TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Darbuotojai neatsisakytų viršvalandžių

2013 12 06 6:00
A.Kazlauskytės manymu, būtų idealu, jeigu valstybė leistų darbdaviui ir darbuotojui patiems nuspręsti, kiek laiko norima ir galima dirbti. LŽ archyvo nuotraukos

Tyrimai rodo, kad dabartinis viršvalandžių reguliavimas neatitinka darbuotojų ir darbdavių poreikių. Tačiau Vyriausybės parengtose Darbo kodekso pataisose viršvalandžiams dėmesio beveik neskirta.

Nors pagal Darbo kodeksą darbo diena trunka 8 valandas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) apklausa parodė, kad daugiau nei pusė darbuotojų nesilaiko griežtos nuostatos kiekvieną dieną dirbti vienodą valandų skaičių. 63 proc. apklaustųjų teigė, kad pasitaiko situacijų, kai jie patys arba jų kolegos kurią nors dieną išeina iš darbo anksčiau ir tą laiką atidirba kitą dieną.

„Tokia praktika, nors darbuotojams priimtina, prieštarauja Darbo kodekso nuostatoms. Kai dirbama daugiau nei 8 valandas, norint kompensuoti trumpesnę vakarykštę darbo dieną, tai vis tiek yra viršvalandinis darbas“, - aiškino LLRI jaunesnioji ekspertė Austėja Kazlauskytė.

Apklausos duomenys taip pat rodo, kad darbo laiko lankstumas svarbus beveik 74 proc. apklaustųjų - griežtas darbo santykių reguliavimas sukelia nepatogumų 3 iš 4 darbuotojų ir neatitinka jų poreikių. „Tačiau darbdaviams, kurie suteikia galimybę savo darbuotojams patogiau derinti darbą su kitomis pareigomis, bet nepaiso Darbo kodekso reikalavimų, gresia tūkstantinės baudos dėl darbo laiko apskaitos pažeidimų. Tad darbo laiko reguliavimas vienai šaliai apsunkina galimybę planuoti darbo laiką, o kita šalis yra raginama rinktis – pažeidinėti įstatymus arba su savo darbuotojais elgtis nehumaniškai“, - sakė pašnekovė.

Norėtų reguliuoti savarankiškai

„Investuok Lietuvoje“ apklausos duomenimis, net 89 proc. šalies gyventojų norėtų už papildomą užmokestį dirbti viršvalandžius. Be to, lankstus darbo reguliavimas, kaip rodo rezultatai, turėtų teigiamą poveikį naujų darbo vietų kūrimui - 48 proc. darbdavių ryžtųsi samdyti naują darbuotoją, jeigu darbo santykiai būtų reguliuojami lanksčiau.

„Deja, galimybė dirbti viršvalandžius Lietuvoje yra itin apribota – per savaitę su viršvalandžiais draudžiama dirbti daugiau nei 48 valandas, o per metus viršvalandžiai neturi viršyti 120 valandų“, - teigė A.Kazlauskytė.

Pavyzdžiui, Danijoje, kurioje šiuo metu fiksuojamas vienas mažiausių nedarbo lygių Europoje, galima dirbti 572 valandas viršvalandžių per metus, o kaimynėje Estijoje – 416 valandų. Pašnekovės manymu, idealiu atveju darbo laikas neturėtų būti ribojamas - susitarti dėl to, kiek laiko norima ir galima dirbti, turėtų patys darbdaviai ir darbuotojai.

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas taip pat pasisakė už savarankišką darbdavio ir darbuotojo susitarimą dėl viršvalandžių. Tačiau tai, visuomenėje vyraujant neigiamam verslininko įvaizdžiui, esą nerealu. D.Arlausko teigimu, didinti maksimalią viršvalandžių ribą būtų naudinga, kita vertus, sekti kitų šalių „nuogais“ skaičiais, nežinant viso mechanizmo, taikomų lengvatų ir pan., būtų neteisingas sprendimas. „Problema ta, kad institucijos, kurios turėtų analizuoti situaciją, mums, darbdaviams, nepadeda matyti, kas, pavyzdžiui, slypi už tų Danijoje nustatytų 572 viršvalandžių valandų“, - sakė pašnekovas.

Pateikė svarstyti pataisas

Praėjusią savaitę Vyriausybė jau pritarė parengtoms Darbo kodekso pataisoms ir perdavė jas svarstyti Seimui. Tikimasi, kad pakeitimams bus pritarta dar šiemet arba kitų metų pavasarį. Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius taip pat pažadėjo, kad kitais metais bus peržiūrimas visas Darbo kodeksas – tam užsakyta speciali studija. Anot jo, darbo santykius vienareikšmiškai reikia daryti lankstesnius, esą per didelis darbo jėgos apmokestinimas, nelankstūs darbo santykiai ir per dideli darbo jėgos mokesčiai didina ekonomikos šešėlį.

D.Arlauskas įsitikinęs, kad Vyriausybės siūlomos Darbo kodekso pataisos rinkos reikšmingai neliberalizuos.

Darbo kodekso pataisomis siūloma atsisakyti privalomų atsiskaitymo lapelių įteikimo visiems darbuotojams, darbo grafikų viešo skelbimo bei darbo pažymėjimų ir darbo sutarčių registravimo. Be to, numatoma supaprastinti darbo laiko apskaitą ir darbo sutarties naudojimą.

Pataisos taip pat numato platesnį sezoninių darbo sutarčių taikymą. Šiuo metu į sezoninių darbų sąrašą neįtraukiami darbai, kuriems būdingas cikliškumas dėl sezoninių svyravimų rinkoje. Kai padidėja darbų apimtis, įmonėse sudaromos terminuotos darbo sutartys, todėl kiekvieną sezoną tenka iš naujo ieškoti naujų darbuotojų ir juos mokyti. Siekiant sėkmingai konkuruoti rinkoje ir išsaugoti kvalifikuotus darbuotojus, siūloma sukurti teisines galimybes sudaryti sezonines darbo sutartis vietoj terminuotų darbo sutarčių.

Didelių pokyčių nebus

A.Kazlauskytė pažymėjo, kad šiame projekte nėra esminių pakeitimų, kurie leistų darbdaviui ir darbuotojui patogiau susitarti dėl viršvalandžių - šiek tiek keičiama tik jų apskaitos forma. Viršvalandžiai ir toliau bus fiksuojami atskirai bei griežtai apskaitomi, tiesiog formą galės pasirinkti pats darbdavys.

„Projektu siekiama mažinti administracinę naštą verslui, ir tai yra puiku. Skaičiuojama, kad vien atsiskaitymo lapeliai, kuriuos darbdavys privalėdavo pateikti darbuotojui, net jei jam tų lapelių nereikėdavo, verslui per metus kainuodavo per 26 mln. litų. Priėmus pakeitimus, atsiskaitymo lapelius bus galima pateikti ir elektroniniu būdu bei tik paprašius darbuotojui. Projektą vertinu teigiamai, tačiau turime nepamiršti, kad kosmetiniai pakeitimai esminių darbo santykių problemų neišsprendžia“, - pabrėžė A.Kazlauskytė.

Tuo metu D.Arlauskas sakė nelabai tikįs, kad Darbo kodekso siūlomos pataisos gerokai liberalizuos darbo santykius, mat esą pirmiausia reikia darbo rinkoje pakeisti požiūrį į žmogų. Jo teigimu, šiuo metu visa sistema nukreipta į tai, kaip išsaugoti žmogaus darbo vietą, nors esą reikėtų svarstyti, kaip apsaugoti darbo vietos netekusį žmogų.

„Jeigu darbdavys galės lengvai atleisti darbuotoją, bet šis nebus paliktas likimo valiai, tai visi sprendimai dėl viršvalandžių ir kitų smulkių dalykų Seime bus priimami daug lengviau. Šiandien gi kiekvienas darbdavys, atleidęs žmogų, turi mokėti išmokas, nors rūpestį užtikrinti socialines garantijas netekus darbo turėtų prisiimti valstybė“, - teigė pašnekovas. Tam, anot jo, reikėtų sukurti fondą, į kurį visi darbdaviai solidariai mokėtų dalį savo pajamų. Nors D.Arlauskas sutiko, kad tai būtų nepopuliarus sprendimas, nes jis darbdaviams reikštų padidintus mokesčius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"