TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Darbuotojus vilioja ne vien atlyginimu

2011 11 15 8:40

"Lietuvoje - armijos bedarbių, o reikalingų darbuotojų niekaip nerandu", - šią frazę, darbdavių kartojamą kone kasdien, jau galima įrašyti į tautosakos aruodą. Įmonių savininkai, nerasdami reikalingų specialistų darbo biržoje, verčiasi per galvą, kad išlaikytų bent tuos, kuriuos turi.

Statistikos departamento duomenimis, šių metų antrąjį ketvirtį Lietuvoje buvo 255,6 tūkst. bedarbių (nedarbo lygis - 15,6 proc.).

Įmonių vadovai aiškina, kad darbo neranda daugiausia menkos kvalifikacijos arba apskritai specialybės neturintys žmonės, taip pat jaunimas, nors ir baigęs aukštuosius mokslus, tačiau neįgijęs darbo patirties. O gerų specialistų reikia visiems, todėl įmonės dabar stengiasi iš paskutiniųjų išlaikyti tai, ką turi.

Atveža naujų idėjų

Lietuvoje investuojančios užsienio kompanijos į šalies verslą įlieja šviežio kraujo: naujas požiūris į verslą, vadybą, rinkodarą, nauji verslo organizavimo metodai, naujos technologijos, galų gale kitokie, negu ilgus metus buvo įprasta, savininkų ir vadovų tarpusavio santykiai, partnerystės principais grindžiamas bendravimas su specialistais ir paprastais darbuotojais - tai vis užsienio investicijų pranašumai.

Vietos verslui užsienio kapitalo įmonės pasiūlo naujų idėjų, bet dar daugiau kelia rūpesčių. "Jos susigraibo geriausius specialistus", - kalbėdamas su LŽ piktinosi nenorėjęs būti įvardytas vietinės informacinių technologijų bendrovės vadovas. Tačiau panašiai mąsto dauguma Lietuvos net ir labai sėkmingai verslą pradėjusių įmonių savininkų.

Užsienio kapitalo kompanijos, turėdamos tvirtą finansinį užnugarį, persivilioja geriausius specialistus pasiūlydamos Lietuvos kontekste pasakiškus atlyginimus, kokių vietos verslas neišgali mokėti. Lieka ieškoti kitų būdų, kaip išsaugoti kolektyve reikalingus žmones.

Ne lazda, o pyragu

Tie būdai neturi nieko bendra su prievarta. Jiems net užsieninis pavadinimas sugalvotas - motyvacija. Anksčiau įmonėse darbuotojų skatinimas, be atlyginimo didinimo, apsiribodavo daugiausia premijomis, tarnybiniu automobiliu, nemokamu naudojimusi mobiliuoju telefonu. Dabar vis plačiau prigyja ir tai, kas mažiau apčiuopiama.

"Mūsų darbuotojams labai svarbu kelti kvalifikaciją, todėl siunčiame tobulintis ir Lietuvoje, ir užsienyje. Pavedame kurti sudėtingus projektus, kad žmonės jaustų iššūkį, - jiems tai labai svarbu", - aiškino informacinių technologijų UAB "Blue Bridge" personalo vadovė Alma Reketienė.

Pasak jos, įmonei rūpi, kad darbuotojai turėtų ne tik patogias darbo vietas, bet ir kur pailsėti, todėl yra įrengtas specialus poilsio kambarys. Po darbo žmonėms suteikiama galimybė pasportuoti. Jie kviečiami dalyvauti šventėse, vakarėliuose. Geriausieji pamaloninami kaip įvairių konkursų laimėtojai.

Darbuotojai labai vertina kolektyvinę sveikatos draudimo sutartį, nes gali gauti aukščiausio lygio medicininę priežiūrą.

Ilgalaikė perspektyva

Atrodytų, tų motyvavimo priemonių yra ne mažiau negu pyrago receptų. Tačiau kai jas pradeda taikyti dauguma, darbuotojams tai tampa ne motyvavimu, o įpročiu: žmogus nieko nepraranda, jei palieka vieną darbovietę ir pereina į kitą, nes čia randa ne tik geresnį atlyginimą, bet ir tas pačias jau įprastas motyvavimo priemones. Vadinasi, reikia ieškoti ko nors kito, patikimesnio, kas motyvuotų likti darbe ilgesnį laiką.

"Prieš krizę Klaipėdos uoste tarp įmonių buvo didelė konkurencija dėl specialistų. Kiek buvo įmanoma, konkuravome atlyginimais, o kai jų didinimas pasiekė galimybių ribą, pradėjome ieškoti kitų būdų sulaikyti žmones. 2006 metų liepą investiciniu gyvybės arba pensiniu draudimu apdraudėme visus darbuotojus (apie 200), kurie įmonėje dirbo ne trumpiau kaip dvejus metus. Tokia ilgalaikė motyvavimo priemonė atlieka ne tik finansinę, bet ir socialinę funkciją, t. y. užtikrina žmogaus saugumą dėl ateities ir didina pasitikėjimą savo darbdaviu", - dėstė UAB Klaipėdos konteinerių terminalo personalo vadovė. Tiesa, prasidėjus krizei, 2009-ųjų liepą, draudimo įmokas, pasak jos, teko laikinai sustabdyti. Bet ekonomikai atsigavus 2011 metų birželį visos draudimo sutartys buvo atnaujintos.

"Gyvybės draudimo nelaikome motyvavimo priemone. Ką jis gali duoti - tų 100 litų per mėnesį žmogus nė nepajunta", - kitaip mano "Blue Bridge" atstovė.

Tačiau draudikai teigia, jog gyvybės draudimas yra gera motyvavimo priemonė. O svarbiausia - gaunamas ilgametis efektas už palyginti mažą kainą. Mat darbdavys, apdrausdamas savo darbuotoją penkeriems metams ar ilgesniam laikui, savaime susieja jį su darboviete ir suteikia perspektyvą, kad po penkerių metų apdraustasis jau galės gauti ganėtinai solidžią išmoką.

Ką duoda draudimas

Gyvybės draudimo sutartims numatytos solidžios mokesčių lengvatos: kai įmoka neviršija 25 proc. darbuotojo atlyginimo, iš jos neišskaičiuojami pajamų, socialinio draudimo, įmonės pelno mokesčiai.

Asta Grabinskė, gyvybės draudimo UAB "Aviva Lietuva" generalinė direktorė, skaičiuoja, kad darbdavys, norėdamas darbuotojui 100 litų padidinti atlyginimą, turėtų tam skirti 160 litų.

Darbuotojo draudimui tenkanti, pavyzdžiui, 100 litų, suma paprastai dalijama pusiau. Viena dalis skiriama kaupimui (investavimui), o kita - draudiminei apsaugai. Būtent pastaroji itin patraukli ir darbdaviui, ir darbuotojui.

"Apdraustasis, už kurio draudiminę apsaugą pagal sutartį kas mėnesį draudimo bendrovei pervedama po 50 litų, pretenduoja gauti 30 tūkst. litų mirties, invalidumo dėl nelaimingo atsitikimo, kritinių ligų atvejais, patyrus traumą - irgi iki 30 tūkst. litų išmoką (suma priklauso nuo traumos sunkumo), o gydymo išlaidoms - iki 19 tūkst. litų", - vardijo bendrovės vadovė. Ir prisiminė, kad neseniai Kaune apdraustasis namie - jau po darbo - nukrito nuo kopėčių ir patyrė keletą lūžių. Nors darbdavys už jį buvo pervedęs vos dvi įmokas (iš viso 200 litų), nukentėjusiajam draudimo bendrovė išmokėjo 20 tūkst. litų kompensaciją.

Be abejo, tai išskirtinis atvejis, nes paprastai, kaip byloja prietarai, visos traumos baigiasi vos pasirašius draudimo sutartį. Jei ir taip, vis dėlto draudimas atlieka iš tikrųjų gerą darbą.

Abipusės garantijos

Galima iš dalies sutikti, kad gyvybės draudimo nauda darbuotojui yra ilgalaikė perspektyva. Tačiau ši motyvavimo priemonė, anot Vlado Černiausko, draudimo brokerio UAB "Voltera" vadovo, sparčiai populiarėja. Ją renkasi jau ne tik užsienio, bet ir lietuviško kapitalo įmonės.

Pasak V.Černiausko, darbdaviui ši priemonė paranki ir dėl to, kad suteikia apsaugą jam pačiam. Pavyzdžiui, pagal susitarimą su darbuotoju pirmuosius dvejus, trejus ar net penkerius draudimo sutarties galiojimo metus naudos gavėju gali būti laikomas darbdavys. Tokiu atveju, žmogui nusprendus vis dėlto palikti darbą, draudimo sutartis gali būti perrašoma atėjusiajam į jo vietą. O kitas gal pasirodys toks vertingas, kad ir per porą metų atpirks į jį investuotas papildomas lėšas.

Žinoma, draudimo sutarties sudarymas anaiptol nereiškia, jog darbuotojui nebus keliamas atlyginimas. Juk tai tik papildoma motyvavimo priemonė, kurią įmonės, vykdančios sėkmingą veiklą ir turinčios perspektyvų, paprastai naudoja derindamos su kitomis priemonėmis.

Būta piktnaudžiavimų

Prieš keletą mėnesių buvo paskelbta žinia apie kai kurių bendrovių bandymus gyvybės draudimo sutartis naudoti "ne pagal paskirtį" - naudodamosi mokesčių lengvatomis jos įmokas mokėdavo kaip atlyginimus, kuriuos darbuotojai čia pat kas mėnesį ir pasiimdavo.

"Tokie veiksmai gali būti traktuojami kaip piktnaudžiavimas, nes neatitinka draudimo sutarties esmės - ilgalaikio kaupimo socialinėms reikmėms, pritaikyto darbuotojams motyvuoti. Žmonės, apdrausti gyvybės draudimu, taip pat turėtų suvokti, kad iš sąskaitos, į kurią darbdavys perveda gyvybės draudimo įmokas, reguliariai pasiimdami pinigus jie netenka galimybės sukaupti papildomų lėšų senatvei", - perspėjo Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.

Be to, anot V.Černiausko, mokesčių administratoriams ir kitoms kontroliuojančioms institucijoms kada nors vis tiek kils įtarimų dėl pernelyg didelių pavedimų draudimo bendrovėms, juolab kai dauguma darbuotojų gauna minimalius atlyginimus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"