TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Darbus laukuose pristabdė lietus

2016 04 28 6:00
Šiemet Lietuvoje labai sumažėjo žieminių rapsų plotai – pasėliai iššalo. LŽ archyvo nuotraukos

Daugeliui Lietuvos ūkių skubiausias šio pavasario darbas – sėja – eina į pabaigą. Jei ne pastarąją savaitę gana gausiai žemę palaistęs lietus, pabaigtuvėmis jau džiaugtųsi kur kas daugiau žemdirbių. Tačiau daug kam ši sėja buvo neplanuota. Nemenka dalis ūkininkų vasarinėmis kultūromis pavasarį turėjo atsėti iššalusius žieminių javų pasėlius.

Kol kas ūkininkai nenusimena: jei gausiau palaistytą žemę labiau pašildys saulė, didelė tikimybė, kad vasarą aruodai bus pilnesni. Pernykštis sausas ruduo buvo palankus derliui nuimti, bet netinkamas žieminių augalų sėjai – trūko drėgmės.

Labiausiai nukentėjo rapsai

Javų augintojai jau pernai rudenį nerimavo, kad dėl sausros augalai prastai išsivystys ir bus ne tokie ištvermingi žiemą, todėl užsėjo kiek didesnius jų plotus nei 2014 metais. Kaip byloja statistiniai duomenys, praėjusį rudenį pasėtų žieminių javų ir rapsų bendras plotas buvo 6 proc. didesnis negu užpernai ir viršijo 900 tūkst. hektarų.

Labiausiai išsiplėtė žieminių rapsų ir kviečių pasėliai. Daugiau pasėta ir žieminių miežių, nors jų bendras plotas, palyginti su kitais javais, yra nedidelis.

Aleksandras Stonkus sakė, kad praėjusi žiema buvo lemtinga žieminių rapsų pasėliams – juos teko atsėti.

Vilčių, kad šiemet gali būti neblogas derlius, žemdirbiams teikė ir šilti lapkričio bei gruodžio orai – augalų vystymosi periodas pailgėjo, jie geriau pasiruošė žiemoti. Tačiau kai kurių Lietuvos regionų žemdirbių lūkesčiams buvo nelemta išsipildyti. Pietiniuose ir vakariniuose šalies regionuose per didžiausius sausio šalčius stigo sniego, todėl dalis žieminių javų pasėlių žuvo. Ypač nukentėjo rapsų laukai.

Kaip „Lietuvos žinioms“ teigė Šakių rajono L. Stonkuvienės agroserviso įmonės valdytojas Aleksandras Stonkus, negana to, kad rudenį sudygo tik dalis į sausus laukus išbertų žieminių rapsų sėklų, padėtį dar pakoregavo ir šaltis – rapsų pasėliai beveik visiškai iššalo. Taip pat žuvo apie 80 proc. žieminių miežių, 30–40 proc. žieminių kviečių. „Žiema mūsų tikrai nepasigailėjo“, – tvirtino A. Stonkus.

Iš 400 ha žieminių rapsų pasėlių tik 100 ha išliko ir Kretingos rajono ūkininko Broniaus Miliaus valdose. Apie 300 ha žieminių rapsų pasėlių sunyko Panevėžio rajono Daniūnų kaime ūkininkaujančiam Ovidijui Pečeliūnui priklausančiuose laukuose. „Mūsų krašte žiema tikrai nebuvo be sniego – sausį per šalčius visur žemę klojo sniego patalai. Tačiau rudenį dirvoje trūko drėgmės, tad augalai tikriausiai gerai neįsišaknijo, – svarstė O. Pečeliūnas. – Užteko 6–7 laipsnių rudeninių šalnų, kad jie žūtų.“

Atsėja vasariniais augalais

Pasak šio Panevėžio rajono ūkininko, žieminiai rapsai jo laukuose iššalo ne ištisais plotais – žuvo dalis augalų. Tačiau sunykusiųjų buvo tiek daug ir pasėliai taip išretėję, kad iš jų tikėtis kokio nors derliaus O. Pečeliūnas nematė prasmės, todėl pavasarį užsėjo laukus kitomis kultūromis.

Žirniais, pupomis, vasariniais kviečiais rapsų laukus atsėjo ir Kretingos rajono ūkininkas B. Milius.

Taip pat pasielgta ir Šakių rajono L. Stonkuvienės agroserviso įmonėje. „Esame jau patyrę, kad joks bandymas atgaivinti žuvusius pasėlius nepadeda. Todėl geriau iš karto atsėti laukus vasarinėmis kultūromis“, – tikino A. Stonkus. Šios įmonės laukuose didinami pupoms, žirniams, kukurūzams, vasariniams kviečiams skirti plotai. „Mūsų ūkyje pavasarinė sėja dar tik įsibėgėja, nes trukdo lietūs“, – neslėpė ūkio valdytojas.

Dėl lietaus praėjusią savaitę pavasarinės sėjos nespėjo baigti ir O. Pečeliūnas. Pasak jo, iš beveik pusės tūkstančio hektarų, numatytų vasarinėms kultūroms, liko neužsėta tik 20 hektarų. „Reikėjo gero pusdienio, ir pavasarinė sėja būtų buvusi baigta. Bet dabar jau to neužteks – dirvos turės pradžiūti, jos per šlapios, ir nėra dienos, kad nelytų“, – kalbėjo O. Pečeliūnas.

Tuo metu Kretingos rajono ūkininkas B. Milius pavasarinę sėją jau baigė. Šiame krašte drėgmės pertekliaus dirvose nėra, lietus sėjai nesutrukdė.

Pavojus – kenkėjai

L. Stonkuvienės agroserviso ūkio duomenimis, palankiais metais vasarinių rapsų derlius būna 3,5–4 t iš hektaro. Ūkio specialistai yra apskaičiavę, kad jei rapsų supirkimo kaina būtų per 300 eurų už toną, juos auginti apsimokėtų. Šiuo metu rapsai biržose kainuoja 350–360 eurų už toną.

Todėl kai kuriuose Lietuvos ūkiuose dalį iššalusių žieminių rapsų planuojama pakeisti vasariniais. Kiti ūkininkai vietoj žuvusių žieminių rapsų ne itin linkę sėti vasarinių. Mat prieš dvejus metus Europos Komisija priėmė sprendimą uždrausti į pesticidus dedamas neonikotinoidų veikliąsias medžiagas, kurios apsaugo rapsus nuo spragių ir kitų kenkėjų. Tai lėmė ir bendrą šios kultūros plotų mažėjimą šalyje. Per pastaruosius metus vasarinių rapsų pasėlių Lietuvoje sumažėjo daugiau kaip tris kartus.

Prieš trejus metus, 2013-aisiais, mūsų šalyje buvo deklaruota 145 tūkst. ha vasarinių ir 119 tūkst. ha žieminių rapsų. 2015 metais vasarinių rapsų auginta tik 41 tūkst. ha, žieminių – 123 tūkst. hektarų. Pernai deklaruotas rapsų pasėlių plotas Lietuvoje buvo 24 proc. mažesnis negu 2014 metais ir net 40 proc. mažesnis nei 2013-aisiais.

Šį pavasarį, po dvejų metų pertraukos, Lietuvoje vėl galima laikinai naudoti insekticidinius beicus, kurie apsaugo augalus nuo spragių. Tai užtikrina mažesnę vasarinių rapsų auginimo savikainą ir didesnį derlingumą.

Vadovaujasi mokslininkų rekomendacijomis

Kretingos rajono ūkininko B. Miliaus teigimu, dairantis po gražiai žaliuojančius ir sparčiai besistiebiančius žieminių kviečių, kvietrugių plotus, galima tikėtis, kad jų derlius turėtų būti tikrai ne mažesnis negu pernai. „Pasėliai tankūs, tamsūs, matyti, kad augalams jokių maistinių medžiagų netrūksta. Drėgmės užtenka, ateis ir daugiau šilumos, tik reikia palaukti“, – dėstė ūkininkas.

B. Milius žiemkenčius šiemet jau patręšė – išpylė visą azoto normą, o fosforo ir kalio trąšas išbarstė dar prieš sėją. Tręšė biriosiomis trąšomis. „Prieš porą metų naudojau skystąsias, o šį pavasarį pasirinkau biriąsias: žemė drėgna, trąšos ištirps ir augalai jas pasiims“, – svarstė B. Milius. Kiek berti trąšų, jis sprendžia ne iš akies – vadovaujasi UAB „Agrochema“ agronomų bei A.Stulginskio universiteto mokslininkų rekomendacijomis.

Tokios rekomendacijos, taip pat dirvožemio tyrimų duomenys padeda ir O. Pečeliūnui apsispręsti, kokių ir kiek trąšų skirti augalams. Panevėžio rajono ūkininkas pavasarį pirmenybę teikia biriosioms trąšoms.

Tuo metu L. Stonkuvienės agroserviso ūkis neišsiverčia be skystųjų trąšų. Pavasarį būsimų pasėlių laukai pagal pagrindinę bazinę normą tręšiami ir skystomis azotinėmis trąšomis KAS-32, ir biriosiomis NPK trąšomis. Žieminiai pasėliai taip pat jau patręšti skystosiomis azotinėmis trąšomis KAS-32. Šiuo metu stebima, ar nereikia jų dar kartą tręšti. „Skystosios azoto trąšos yra vienos efektyviausiai ir greičiausiai veikiančių. Be to, vienu metu galima atiduoti gana didelę normą trąšų. Jos neišgaruoja ir neišplaunamos iš dirvos, kaip atsitinka tręšiant salietra“, – aiškino A. Stonkus. Jis minėjo, kad taip tręšiant javus ir koreguojant tręšimą pagal pasėlių būklę, žiemkenčiai gali duoti 6–8 tonų iš hektaro derlių.

Prognozuojamas mažesnis kviečių ir miežių derlius

Europos Sąjungos grūdų prekybos asociacija (Coceral) paskelbė pirmą šių metų grūdų ir rapsų derliaus prognozę.

Ekspertų duomenimis, 2016-aisiais grūdų derlius sumažės maždaug 2,4 mln. t – iki 306,5 mln. tonų.

Kviečių ir miežių derlius, kaip spėjama mažės, o kukurūzų derlius turėtų būti 1,2 mln. tonų didesnis.

Šiemet ES miežių tikimasi užauginti 59,1 mln. t, kviečių – 145,2 mln. t, arba 5,1 mln. t mažiau negu pernai.

Jungtinėje Karalystėje, trečioje pagal kviečių derlių ES šalyje, šių grūdų turėtų būti prikulta 15,05 mln. t, Lenkijoje – 10,76 mln. tonų. Didžiausia ES kviečių augintoja Prancūzija, kaip spėjama, gali turėti 38,80 mln. t derlių, arba 1,47 mln. t mažesnį nei 2015 metais.

Aliejinių augalų sektoriuje prognozuojama, kad šių metų rapsų derlius ES sudarys 21,56 mln. t, o tai 240 tūkst. t mažiau nei 2015-aisiais.

Žieminių kultūrų plotai (tūkst. ha)

Kultūra2014 m. (deklaruoti plotai)2015 m. (deklaruoti plotai)2016 m. (iš rudens užsėti plotai)
Žiemkenčiai487707,87753,4
Žieminiai rapsai104,8123,5151

Šaltinis: Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"