TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Darbo yra tik trumpam

2012 07 02 7:53

Sezoninių darbuotojų poreikis vasarą pasiekė piką, o prie specialistų laikinam darbui rikiuojasi darbdavių eilės. Tačiau pagerėjimas rinkoje trumpalaikis - bedarbių nesumažės. Mat kurti naujas darbo vietas įmones atgraso besitvenkiantys naujos krizės debesys.

Artimiausiu metu darbo rinką sukaustys stagnacija. Taip mano Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento analitikas Aleksandras Izgorodinas. Mat pagal LPK prognozes mažėjant eksportui ir investicijoms ekonomika šiemet augs 3 proc., o tam, kad nedarbo lygis sumažėtų bent vienu procentiniu punktu, metinis augimas turėtų siekti mažiausiai 4,5 procento.

Darbo biržos (DB) duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, laisvų darbo vietų padaugėjo tik 3 procentais. Tačiau labai sparčiai mažėja pasiūlymų laikinam arba terminuotam darbui - tuo pačiu laikotarpiu jų sumažėjo 24 proc., o laisvų neterminuoto darbo vietų skaičius išaugo 14 procentų. "Tai rodo, kad dauguma įmonių yra užtikrintos dėl savo ateities ir siūlo nuolatinį darbą. Tai - gera žinia", - sakė A.Izgorodinas.

Tuo metu darbuotojų nuomos kompanijos jokių krizės ženklų nepastebi. Kompanijų vadovai LŽ tvirtino, kad laikino darbo rinka nuosaikiai auga ir jau pasiekė prieškrizinių - 2007 metų lygį. Anot jų, pastaraisiais mėnesiais darbo rinkoje - tikras įkarštis. Laikinų ir nuolatinių darbuotojų paklausa didėja ne tik dėl vis dar augančios ekonomikos, bet ir todėl, kad emigracija gerokai praretino įvairiausių specialistų gretas.

Geros ir blogos žinios

DB duomenimis, gegužę, palyginti su balandžiu, laisvų darbo vietų šalyje padaugėjo 10,7 procento. LPK analitiko A.Izgorodino nuomone, akivaizdžią įtaką tam darė sezoniškumas, nes labiausiai padaugėjo laisvų darbo vietų pasiūlymų padavėjams, pardavėjams, dažytojams ir statybininkams.

"Neabejoju, kad laisvų darbo vietų skaičius auga ir pramonėje, nes čia teigiama sezoniškumo įtaka visada pastebima šiltuoju metų laiku, kai įmonės pradeda gaminti daugiau produkcijos. Pavyzdžiui, pagyvėja darbai maisto pramonės srityje. Tam, kad būtų patenkintas sezoninis prekių paklausos poreikis, priimama sezoninių darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas sutartis. Dauguma jų rudens pradžioje bus atleisti, bet taip įprasta", - LŽ teigė A.Izgorodinas.

Ne tokios optimistinės tendencijos ryškėja lyginant metinį laisvų darbo vietų skaičiaus pokytį. Antai, paskutinius 2011 metų du ketvirčius laisvų darbo vietų daugėjo atitinkamai 49,8 ir 16,4 proc., o pirmąjį šių metų ketvirtį - sumažėjo 3 procentais. "Prasčiausia padėtis tų ūkio šakų, kurios susijusios su užsienio rinkomis. Pavyzdžiui, pramonėje pirmąjį šių metų ketvirtį laisvų darbo vietų skaičius išaugo tik 4 proc., o transporto srityje sumažėjo 31 procentu. Iš esmės tai susiję su euro zonos skolų krize. Situacija - gana sudėtinga, nestabili, tarp įmonių vyrauja didelis neapibrėžtumas dėl ateities ir jos stengiasi ne užpildyti laisvas darbo vietas, o pasitelkti esamą darbo jėgą", - komentavo A.Izgorodinas.

LPK lūkesčių indeksas rodo, kad šiuo metu 80 proc. didžiųjų gamintojų neketina keisti darbuotojų skaičiaus. Analitiko nuomone, tai akivaizdžiai sietina su euro zonos problemomis, nes mūsų pramonė eksportuoja apie 60 proc. savo produkcijos, o 60 proc. viso eksporto tenka Europos Sąjungai.

"Laisvas darbo vietas sparčiau kuria tik įmonės, kurios orientuotos į vidaus rinką. Pavyzdžiui, vidaus prekybos sektoriuje laisvų darbo vietų pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padaugėjo 74 procentais. Kita vertus, metų pradžios sparti plėtra lėtėja: šių metų sausio mėnesį vidaus prekybos apyvartos didėjimas siekė 11 proc., o dabar - tik 5,3 proc.", - tvirtino A.Izgorodinas.

Nuo Europos atsiliekame 10 kartų

Vilniuje įsikūrusios darbuotojų nuomos kompanijos "Starjobs" valdybos narys Valdas Strazdas LŽ teigė, kad daugiausia laikinų  darbuotojų dirba gamyboje, tačiau pastaruoju metu vis daugiau jų įdarbina ir paslaugų įmonės. "Laikinai įsidarbinti pradeda ir aukštos kvalifikacijos specialistai", - teigė pašnekovas.

"Starjobs" šiuo metu yra išnuomojusi apie 1,5 tūkst. darbuotojų. Anot V.Strazdo, laikiną darbą nebūtinai renkasi į bėdą patekę žmonės, bedarbiai, nerandantys nuolatinio darbo. "Daug mūsų darbuotojų yra studentai, kurie gali laikiną darbą derinti su studijomis. Dalis laikinųjų darbuotojų dirba atostogų metu. Daugelis dirba sezoninį darbą, pavyzdžiui, kelininkai daugiausia darbo turi vasarą, o žiemą yra laisvi ir kreipiasi į agentūrą, kad surastų laikiną darbą. Tačiau aišku, yra ir tokių, kurie neturi nuolatinio darbo ir siekia jį susirasti", - aiškino pašnekovas.

V.Strazdas pripažįsta, kad rinkoje laisvų darbuotojų pakanka, tačiau trūksta tokių, kurie iš tikrųjų nori dirbti. "Nors Lietuvoje didelis nedarbas, nedrįsčiau teigti, kad žmonių motyvacija dirbti yra didelė", - teigė jis.

Lietuva pagal laikinų darbuotojų skaičių nuo Europos vidurkio atsilieka daugiau kaip 10 kartų. V.Strazdo nuomone, taip yra dėl to, kad darbuotojų nuomos kompanijos Lietuvoje skaičiuoja tik pirmą dešimtmetį, čia dideli nelegalaus darbo mastai, be to, kai kuriose Europos Sąjungos šalyse laikino darbo forma yra pakankamai populiari ir valstybės sektoriuje.

Už laikiną darbą - didžiulis atlyginimas

Laikinojo įdarbinimo paslaugas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Rygoje ir Taline teikianti bendrovė "Advantus" šiuo metu yra įdarbinusi 400 darbuotojų. Bendrovės valdybos narys Arūnas Mieželis LŽ teigė, kad dabar didžiausia gamybos kvalifikuotų ir nekvalifikuotų darbininkų, administracijos darbuotojų, buhalterių, personalo specialistų, vadybininkų, pardavėjų paklausa. Jie įdarbinami nuo kelių valandų, dienų iki kelerių metų laikotarpiui, o laikino darbo vidurkis šalyje siekia vieną mėnesį.

Kai kurie darbuotojai pagal terminuoto darbo sutartis dirba jau penkerius metus. Jų specifinė patirtis net tampa tam tikra papildoma kvalifikacija. "Į ketvirtą penktą įmonę atėjusi administratorė gali nemažai patarti, papasakoti, ką mačiusi. Tokia administratorė daug vertingesnė už tą, kuri 30 metų dirbo vienoje įmonėje", - svarstė A.Mieželis.

Įmonės, planuojančios savo darbus, laikinus darbuotojus užsako iš anksto prieš kelias savaites. Tačiau, pasak A.Mieželio, neretas atvejis, kai darbuotoją ar jų grupę tenka surasti per dieną (kažkam susirgus ar neatėjus į darbą ar gavus skubų užsakymą). Tokiu atveju įmonei už darbuotojo nuomą tenka mokėti brangiau. Nuomos kompanijos pagrindinį pelną uždirba gaudamos tam tikrą procentą nuo išnuomotiems darbuotojams mokamo atlyginimo. O jis nebūtinai yra minimalus.

A.Mieželis prisimena, kaip kartą išnuomojo bendrovei darbuotoją, kuriam pusantrų metų buvo mokamas 16 tūkst. litų mėnesinis atlyginimas. "Tai buvo labai aukštos kvalifikacijos viešųjų ryšių ir korporatyvinių reikalų specialistas. Kandidatų dirbti šį darbą nebuvo daug, nes įmonė buvo iškėlusi labai aukštus reikalavimus, kandidatas turėjo mokėti kelias užsienio kalbas ir turėti kitų įgūdžių", - prisiminė A.Mieželis.

Laikinam darbui dažnai įdarbinami informacinių technologijų specialistai, kai įmonės pertvarko savo informacines sistemas ar duomenų bazes. Pavyzdžiui, įmonė keičia visą savo programinę įrangą ir šiam darbui samdo konkrečios specializacijos IT specialistą. "Advantus" kartą tokį specialistą nuomojo 9 mėnesius, jo alga siekė 6 tūkst. litų.

Daugiausia darbuotojų įmonės atsirenka iš tų, kurie "Advantus" jau yra dirbę anksčiau, o darbo biržos kandidatai sudomina retai. "Iš ten atėję darbuotojai dažniausiai nori gauti tik atlyginimą ir pašalpas, bet ne dirbti, - teigė A.Mieželis. - Šiaip gerų darbuotojų paklausa kas mėnesį didėja, nes nemažai jų išvyko į užsienį."

Valstybinės darbo inspekcijos interneto svetainėje skelbiama, kad laikinojo įdarbinimo veikla šiuo metu užsiima 16 įmonių. Iš jų LĮĮA priklauso 12, jų darbuotojai sudaro apie 70 proc. visų laikinųjų darbuotojų.

KOMENTARAS

Laikinojo įdarbinimo įmonių asociacijos (LĮĮA) prezidentas darbo teisės advokatas Tomas Bagdanskis LŽ tvirtino, kad rinkoje veikia daug įmonių, kurios nedeklaruoja užsiimančios laikinuoju įdarbinimu, kaip to reikalauja pernai gruodį įsigaliojęs Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymas. Esą sąžiningai dirbančios įmonės apie tai sužino iš savo klientų. "Kyla įtarimas: jeigu įmonė apie savo veiklą nepraneša VDI, gal ką nors slepia?" - svarstė T.Bagdanskis.

Minėtuoju įstatymu įmonės įpareigojamos teikti Valstybinei darbo inspekcijai (VDI) informaciją apie pradėtą vykdyti laikinojo įdarbinimo veiklą. VDI informaciją apie laikinojo įdarbinimo įmones įpareigota skelbti viešai savo interneto tinklalapyje, sąrašą atnaujindama kas pusę metų. Šiuo metu sąraše - 16 įmonių.

Kaip LŽ informavo VDI Komunikacijos skyriaus vedėja Gabrielė Banaitytė, teritorinių skyrių darbo inspektoriai šiemet nenustatė įmonių, kurios privalėjo savo laikinojo įdarbinimo paslaugų veiklą deklaruoti VDI, tačiau to nepadarė. "Bet net ir tuo atveju, kai įmonė nedeklaruoja VDI savo veiklos (ir tuo padaro administracinį teisės pažeidimą), jos įdarbintų darbuotojų automatiškai negalima laikyti nelegaliais. Jei apie įdarbinamus asmenis pranešta "Sodrai", su jais sudarytos visus teisės aktų reikalavimus atitinkančios darbo sutartys, jie laikytini visaverčiais darbo rinkos dalyviais", - LŽ paaiškino VDI atstovė.

SKAIČIAI

2012 metų pirmąjį ketvirtį šalies laikinųjų darbuotojų dirbtų valandų skaičius, palyginti su tuo pačiu 2011-ųjų laikotarpiu, išaugo 2 procentiniais punktais. 2012 metų I ketvirtį Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos (LĮĮA) narių įmonėse laikinieji darbuotojai dirbo 920 381 valandą. Tai atitinka 1798 visu darbo krūviu dirbančių žmonių laiką ir sudaro 0,13 proc. visų Lietuvos dirbančiųjų.

Tą patį laikotarpį pernai visos darbo dienos atitikmens (PDDA) rodiklis buvo 1413 ir laikinieji darbuotojai sudarė 0,11 proc. visų dirbančiųjų. Pagal rinkos skvarbos rodiklį Lietuva vis dar daugiau nei 10 kartų atsilieka nuo Europos vidurkio, kur šiuo metu laikinieji darbuotojai sudaro apie 1,5 proc. visų dirbančiųjų.

Šaltinis: LĮĮA, VDI, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"