TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Daržininkų nesugniuždė rinkų praradimas

2015 03 26 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Beveik prieš aštuonis mėnesius Rusijos paskelbtas embargas maisto produktų importui iš Europos Sąjungos valstybių buvo gana skaudus smūgis Lietuvos daržovių augintojams, bet šio verslo nesužlugdė.

„Praėję metai parodė, kad Lietuvos daržovių augintojams orientuotis į siaurą sritį rizikinga ne tik dėl neaiškaus būsimo derliaus, bet ir dėl geopolitinių priežasčių“, – daržininkystės padėtį LŽ komentavo Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė.

Morkos randa properšų

Pasak asociacijos vadovės, bene skausmingiausiai dėl uždarytų rinkų iš pradžių išgyveno Lietuvos morkų augintojai, tačiau tai truko neilgai. Šios daržovės greitai rado ne tik naujų rinkų, bet ir aplinkinių kelių į tą pačią Rusiją.

„Netekę rinkų labiausiai nukentėjo stambūs specializuoti ūkiai, kurie yra investavę į konkrečių daržovių auginimo, laikymo, perdirbimo technologijas, veisles, logistiką. Tačiau lietuviškoms morkoms palyginti greitai pavyko rasti ir kitų rinkų Europos Sąjungoje“, – pasakojo Z. Cironkienė. Anot jos, kaip Rusijos prekybos centruose ir toliau neapsieinama be belgiškų kriaušių, taip ten būtinos ir lietuviškos morkos. Asociacijos vadovės teigimu, lietuviškos morkos yra labai kokybiškos ir puikiai vertinamos visose Europos Sąjungos šalyse. Be to, kai kurios Balkanų valstybės neužsiaugina šių daržovių tiek, kad pakaktų, todėl noriai importuoja jas iš Lietuvos.

Bulvėms ankšta

Lietuvoje aktualiausia problema, anot Z. Cironkienės, - parduoti bulves. Mat ES yra net penkios valstybės – Vokietija, Prancūzija, Belgija, Olandija ir Jungtinė Karalystė, - kurios prireikus bulvėmis gali aprūpinti visą Europą. Į Lietuvą iš pietinių ES šalių atvežama brangių veislių ankstyvųjų bulvių. Jos auginamos ten, kur trūksta drėgmės. Kai kuriuose pietinės Prancūzijos regionuose, pavyzdžiui, Bretanėje, sodinamos tik ankstyvosios bulvės.

Lietuvos bulvių augintojams, jei nėra katastrofiško nederliaus kurioje nors minėtoje ES valstybėje arba jei uždaroma didelė trečiųjų šalių rinka, darosi iš tiesų riesta. Lietuvoje šių daržovių užauginama dvigubai daugiau, negu įstengiama suvalgyti. Dalį derliaus galima skirti pašarams, bet padėties tai negelbsti. Kita vertus, mūsų bulvėms jau randama kelių į Latviją, tačiau traukiasi jų perdirbimo apimtis Lietuvos pramonėje.

Kai kurie ūkininkai suskubo perorientuoti savo veiklą. Pavyzdžiui, tie, kurie buvo mažai investavę į konkrečias daržoves ir valdo didelius laukus, pradėjo auginti javus. Ši tendencija stebima keletą pastarųjų metų. Daugiau imta auginti ir ankštinių kultūrų.

Nuostoliai neaplenks

Ūkininkams, kurie yra investavę į konkrečias kultūras, tenka imtis giminingų daržovių auginimo. Tarkime, tradiciniai bulvių augintojai pradeda daugiau sėti burokėlių. Jie, pasak Z. Cironkienės, turi perspektyvų - pasirašytos burokėlių tiekimo sutartys su partneriais Ispanijoje. Šios daržovės ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje atgimė kaip organizmui naudingų medžiagų šaltinis.

„Bet jei visi dabar pradės auginti jų daugiau, negu reikia, nieko gero nebus. Be to, perdirbti skirtus burokėlius būtina auginti itin atsakingai, kad būtų išlaikoma kokybė. Ne kiekvienam tai pavyksta pasiekti“, – aiškino asociacijos direktorė.

Šiandien ir Lietuvos gyventojai, anot jos, pageidauja ne burokų, o gražių, jaunų nuvalytų burokėlių. Ir tokiam produktui patiekti reikia solidžių investicijų. Beje, didžiausia burokėlių paklausa Lietuvoje būna vasarą - per šaltibarščių sezoną.

Atsargiai, mados

Pasak Z. Cironkienės, Lietuvoje taip pat verta auginti daugiau svogūnų, bet šios daržovės ganėtinai kaprizingos. Joms reikia specialių kombinuotų saugyklų, kuriose svogūnai turi būti džiovinami, vėsinami ir vėdinami. Be to, praeis bent keleri metai, kol pavyks atrinkti veisles, kurios geriausiai derės turimoje žemėje.

Paprasčiau auginti česnakus. Tačiau neverta, net rizikinga užsodinti jais visą žemę ir tikėtis, jog pavyks sėkmingai parduoti visą didelį derlių. Mat pastaruoju metu skatinamos įvairios vienos rūšies augalų auginimo "mados". Ūkininkai visaip raginami auginti tik kurios nors vienos rūšies daržoves. Asociacijos vadovė pataria daržovių augintojams pasidomėti, kas yra tie, kurie siūlo tokį sandorį, ir kas suinteresuotas, kad būtų auginama daug vienos rūšies daržovių. „Jeigu tai siūlanti įmonė prekiauja tos kultūros sėklomis, ji neretai net įsipareigoja supirkti užaugintą derlių, bet vėliau už tą derlių dažniausiai sumoka tiek nedaug, kad vos atsiperka sėklos. Kiekvienas turi savo interesą - tai reikia įvertinti iš anksto“, – perspėjo Z. Cironkienė.

Perdirbti skirtų pagrindinių daržovių supirkimo kainos, eurai už kilogramą

Kultūra2014 m.2015 m.Pokytis, proc.
vasaris gruodissausisvasarismėnesiometų
Bulvės0,1650,1160,100,08-20-51,52
Baltagūžiai kopūstai0,1770,0930,090,1011,11-43,50
Morkos0,1270,1130,120,120-5,51
Burokėliai0,1270,1250,120,120-5,51
Svogūnai0,2550,1360,140,12-14,29-52,94

Šaltinis: Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"