Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Darbuotojai nerimauja, kad mažės algos, darbdaviai – kad kris našumas

 
Reuters/Scanpix nuotrauka

Daugiau nei pusė darbuotojų baiminasi, jog įvedus eurą darbdaviai mažins įmonių išlaidas darbuotojų sąskaita.

Tai parodė tarptautinės personalo atrankos ir laikinojo įdarbinimo kompanijos „Manpower“ apklausa.

Kompanijos direktorė Božena Petikonis-Šabanienė pabrėžė, kad bet kokių pokyčių metu gali kisti kompanijų vidinis klimatas. Žmonės ima baimintis, dažniausiai tikisi blogiausio.

B.Petikonis-Šabanienės teigimu, pačius darbdavius labiausiai neramina papildoma administracinė ir ekonominė našta, kuri didėja dėl valiutos pasikeitimo. Ne mažiau, apklausos duomenimis, juos neramina ir darbuotojų demotyvacija. Nuogąstaujama, kad kelis kartus sumažėję skaičiai darbo pasiūlymuose ar atlyginimų lapeliuose demotyvuos darbuotojus, šie dirbs nenašiai. B.Petikonis-Šabanienė patarė, kad darbdaviai gali tam ruoštis iš anksto: paruošti dokumentaciją, informuoti darbdavius, valdyti komunikaciją, nustatyti, kas už komunikaciją bus atsakingas.

Tuo tarpu galimi pokyčiai įmonėse įvedus eurą neramina devynis iš dešimties apklaustųjų darbuotojų. Jie baiminasi, kad darbdaviai dėl atsiradusių naujų išlaidų gali pradėti simuliuoti krizę. Į visus darbuotojams kylančius klausimus darbdaviams taip pat patariama atsakyti išsamia komunikacija. Galima numatyti, kad įmonėje konsultacijas teiktų ir teisininkai. Taip pat galima sudaryti galimybę elektroniniu paštu anonimiškai teikti klausimus. „Kartais informacija atrodo tokia banali, kad net pamirštame ją suteikti. Pavyzdžiui, galima kabinti darbovietėje valiutų kursą – kodėl gi ne?“, – patarė „Manpower“ direktorė.

11 proc. respondentų bijo, kad įmonių vadovai išlaidas, susidariusias dėl valiutų pasikeitimo, kompensuos mažindami darbo vietų skaičių, 8 proc. darbuotojų mano, jog pokyčiai paskatins darbdavius neskaidriai mokėti atlyginimą.

„Tačiau mūsų kaimynų patirtis rodo, kad tokiam nerimui nėra pagrindo. Ta pati tendencija stebima praktiškai visose euro zonos šalyse – atlyginimų mažėjimo įsivedus eurą nebuvo“, – sakė B.Petikonis-Šabanienė.

Kompanija nurodo, kad Estijoje įvedus eurą atlyginimai augo 2,1 proc., Slovakijoje – 1,4 proc.

Įmonės pardavimų vadovė Gerda Baltrūnaitė akcentavo, kad euro įvedimas – tik pirmas žingsnis labiau vakarietiškos darbo rinkos link. Lietuvoje vis dar laukiama darbo rinkos liberalizavimo. Pasak G.Baltrūnaitės, šiuo metu į darbo rinką žengia jau po technologijų bumo gimę jaunuoliai, kurie viską perima ir vystosi labai greitai. „Tai žmonės, kurie nenori laukti, taikytis, įsipareigoti, jie turi platų galimybių pasirinkimą. Tai karta, kurie norės dirbti tik pagal lanksčias darbo formas. Jų pasirinkimo galimybių riboti negalime, nes, jeigu jas ribosime čia, jiems tiesiog atsivers tos galimybės svetur, – aiškino G.Baltrūnaitė. – Turime kurti sąlygas jiems likti Lietuvoje. Šiandien šioje konkurencinėje kovoje Lietuva labai atsilieka.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"