TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Darbo vietos subsidija perspektyvos neatvėrė

2015 02 28 6:00
Darbo biržos duomenimis, įdarbinimo subsidijuojant programoje vien sausį dalyvavo apie 1 tūkst. asmenų Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Pernai į darbo biržos įdarbinimo subsidijuojant priemonę nusiųsta daugiau nei 20 tūkst. asmenų, o jai įgyvendinti buvo panaudoti veik 74 mln. litų (21,43 mln. eurų). Tačiau patenkinti ne visi bedarbiai, gavę tokią paramą, - retas gauna galimybę ir vėliau pasilikti pasiūlytoje darbo vietoje, tad grįžta į bedarbių gretas ir laukai naujos subsidijos.

Darbo krūvio neištvėrė

LŽ pašnekovė Jurgita (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasakojo, kad darbo biržos nusiųsta į vieną siuvimo bendrovę su ja pasirašė 3 mėnesių darbo sutartį, bet dirbo tik du mėnesius ir pati išėjo iš darbo.

Kaip sakė pašnekovė, ji ilgai buvo registruota bedarbe, tad turėjo rinktis subsidijuojamą darbo vietą. Pagal įstatymą už kiekvieną biržos atsiųstą įdarbintą asmenį visą numatytą laikotarpį darbdaviui mokama subsidija darbo užmokesčiui, nurodytam įdarbinto asmens darbo sutartyje, ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotoms valstybinio privalomojo socialinio draudimo įmokoms iš dalies kompensuoti. Dažniausiai ji siekia 50 proc. darbo užmokesčio.

Jurgita pasakojo, kad siuvimo bendrovėje pajuto labai didelį darbo krūvį, ji sakė dirbusi po 12 valandų ir viršvalandžius. "Pagal nustatytas normas reikėjo padaryti apie 600 operacijų, o aš padarydavau tik 100. Tiesiog fiziškai buvo neįmanoma: stovimas darbas, reikiamų įgūdžių per mažai, patalpose trūkdavo oro. Supratau, kad ta bendrovė iš darbo biržos gauna pigią darbo jėgą, naudojasi subsidijomis, o kai baigiasi sutarties su tais žmonėmis terminas, iš biržos atsiunčia kitus“, – kalbėjo Jurgita.

Jos teigimu, toje bendrovėje darbuotojos neretai gauna mažiau negu minimumą. „Operacijų įkainiai labai maži, o normos didelės, nebent automatą įrėmus kas tokias normas įvykdytų. Atlygis priklauso nuo normų. Pavyzdžiui, vieną mėnesį man buvo apskaičiuota 300 litų. Kadangi pusę sumos dengia darbo birža, gavau visą sutartą atlyginimą“, – sakė Jurgita.

Ji, matydama, kad darbo atlikti nepajėgia, parašė pareiškimą išeiti, nes įvykdyti nustatytą normą jai buvo fiziškai per sunku. „Nors mane įtikinėjo, kad pasilikčiau, žinojau: jei būčiau dirbusi tuos 3 mėnesius, kaip sutarta, pasibaigus terminui būčiau buvusi atleista. Daug buvo atleidžiama“, - tvirtino Jurgita. Pašnekovė sakė pastebėjusi, kad ta įmonė, kurioje ji dirbo, per darbo biržą nuolat ieško kitų subsidijuojamų darbuotojų.

Reikėjo pasiskųsti

Lietuvos darbo birža pranešė, kad pasibaigus finansuojamos priemonės laikui (per 6 mėnesius nuo finansavimo pabaigos) įsidarbino 85,1 proc. jos dalyvių (9370 iš 11 010 asmenų).

Rasa Montvidienė, Vilniaus teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėjo pavaduotoja, LŽ aiškino, kad minėtai buvusiai siuvimo bendrovės darbuotojai reikėjo rašyti skundą. „Jeigu gauname rimtų signalų ir patikrinus faktai pasitvirtina, tokiam darbdaviui finansuojamų priemonių neteikiame. O skundų yra buvę, ir juos teko nagrinėti“, – kalbėjo Darbo biržos atstovė.

Jos teigimu, kai nubaustas darbdavys vėl kreipiasi į Lietuvos darbo biržą dėl subsidijuojamų darbuotojų, jam užtrenkiamos durys. „Toks darbdavys įtraukiamas į juoduosius sąrašus. Tik taip mes galime apsaugoti darbuotojus. Darbo biržos atstovai turi dalyvauti patikroje“, – pridūrė R. Montvidienė.

Ji tvirtino, jog veiksmingiau būtų, jei dėl tokių galimų pažeidimų darbuotojas kreiptųsi į Valstybinę darbo inspekciją. „Nes mes tik tarpininkaujame įdarbindami. Galime tik nebeteikti subsidijavimo paslaugų darbdaviui, bet ne bausti. Vis dėlto iš savo patirties galiu pasakyti: nėra pas mus darbų, kur labai mažas krūvis, nors ir mokamas minimalus atlyginimas, o kai kur – tik pusė jo“, – kalbėjo D. Montvidienė.

Utenos teritorinės darbo biržos Ignalinos skyriaus vedėja apie įdarbinimo subsidijuojant problemas regione pasakojo, kad tokių atvejų, kai įdarbintas žmogus neištveria darbo sutartyje numatyto laiko, būna. Alma Šerėnienė LŽ sakė, kad ir rajonuose susiduriama su ne itin sąžiningais darbdaviais. „Buvo atvejų, kad pasirašėme įdarbinimo subsidijuojant sutartis, įdarbinti nusiuntėme žmones, bet darbdavys nė už vieną mėnesį nepateikė mums jokių dokumentų. Rašėme įspėjimus, bet atsakymų negavome, taigi darbdaviui finansavimo sutartis turėjome nutraukti“, – tvirtino A. Šerėnienė.

SKAIČIAI

Remiamas užimtumas, įgyvendinant aktyvios darbo rinkos politikos priemones, per sausio mėnesį suteiktas 3,2 tūkst. asmenų - ketvirtadaliu daugiau negu gruodį ir 15 proc. daugiau negu praėjusių metų sausį.

Daugiausia bedarbių sausį dalyvavo įdarbinimo subsidijuojant (1 tūkst.) ir viešųjų darbų (0,5 tūkst.) priemonėse.

Didžioji dalis priemonių dalyvių (89,5 proc.) – darbo rinkoje papildomai remiami asmenys, apie 29,6 proc. - ilgalaikiai bedarbiai. Kas ketvirtas penktas (23,6 proc.) – vyresnis kaip 50 metų asmuo, per 43 proc. – jaunimas iki 29 metų amžiaus.

Šaltinis: Lietuvos darbo birža

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"