TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Daržovių kainų šokis jau prasidėjo

2012 03 05 6:01

Lietuviškų daržovių eksportas šiemet įsibėgėjo vasario mėnesį, o šis pavasarinis sandėlių ir prekybos lentynų tuštėjimas kasmet parduotuvėse pašokdina kainas. Sparčiausiai mažėja geros kokybės morkų atsargos, tad jos ir brango labiausiai.

Padėtis lietuviškų daržovių rinkoje keičiasi žaibiškai. Kadangi gretimų valstybių, tokių kaip Rusija ar Lenkija, rinkos yra milžiniškos, net menkiausias pokytis jose stipriai paveikia ir Lietuvos daržovių augintojus. Didžiausią įtaką daržovių rinkai pastaruoju metu darė orai. Per didžiuosius šalčius daržovių prekyba buvo šiek tiek aprimusi ir Lietuvoje, ir aplinkiniuose kraštuose, ypač Lenkijoje, kur dominuoja smulkūs ūkiai. Tai iš dalies lėmė, kad daržovių kainos pastarąsias porą savaičių smarkiai kilo.

Pavasario išdaigos

Kol laikėsi speigas, Lietuvoje smarkiai išaugo kai kurių lietuviškų daržovių supirkimo kainos. Pavyzdžiui, fasuotos plautos morkos per porą savaičių pabrango net 61 proc. - nuo 0,62 iki 1,00 lito už kilogramą. Gruodžio-sausio mėnesiais plautos morkos buvo superkamos po 0,50-0,55 lito už kilogramą.

Pavasarėjant pabrango ir lietuviški kopūstai. Geros kokybės kopūstų iš prekinių ūkių šaldymo kamerų supirkimo kaina per dvi savaites ūgtelėjo nuo 0,30 iki 0,40 lito už kilogramą. Tokius duomenis LŽ pateikė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vyriausioji specialistė bei Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Zofija Cironkienė. Tačiau ji pabrėžė, kad rinkoje gausu ir tokių kopūstų, kurie superkami po 10-15 centų už kilogramą, nes jų kokybė prastesnė. Tai plika akimi galima pamatyti ir turguje, ir parduotuvėje.

"Blogomis sąlygomis laikyti kopūstai - išbalę, nes nulupti keli sluoksniai lapų. O atvežti iš gero sandėlio kopūstai atrodo kaip šviežiai nukirsti - jų lapai tvirti, traškūs, gražios žalios spalvos. Jie tokie patrauklūs ne todėl, kad, populiariai kalbant, yra prisotinti chemijos, tiesiog jie buvo laikomi optimaliomis sąlygomis", - aiškino Z.Cironkienė.

Lietuviškų bulvių supirkimo kainos per praūžusius šalčius beveik nesikeitė - geros prekinės išvaizdos ir kokybės bulvės buvo superkamos po 0,30-0,40 lito už kilogramą. Tačiau tokia padėtis gali pasikeisti, nes geros kokybės bulvių poreikis išaugo Rusijoje.

Praėjusią savaitę į Lietuvos daržovių augintojų asociaciją kreipėsi stambios Rusijos importuotojos, ieškančios didelių kiekių plautų bulvių, supakuotų po 2,5 kilogramo. "Aišku, ne kiekvienas augintojas gali pasiūlyti tokių išrūšiuotų bulvių, kurių ir nuplovus odelė lygi ir graži. Tačiau jeigu iš vietos rinkos bus išvežtas didesnis, nors ir geriausios kokybės, bulvių kiekis, kiti augintojai rinkoje pasijus laisvesni. Ar kils kaina, sunku pasakyti, nes bulvių dar turime tikrai nemažai, derlius buvo geras", - kalbėjo Z.Cironkienė.

Praėjusią savaitę maždaug 5 centais didėjo ir burokėlių supirkimo kaina.

Lietuviškų daržovių kainos pavasariškai gerokai ūgtelėjo ir mažmeninės prekybos tinkluose. "Norfoje" vasario mėnesį plautos morkos pabrango 50 proc., baltagūžiai kopūstai 30 proc., burokėliai - 10 procentų. "Lietuvos ūkininkai beveik pusę produkcijos eksportuoja. Tokiais atvejais kainos Lietuvoje šokteli iš karto. Sparčiausiai šiuo metu tuštėja lietuviškų morkų atsargos. Tačiau kol kas vietinių daržovių parduotuvėse trūkti neturėtų", - sakė prekybos tinklo "Norfa" atstovas spaudai D.Ryliškis.

Karaliauja kelis mėnesius

Paprastai lietuviškos daržovės ant prekystalių karaliauja nuo sausio iki pat vėlaus pavasario. Šiuo metų laiku jos sudaro beveik 90 proc. visos daržovių produkcijos krašto parduotuvėse - importo dominavimas prekyboje baigiasi. Pasak Z.Cironkienės, taip yra todėl, kad sugebantys pigiau daržoves išauginti lenkai žiemą nepajėgia prekyboje konkuruoti su stipriais lietuvių ūkiais, kurie turi įsirengę modernias daržovių laikymo saugyklas. Šiuo laikotarpiu Lenkijos augintojai nurungiami mūsų produkcijos kokybe.

Stambių modernių ūkių Lietuvoje nėra daug. LDAA duomenimis iš 1,5 tūkst. šalies bulvių ir daržovių augintojų, registruotų "Vaiskoris" sistemoje, t. y. kurie augina daržoves ir bulves rinkai, šaldymo kameras ir modernius sandėlius turi tik apie 20.

Vienas toks ūkis kasmet išaugina apie 7 tūkst. tonų prekinės daržovių produkcijos. "Iš tokių ūkių parduoti atvežtos atvėsintos daržovės ne tik atrodo gražiau, bet ir ilgiau išlaiko savo maistines savybes", - tikino Z.Cironkienė.

Pavasaris - lietuviškų daržovių metas. Kitu metų laiku lietuviams augintojams sunkoka konkuruoti su pietų kaimynais, sugebančiais pasiūlyti daržovių gerokai mažesne kaina. "Lenkija yra konkurentė visoms Europos Sąjungos (ES) narėms, nes gali pasiūlyti pačią mažiausią prekių kainą. Ten dominuoja maži šeimų ūkiai. Jie gauna didesnę ES ir savo valstybės paramą, o dėl pridėtinės vertės mokesčio politikos ten gerokai pigesnė ne tik žemės ūkio produkcija, bet ir sėklos, trąšos, chemijos priemonės, technika, taip pat pigesnė ir ūkių darbo jėga, nes dirba šeimos nariai", - kaimynų pranašumo priežastis vardijo Z.Cironkienė.

Pasak jos, lenkų žemdirbiai neinvestuoja į daržovių saugyklas, pakavimo linijas tiek, kiek mūsiškiai. Todėl jie šiuo metu, pavyzdžiui, neturi plautų kokybiškų morkų, kurios atitiktų eksporto reikalavimus. "Morkų daug išaugina ne tik lenkai, bet ir rusai, ir ukrainiečiai, tačiau daugelyje ūkių technologijos pasenusios, jie neturi saugyklų ir pakavimo linijų, o Maskvos, Sankt Peterburgo prekybos tinklų kokybės reikalavimai yra labai aukšti. Geros kokybės supakuotų daržovių Maskvos parduotuvėms ukrainiečiai nesugeba patiekti", - teigė Z.Cironkienė.

Todėl šiandien Rusijoje paklausiausios lietuviškos morkos. Jau rytoj gali atsidaryti vartai didesnės apimties lietuviškų bulvių, kopūstų, burokėlių ar kitų daržovių eksportui. Prieš kelias dienas į Kaliningradą jau iškeliavo kelios Lietuvos ūkininkų kopūstų siuntos. "Jei eksportas augs, palyginti nedidelės kokybiškų daržovių kainos Lietuvoje turėtų pradėti kilti", - prognozavo Z.Cironkienė.

Tačiau daržovių augintojų atstovė atkreipė dėmesį, kad Rusija vis dėlto išlieka rizikinga rinka, kurioje planuoti ilgalaikę plėtrą sudėtinga: "Niekas negali pasakyti, ar rytoj Rusijos rinkai būsi reikalingas, ar ne? Tarkim ūkininkas paims paskolą, investuos į gamybą, kad galėtų tiekti Maskvai ir Sankt Peterburgui didelį kiekį  aukščiausios kokybės morkų, ir staiga jam pasakys, kad importas iš Lietuvos dėl vienų ar kitų priežasčių stabdomas. Ką tada ūkininkui daryti? Tik bankrutuoti, nes Lietuvos rinkai užtenka dabartinio išauginamos produkcijos kiekio."

Daugiausia morkų - Rusijai

Vienas stambiausių Kėdainių rajono morkų augintojų Virgilijus Kuprevičius šiemet užaugino apie 6 tūkst. tonų prekinės produkcijos. Kau kelerius metus du trečdalius produkcijos jis išveža į Maskvą, Sankt Peterburgą ir Kaliningradą, kur lietuviškomis aukštos kokybės plautomis morkomis prekiauja didieji mažmeninės prekybos tinklai. Trečdalį užaugintų morkų ūkininkas realizuoja Lietuvoje, daugiausia per tinklą "Maxima". "Lietuvoje didesnio kiekio neįmanoma parduoti, mūsų trys milijonai tiek morkų nesuvalgytų", - teigė V.Kuprevičius. Rusijoje ūkininkui už morkų kilogramą mokama 2-3 euro centais (7-10 lietuviškų centų) daugiau nei Lietuvoje. V.Kuprevičius kasmet didina morkų laukų plotą, nes turi kur išaugintą produkciją laikyti. Nuo 2001-ųjų verslininkas nuolat investuoja į modernias saugyklas, kuriose įrengtos šaldymo kameros. Į jas teigė jau investavęs ne vieną milijoną.

V.Kuprevičius per kelerius metus užmezgė tvirtus ryšius su Rusijos daržovių supirkėjais, tačiau nerimas jo niekad neapleidžia. "Truputį baisu, kad mūsų Vyriausybė kokios nors nesąmonės nepadarytų, nesusipyktų su rusais ir jie neuždarytų sienos. Aš dėl savo produkcijos esu tikras, ji kokybiška, veterinarijos tarnyba priekaištų negali turėti, bet politiniai dalykai - neprognozuojami", - kalbėjo morkų augintojas.

Pirmosios šviežios daržovės - iš Pietų

Nors šiltnamiuose išauginti lietuviški agurkai ar pomidorai kokybe ir šviežumu gerokai lenkia atvežtinius, didžiųjų prekybos tinklų kainodara jiems nepalanki. "Lietuviškas šviežias daržoves prekybininkai parduoda su didžiuliu antkainiu", - aiškino Z.Cironkienė.

Pasak jos, prekybos tinkluose paprastai pirmiausia pasirodo šviežios daržovės iš Pietų valstybių, o mūsų augintojai, nors ir skuba kuo anksčiau užauginti, didelės naudos iš to neturi, nes rinkoje jau būna įsitvirtinusi atvežtinė produkcija.

Tinklo "Maxima" atstovė ryšiams su visuomene Olga Malaškevičienė LŽ tvirtino, kad šis tinklas stengiasi pirkėjams kuo anksčiau pasiūlyti pavasario derliaus daržovių. "Lietuvos gyventojai visada vertino vietines daržoves. Tačiau mūsų šalyje jų sezonas trumpas, tad tenka naujo derliaus ieškoti svetur. Kol čia spaudžia šaltukas, Pietų Europos šalyse ir Afrikoje nuimami pirmieji derliai, nuo vasario vidurio jau siūlome savo klientams šviežių bulvių iš Egipto, Maroko, vėliau šviežių bulvių atvežame iš Italijos bei Ispanijos. Iš lietuviškų daržovių pirmiausia pasirodo šiltnamių agurkai, kurie mūsų parduotuvių lentynas turėtų pasiekti jau šią savaitę. Nuo kovo pirmosios mūsų klientai gali valgyti šviežių pomidorų, svogūnų laiškų, krapų, špinatų, petražolių, kopūstų ir salotų. Nuo vasario pradžios siūlome ir šviežių braškių", - vardijo O.Malaškevičienė.

"Rimi" tinklo parduotuvės šviežiais kopūstais prekiauja nuo vasario pradžios, šviežios morkos su lapais ir šviežios bulvės jau pasirodė praėjusį penktadienį, ridikėlių ryšulėliai "atvažiuos" šios savaitės viduryje. Jau yra šviežių lietuviškų svogūnų laiškų, šią savaitę parduotuves pasieks pirmosios prieskoninės žolelės, ilgavaisiai agurkai. Ankstyvieji lietuviški kopūstai ir pomidorai pasirodys gegužės mėnesio pradžioje, o per Jonines turėtume sulaukti ir pirmųjų lietuviškų šviežių bulvių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"