TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Darbo vietos - verslo sąskaita

2013 03 07 6:00
D.Arlausko teigimu, ateityje užsienio investuotojus į Lietuvą reikėtų kviestis ne vaikantis prestižo, o siekiant naudos ekonomikai. / LŽ archyvo nuotrauka

Pasaulyje tiesioginių užsienio investicijų (TUI) mažėja, tačiau Lietuva išlieka tarp pirmaujančiųjų pagal jų augimą. Šios investicijos šalyje sukurs tūkstančius naujų darbo vietų, bet nacionalinis verslas baiminasi prarasti dalį savo specialistų.

Kaip pranešė agentūra "Investuok Lietuvoje", per pirmus dešimt 2012 metų mėnesių savo sprendimą investuoti Lietuvoje paskelbusios užsienio įmonės planuoja įgyvendinti 21 proc. daugiau TUI projektų nei ankstesniais metais. Tuo metu pasaulyje plyno lauko investicijų sumažėjo daugiau nei penktadaliu.

Skelbiama, kad per dešimt mėnesių Lietuvoje paskelbtų 29 TUI projektų vertė siekia 927 mln. eurų. Žadama, kad šie projektai šalyje sukurs beveik 3000 naujų darbo vietų. Pagal šiuos rodiklius Lietuva yra penkta pasaulyje, trečia Europoje ir absoliuti lyderė tarp Baltijos šalių.

"Pernai augęs TUI projektų skaičius Lietuvoje - puikus Lietuvos investicinio patrauklumo įvertinimas. Dvigubas laimėjimas yra tai, kad Lietuva sugebėjo šį rodiklį padidinti, kai pasaulinė tendencija priešinga, t. y. investicijų mažėja", - teigė TUI skatinimo agentūros "Investuok Lietuvoje" generalinė direktorė Milda Dargužaitė.

Pervilioja specialistus

Tačiau Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus atkreipė dėmesį į tai, kad užsienio kapitalo įmonės gali tiesiog pervilioti tam tikrus specialistus iš kitų to paties sektoriaus įmonių. Tai reiškia, kad naujos darbo vietos ne tiek sumažins nedarbą, kiek padidins ir taip intensyvią konkurenciją

darbo rinkoje.

V.Sutkus priminė plačiai diskutuotą technologijų centro "Barclays" fenomeną: nors šio prekės ženklo atėjimas į Lietuvą reiškė šalies žinomumą, kitos informacinių technologijų (IT) kompanijos jautėsi nuskriaustos. "IT kompanijos skundžiasi, kad "Barclays" tiesiog susiurbė dalį darbuotojų - susiurbė iš tos srities, kurioje yra specialistų stoka. Taigi tokio tipo investicija turi ir pliusų, ir minusų", - svarstė V.Sutkus.

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas taip pat pabrėžė, kad kol kas į Lietuvą atėję ir labai giriami investuotojai, pavyzdžiui, "Western Union" ar "Barclays", daugiau orientavosi į IT specialistų pasisavinimą, todėl nacionaliniam verslui sudavė ganėtinai skaudų smūgį.

"Buvo akcentuojama, kad tokių prekės ženklų atvedimas į Lietuvą padidins šalies reitingą, prestižą. Jei jų reikėjo šiuo tikslu, puiku, tegul čia ir lieka. Bet ateityje rūpintis vien Lietuvos prestižu, manau, nebereikia. Mūsų šalis ir krizę suvaldė, ir gerų ženklų jos ekonomikoje yra. Tad galbūt jau metas iš esmės įvertinti, kokį efektą šalies ekonomikai atneša užsienio investicijos", - sakė jis. D.Arlausko manymu, šalis turėtų ieškoti užsienio investuotojų, susaistytų tam tikromis rangos, bendradarbiavimo sutartimis su Lietuvos verslu, ypač smulkiosiomis įmonėmis. "Reikia, kad tarp šių įmonių plėtotųsi vadinamieji horizontalūs ryšiai", - pabrėžė jis.

Kritikuoja lengvatas

"Jeigu investuotojai į Lietuvą ateitų be taikomų nuolaidų, būtų puiku. Bet jie juk iš esmės yra nuperkami. Gaudamos dideles lengvatas užsienio įmonės gali ir didesnius atlyginimus pasiūlyti nei vietinės. Manau, užsienio ir nacionaliniam verslui turėtų būti taikomos vienodos sąlygos", - sakė D.Arlauskas.

Užsienio bendrovės, kaip teigia "Investuok Lietuvoje", yra ir geidžiamiausi darbdavės Lietuvoje. Vidutinis užsienio įmonėse mokamas atlyginimas yra daugiau nei dukart didesnis negu lietuviškose. Praėjusių metų trečiąjį ketvirtį Lietuvoje veikiančiose užsienio investuotojų valdomose įmonėse vidutinė darbuotojo alga sudarė 5132 litą, o lietuviškose įmonėse ji siekė 2171 litą.

Reikės gamybos specialistų

M.Dargužaitės teigimu, per pirmuosius dešimt 2012 metų mėnesių daugiausia darbo vietų planuota sukurti pagal gamybinius projektus. Todėl esą tikėtina, kad rinkoje išaugs gamybos specialistų - inžinierių, mechanikų, elektrikų, šaltkalvių ir t. t. - paklausa. Itin aukštos kvalifikacijos IT, finansų sričių specialistų poreikis taip pat nemažės. Ji pabrėžė, kad iki 2020-ųjų paslaugų sektoriuje galima sukurti apie 20 000 naujų IT specializacijos darbo vietų.

Agentūros "Investuok Lietuvoje" direktorė M.Dargužaitė sakė, jog bendraujant su jau investavusiomis užsienio kompanijomis matyti, kad jų lūkesčiai dažnai viršijami, todėl poreikis įdarbinti daugiau darbuotojų tik didėja. Tai esą leidžia daryti prielaidą, kad planai sukurti 3000 naujų darbo vietų turi realų pagrindą.

Pavyzdžiui, kaip vardijo ji, "Barclays Bank" šiuo metu dirba apie 920 žmonių, nors planuose buvo numatyta 200-300 darbuotojų. Panašiai plėtėsi ir "Western Union", kuri įdarbino 770 žmonių, nors planavo sukurti 200 darbo vietų.

Džiūgauti dar anksti

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas pabrėžė, kad investuotojų pateiktų paraiškų skaičius dažnai neatspindi realių investicijų. Pašnekovo teigimu, pagal TUI Lietuva gerokai atsilieka nuo estų ir šiek tiek nuo latvių. "Nuo estų pagal investicijų pritraukimą atsiliekame 3,5 karto. Tai rodo mūsų kaip šalies darbo broką. Todėl dėl didesnio paraiškų skaičiaus šokinėti iš džiaugsmo nereikėtų", - sakė S.Besagirskas. Jo manymu, švęsti pergalę reikėtų tik tuomet, kai Lietuva "išlips iš savo gėdos duobės", t. y. kai bus galima skaičiuoti realius produktus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"