TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Daržovės neranda pirkėjų

2016 04 21 6:01
Pernai birželį lenkai gaudė Lietuvos daržininkus ir pasirašinėjo kopūstų pirkimo sutartis, nes toje šalyje kopūstai visiškai išdžiūvo, o lenkai jų suvalgo daug. LŽ archyvo nuotrauka

Per metus gerokai pabrango visos daržovės, tačiau Lietuvos daržininkų tai nedžiugina – šį pavasarį jų išaugintų gėrybių parduodama ketvirtadaliu mažiau nei prieš metus. Mažiau daržovių superka ir didmenininkai, ir eksportuotojai.

„Tokiu metu daugiausia daržovių būdavo eksportuojama į Rusiją. Pernai į šią šalį lietuviškų daržovių dar patekdavo aplinkiniais keliais, o šiemet tokių galimybių jau nėra. Dabar ieškoti aplinkinių kelių jau per brangu pirmiausia dėl smarkiai kritusio rublio kurso“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė ir pridūrė, kad daržovių supirkimas sumažėjo tiek, kiek jų būdavo vežama į Rusiją.

Šiemet pavasaris vėluoja, todėl pernykščio derliaus pardavimo sezonas bus ilgesnis, gal jis tęsis ir gegužę, todėl yra vilčių, kad pernykštį derlių dar pavyks parduoti. Įprastai sandėliai išvalomi jau balandžio viduryje, tačiau 2014 metais liko nemažai bulvių atsargų.

Kainas kėlė sausra

Po praėjusios sausros lietuviškų daržovių eksporto karalius buvo kopūstas.LŽ archyvo nuotrauka

Žemės ūkio informacijos ir kaimo centro duomenimis, šį pavasarį beveik dvigubai brangiau nei prieš metus kainuoja svogūnai ir bulvės. Dauguma kitų daržovių per metus pabrango maždaug perpus. Mažiausiai, dešimtadaliu, pabrango morkos ir baltagūžiai kopūstai.

Praėjusio rudens derliaus daržovės brangsta ir kitose ES valstybėse, tačiau brangimas nėra toks spartus kaip Lietuvoje, o bulvių kainos liko daugmaž stabilios dėl mažesnės paklausos.

Daržovių brangimą rinkos analitikai aiškina praėjusią vasarą derlių niokojusia sausra. Pasak Z. Cironkienės, jei ne sausra, Lietuvoje daržovių būtų superkama dar mažiau. „Mūsų daržovės išvežamos į sausros labiausiai niokotas valstybes, tačiau dauguma savo vidaus reikmėms yra sukaupusios pakankamai atsargų“, – kalbėjo Z. Cironkienė.

Lietuvos daržininkų praėjusių metų derliaus dalis išvežama tik į sausros labiau nualintas Pietų ir Pietryčių Europos valstybes, o apskritai tarptautinė rinka mūsų šalies daržovių augintojams nėra palanki. Daugiausia daržovių, anot asociacijos direktorės, buvo vežama į Lenkiją. Dar praėjusių metų birželio pabaigoje lenkai gaudė Lietuvos daržininkus ir pasirašinėjo kopūstų pirkimo sutartis, nes toje šalyje kopūstai visiškai išdžiuvo, o lenkai jų suvalgo daug.

Gelbsti svogūnai ir burokai

Pastaruosius keletą metų Lietuvoje sparčiai didėjo svogūnų ir burokėlių plotai. „Matyt, burokėlių ir šiemet bus auginama daugiau, nes kiek tik sulaukiame užklausų, tai dažniausiai domimasi burokėliais“, – prognozavo asociacijos direktorė.

Iš kitų kultūrų tarsi perspektyviausia šiemet būtų auginti česnakus. Mat šiais metais prognozuojamas prastas česnakų derlius Kinijoje. Tačiau, Z. Cironkienės nuomone, česnakai nebus ta kultūra, į kurią imtų orientuotis Lietuvos prekiniai daržininkystės ūkiai. Mat česnakų išauginimo savikaina Lietuvoje yra per didelė dėl nepalankių klimato sąlygų. Be to, reikia daug rankų darbo. „Lietuviškų česnakų prekinė išvaizda daug prastesnė nei kiniškų, nors apie jų vidines savybes nekalbėsime, – svarstė pašnekovė. – Vartotojams česnakų reikia, bet pažvelgę į kainą jie apsisuka ir perka kiniškus arba geriausiu atveju – ispaniškus, kurie irgi pigesni.“

Žieminiai česnakai Lietuvoje dažnai neišgyvena, o vasarinių augina tik smulkūs ūkiai, tačiau juose nėra sandėlių česnakams laikyti, ir supirkėjai moka tik pusę kainos.

Ateina laistymo technologijos

Daržovių pavasario sėja jau prasidėjo, tačiau jau treti metai iš eilės šiuos darbus trikdo sausra pavasarį. Daržininkai baiminasi, kad ji vėl nenusitęstų iki vasaros.

Tokiomis aplinkybėmis tampa vis aktualesnė daržovių laistymo problema. Ką nors auginti nelaistomuose pasėliuose darosi vis rizikingiau. Ir pernai vasarą vandens atsargos buvo gerokai nusekusios. Asociacija užmezgė ryšius su partneriais Izraelyje, jie yra ištobulinę vadinamąją lašelinę daržovių laistymo sistemą. Naudojant šias technologijas, vanduo tiekiamas į vamzdynus ir daržovės laistomos tik tiek, kiek reikia. Kartu pilamos ir trąšos.

Jau šiemet prasidės mokomieji seminarai laistymo klausimais. Pasak Z. Cironkienės, lašelinis laistymo metodas vis plačiau pradedamas taikyti ir Ukrainoje.

Pasak asociacijos direktorės, Lietuvoje yra ūkių, kurie, neinvestavę į modernizavimą, neužaugina griežtus reikalavimus atitinkančių daržovių. Jie silpsta, tampa nekonkurencingi. Tokie ūkiai dažniau persiorientuoja į grūdų auginimą. „Nerimą kelia tai, kad daržininkai sensta, jiems jau per sunku savo užaugintą derlių parduoti, o ūkių paveldėtojai nenori perimti daržininkystės, todėl šio verslo perspektyvos Lietuvoje neguodžia“, – sakė pašnekovė.

Kai kurių daržovių didmeninės kainos Lietuvoje, eurais už kilogramą (be PVM)

Kultūra2015 m. kovo pabaiga.2016 m. kovo pabaiga.Pokytis
MažiausiaDidžiausiaMažiausiaDidžiausiaMaž.Didž.
Bulvės0,050,110,080,206081,82
Morkos0,110,200,140,3227,2760
Baltagūžiai kopūstai0,200,260,180,30–1015,38
Burokėliai0,100,140,110,231064,29
Svogūnai0,120,140,220,3083,33114,29
Svogūnų laiškai2,503,202,504,70046,88
Salotos, vnt.0,410,450,450,509,7611,11
Ilgi agurkai1,301,602,152,2065,3837,50
Trumpi agurkai2,903,002,903,0000
Rauginti kopūstai0,320,480,390,6021,8825
Rauginti agurkai0,661,000,801,1021,2110

Šaltinis: „Agro rinka“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"