TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Darbuotojai neina atostogauti

2009 07 10 0:00
Dažniausiai žmonės skundžiasi, kad darbdavys laiku neišmokėjo pinigų už atostogas (vėliausiai prieš tris dienas iki atostogų).
LŽ archyvo nuotrauka

Skaudžiai darbo rinką palietęs ekonominis sunkmetis kėsinasi ir į dirbančiųjų poilsį. Šią vasarą darbdaviams kaip niekada sunku samdomus darbuotojus išleisti kasmetinių mokamų atostogų - bijodami prarasti turimą darbo vietą žmonės nenori eiti pailsėti.

Darbuotojų atleidimai dėl įmonių struktūrinių pertvarkymų pastaruoju metu itin dažni. Tiems, kurių nepalietė atleidimų banga, neišvengiamai teko patirti atlyginimų mažinimo skaudulį. Todėl turimos darbo vietos išsaugojimas dažnam dirbančiajam jau tapo motyvacijos priemone, o atostogos laikomos papildoma rizika prarasti darbą. Todėl atostogauti atsisakoma arba pailsėti einama trumpesniam laikui.

Neramių atostogų metas

Spaustuvėje dirbantis LŽ skaitytojas Petras pasakojo, kad šią vasarą buvo susiplanavęs pirmą kartą savo gyvenime su žmona išvykti pailsėti į tolimuosius kraštus, tačiau juodviejų planai jau pavasarį pradėjo griūti.

"Nerimas dėl darbo kilo, kai pavasarį atostogavę keli mūsų cecho darbuotojai sugrįžę į darbą rado išardytas ir pardavimui paruoštas spaudos mašinas, su kuriomis jie dirbo. Darbdavys jiems pasiūlė ieškotis kito darbo. Po to prasidėjo atlyginimų mažinimo banga - nurėžė po kelias šimtines. Todėl apie atostogas jau baugu ir pagalvoti, nors darbas išties nelengvas ir fiziškai varginantis", - pasakojo pusamžis vyriškis.

Pasak jo, greičiausiai vis tiek teks eiti atostogų, nes to reikalauja darbdavys, o jam nepaklusti taip pat nesinori. "Man pažadėjo, kad grįžęs po atostogų darbo turėsiu, tačiau vis tiek atostogos nusimato neramios", - neslėpė Petras.

Vienos gamybos bendrovės vadovas LŽ paklaustas, su kokiais sunkumais susiduria vasarą, sakė: "Darbuotojai nenori eiti atostogų, o man svarbu, kad jie dirbtų efektyviai."

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas sutinka, kad dirbantieji taupo ir neidami atostogauti, tačiau didesnis motyvas dabar, jo nuomone, yra siekis išsaugoti turimą darbo vietą.

"Suprantama, kad žmonės nenori eiti atostogų, nes beveik visur atlyginimai yra sumažinti bent 10-15 procentų. Tai, kad žmonės atideda atostogas, dažniausiai susiję su baime atitrūkti nuo darbo vietos, kurioje situacija per kelias savaites gali smarkiai pasikeisti", - LŽ dėstė D.Arlauskas.

Paklaustas, ar neateis laikas, kai darbdaviai darbuotojus priverstinai išleis mokamų atostogų, sako, kad veikiausiai tai netaps masiniu reiškiniu. Be to, atostogų laikas gali kauptis, o jei žmogus nori dirbti ir darbo yra - tegu dirba. Taip teigia darbdavių atstovas.

Delsia išmokėti atostoginius

Kaip LŽ informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, pagal Darbo kodeksą, yra atvejų, kai atostogų perkėlimas yra privalomas, bet tik darbuotojo prašymu arba jam sutikus. Kasmetinės atostogos perkeliamos, kai darbuotojas yra laikinai nedarbingas, kai įgyja teisę į tikslines atostogas, į nemokamas atostogas, kai atleidžiamas nuo darbo valstybinėms ar visuomeninėms pareigoms atlikti, dalyvauja likviduojant stichinių nelaimių ir avarijų pasekmes.

Darbuotojui prašant arba jam sutikus, nepanaudotų kasmetinių atostogų dalis gali būti perkeliama ir pridedama prie kitų darbo metų atostogų. Kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija neleidžiama.

Jei dėl darbo santykių pabaigos darbuotojui negali būti suteikiamos kasmetinės atostogos arba jei darbuotojas jų nepageidauja, jam išmokama piniginė kompensacija. Ji apskaičiuojama pagal tam tikrą koeficientą ir todėl būna mažesnė nei išeinant įprastų kasmetinių apmokamų atostogų.

Paklaustas, ar žmonės skundžiasi, kad darbdaviai nemoka už atostogų laikotarpį arba sumažina atostoginius, Valstybinės darbo inspekcijos Teisės skyriaus vedėjos pavaduotojas Gediminas Noreika LŽ sakė, jog kasmetinių apmokamų atostogų apmokėjimas yra šimtaprocentinis, t. y. atostogų metu turi būti mokama visa darbo užmokesčio suma.

"Šiemet paklausimų dėl kasmetinių atostogų apmokėjimo tvarkos sulaukiama tris kartus daugiau nei pernai. Žmonėms labiausia rūpi, kada ir kiek darbdavys privalo mokėti už atostogų laiką. Skundų dėl kasmetinių ir tikslinių atostogų taip pat daugiau. Pernai per pirmus šešis metų mėnesius jų buvome gavę 56, šiemet dvigubai daugiau - apie 110 skundų. Dažniausiai žmonės skundžiasi, kad darbdavys laiku neišmokėjo pinigų už atostogas - vėliausiai prieš tris dienas iki atostogų, kaip numato Darbo kodeksas", - sakė G.Noreika.

Jis primena, jog tokiu atveju darbuotojas turi informuoti darbdavį ir įgyja galimybę prasitęsti kasmetines apmokamas atostogas tiek dienų, kiek darbdavys uždelsė neišmokėjęs atostoginių pinigų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"