama platinti sukurtą produktą ar paslaugą rinkoje, įgyja teises iš savininkų už tam tikrą iš anksto aptartą mokestį-prizą", - projekto pranašumus dėsto "Infobalt" inovacijų vadovas.  

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"