TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Daržovės neranda kelio pas pirkėją

2009 02 25 0:00
Šiuo metu augintojų saugyklose daugiausia sukaupta baltagūžių kopūstų, nes pernai gautas labai geras jų derlius.
LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvos daržovių augintojų sandėliuose lietuviškos daržovės pūva, tačiau vartotojams jų įsigyti ne taip jau paprasta - prekybos centruose ar turgavietėse retai kur beužtiksi mūsų šalyje išaugintų kopūstų, svogūnų ar kitų daržo gėrybių.

Lietuvos daržovių ir vaisių prekinių ūkių saugyklos lūžta nuo pernykščio derliaus. Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos (ŽŪMPRIS) duomenimis, teparduota apie 30-40 proc. derliaus, nors iki aktyvaus pardavimo pabaigos liko tik trys mėnesiai. Šaldymo kamerose laikomi obuoliai jau baigia nokti. Balandį prasidės šviežių kopūstų importas iš pietinių kraštų, o gegužę jau laukiama ir mūsiškio šiemečio ankstyvųjų kopūstų derliaus.

Kiek geriau šią žiemą sekasi burokėlių, morkų ir svogūnų augintojams. Jie yra pardavę apie pusę į saugyklas suvežto derliaus, daugiausia - bulvių - maždaug 60 procentų.

Už tiek, kiek pasiūlo.

Vilkaviškio rajono Karklinių kaime ūkininkaujantis Arūnas Laskevičius LŽ prisipažino, kad sunkiausiai šią žiemą sekasi prekiauti pernai itin gausiai derėjusiais baltagūžiais kopūstais. Jų saugykloje turi sukaupęs apie trečdalį tūkstančio tonų.

"Šiemet parduoti baltagūžius kopūstus labai sunku - tebėra beveik visi, kiek rudenį ir suvežėm. Bet jie dar gali truputį pastovėti. Dabar stengiuosi kuo greičiau išparduoti kininius kopūstus, nes šie jau labai genda", - kalbėjo ūkininkas. Pasak A.Laskevičiaus, iš beveik 300 tonų šių kopūstų likę visai mažai, tad per artimiausias savaites tikimasi juos išparduoti.

Realizuoti produkciją pavyko tik iki minimumo sumažinus kainą. "Pardaviau visiems, kas norėjo, ir beveik už tiek, kiek siūlė, kad tik išpirktų. Nebuvo kitos išeities", - sakė A.Laskevičius.

Kad dalį baltagūžių kopūstų derliaus teks išmesti, beveik neabejoja ir Pasvalio rajono Trajoniškio kaimo ūkininkas Algis Maračinskas. Pasak jo, beveik niekam nereikia ne tik kopūstų, bet ir svogūnų. "Pernai svogūnų sodinau labai nedaug - tik apie 2 hektarus, tačiau juose išaugintos produkcijos neturiu kur dėti. Kol kas pardaviau vos apie trečdalį derliaus. Prekybininkai nenori pirkti lietuviškų svogūnų - atsiveža iš Lenkijos. Tik morkos šiemet paklausios", - teigė A.Maračinskas.

Užsieniniai išstumia iš prekybos

ŽŪMPRIS duomenimis, augintojų parduodamų baltagūžių kopūstų kilogramas kainuoja nuo 27 iki 45 centų, kininių kopūstų - 1,5-1,7 lito, obuolių - 0,9-1,1 lito. Tuo metu mažmeninės prekybos centruose už kilogramą baltagūžių kopūstų reikia mokėti 70-80 centų, kininių - 2,5-2,8 lito, o lietuviškų obuolių - 1,60-1,99 lito.

"Prekybos tinklai taip pakėlę daržovių kainas, kad vartotojas sunkiai jas įperka, o gamintojas negali parduoti. Prekybos tinklams mūsų produktų nereikia. Jie daugiau uždirba už atsivežtą lenkišką produkciją, kurią pigiai perka, bet brangiai parduoda. Dažnai dar pateikia ir kaip lietuvišką. O mūsų augintojų produkcija guli saugyklose", - LŽ pasakojo Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė.

Jos teigimu, šiuo metu augintojų saugyklose daugiausia sukaupta baltagūžių kopūstų, nes pernai gautas labai geras jų derlius. Be to, vos ne trečdaliu buvo padidintas kopūstų auginimo plotas. O nemažai lietuviškų bulvių paklausai didžiausią įtaką daro apribotas šių daržovių įvežimas į Lietuvą. Taip bandoma apsisaugoti nuo augalų ligų, plintančių kartu su bulvėmis.

"Svogūnų Lietuvoje sodinama mažai. Pernai mūsų asociacijos nariai jų išaugino apie 5 tūkst. tonų. Šiandien saugyklose dar yra maždaug 2,5 tūkst. tonų, nors jų pardavimo laikas jau baigiasi. Mūsų svogūnai, palyginti su išaugintais pietiniuose kraštuose, yra kur kas ekologiškesni, nepurkšti inhibitoriais - specialiomis medžiagomis, saugojančiomis nuo irimo. Ir vis vien nėra kur jų dėti", - aiškino Z.Cironkienė.

Viltis - eksportas

Ne vienas LŽ kalbintas Lietuvos daržovių augintojas sakė, kad nenuleidžia rankų ir dalį pernykščio derliaus tikisi eksportuoti į Rusiją. Ūkininkas A.Laskevičius, ankstesniais metais į Rusiją išveždavęs beveik pusę kopūstų derliaus, viliasi, jog ir šiemet pavyks tai padaryti. "Eksportuotojai jau domėjosi kopūstais, tačiau kol kas jie tebėra saugykloje. Gal bus dar palankesnės sąlygos juos išvežti", - svarstė ūkininkas.

Nuo praėjusių metų pabaigos lietuviškų daržovių ir vaisių išvežimas į Rusiją palengvėjo. Šiuo metu Lietuvoje išaugintiems kopūstams, morkoms, burokėliams, obuoliams, kitoms daržovėms ir vaisiams būtinas tik bendras pesticidų likučių tyrimas. Anksčiau augintojai turėjo pateikti kiekvienos eksportuojamos augalinės kilmės produktų siuntos saugos sertifikatus. Tai labai apsunkindavo eksportą.

Tiesa, visiems augintojams galioja reikalavimas pateikti augalinės kilmės krovinio maisto saugos deklaraciją. Joje turi būti išvardytos augalų apsaugos priemonės, naudotos nuo daržovių auginimo pradžios iki paruošimo jas išvežti.

Tačiau Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė pataria ūkininkams daug vilčių į eksportą nedėti. Mat Rusija stengiasi apsaugoti savo daržovių ir vaisių augintojus bei vartotojus. "Rusijos vartotojai pasitiki lietuviška produkcija, bet tarp eksportuotojų į šią šalį jaučiama didžiulė konkurencija. Savo produkciją jai siūlo ir Ukraina, Moldova, kitos valstybės", - sakė Z.Cironkienė.

Spaudžia sultis

Nemenkos patirties, kaip apsieiti be eksporto ir naudotis vietos rinkos galimybėmis, yra sukaupę netoli Marijampolės ekologišką daržovių ūkį turintys Vilija ir Algirdas Žemaičiai. Prieš keletą metų šeima nusprendė iš savame ūkyje išaugintų daržovių spausti šviežias sultis ir jas parduoti. Šiuo keliu pasukę marijampoliškiai šiandien nesigaili, nors sulčių spaudimas namudininkams nėra lengvas pragyvenimo šaltinis. Bet jau nereikia sukti galvos, kaip parduoti daržoves turguje ar gretimoje šalyje. Ūkininkai pasirinko auginti tinkamiausias sultims spausti saldžiųjų veislių morkas, obuolius, moliūgus, burokėlius.

Anot V.Žemaitienės, turint tokį verslą ypač svarbi kokybiška žaliava, todėl jie yra žiemai įsirengę keletą saugyklų. Sulčių gamybos sezonas paprastai pradedamas nuo lapkričio, o baigiamas iki balandžio, nes vėliau daržovės jau būna praradusios vertingiausias savybes. Žemaičiai patys spaudžia, patys ieško klientų ir kas rytą išvežioja sultis į namus ar darbovietes. Nesterilizuotų sulčių vartojimo laikas trumpas - pusvalandis-valanda po išspaudimo. Tokie nedideli natūralių sulčių fabrikėliai populiarūs užsienyje.

"Norėtume ir ateityje spausti daržovių bei vaisių sultis ir nedidinti jų kainos. Tačiau krizei vis labiau užbėgant už akių nežinome, ar bus įmanoma išsilaikyti Lietuvoje iš morkų sulčių verslo", - nuogąstavo V.Žemaitienė. Ūkininkų teigimu, ekologiškos žaliavos išauginimo savikaina kasmet didėja, nes visos daržovės ravimos rankomis, nenaudojant jokių piktžolių naikinimo priemonių. O rankų darbas, žinia, nepigus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"