TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Daržovių sėklas „parenka“ galutinis vartotojas

2016 02 11 6:00
Iš ankstyvų daržovių lietuviai daugiausia augina tik kopūstus, bulves, salotas ir ridikėlius. LŽ archyvo nuotrauka

Daržoves ūkininkai sodins ir sės po poros mėnesių, tačiau dauguma sėklomis jau pasirūpino. Pasirinkimą lemia ne tarptautinė rinka ar tikėtinos orų sąlygos, o galutinio vartotojo poreikiai.

„Paprastai daržoves sodinti ir sėti pradedame apie balandį, kai tik į laukus gali įvažiuoti technika. Sėklos pasirinkimo sėkmę lemia orai. Sodinti reikia tada, kai tokių dalykų dar nenumanome. Todėl tenka rizikuoti – toks mūsų verslas“, – LŽ pasakojo Tvibių kaimo (Šiaulių r.) ūkininkas Antanas Baliukevičius.

Jo žodžiais, daržininkams labai sunkūs buvo 2014-ieji, kai lietuviškų daržovių atsisakė Rusija, o štai praėjusiais metais kankinusi sausra net išėjo į naudą. Kai daržovių derlius menkas, reikia mažiau darbo, degalų, nekyla problemų dėl sandėliavimo, o netektis kompensuoja geresnė kaina rinkoje. Tai svarbu, kai nėra alternatyvių rinkų.

„Auginsime tą patį, ką ir pernai. Dar sunku pasakyti, kas bus pelningiau. Daugumą sėklų jau užsakėme. Ankstyvųjų kopūstų daigų atsivežame iš Vokietijos, kitų daržovių – iš Olandijos, Prancūzijos. Šią savaitę derėjomės dėl brokolių daigų, moliūgų, saldžiųjų žirnių. Vis siūloma naujų veislių“, – kalbėjo Antanas.

Oras – ne patarėjas

Svarbiausias ūkininko mokytojas yra oras, tačiau pasikliauti vien jo pamokomis būtų rizikinga. Antai dvi pastarosios žiemos buvo šiltos, pavasaris irgi neįprastai ankstyvas, bet tai nepaskatino daugiau sodinti ankstyvųjų daržovių, kurios galbūt anksčiau užderėtų ir duotų gražaus pelno.

Tokių galimybių jau būta, bet, kaip LŽ teigė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė, ūkiai, ypač prekiniai, taip žaisti nenori ir nerizikuoja. „Bandyta Lietuvos ūkininkų laukuose sėti ankstyvąsias morkas, tačiau atlydžius keitę atšalimai padarė daugiau žalos, negu sulaukta naudos pavasarį. Todėl mūsų ūkininkai labiau orientuojasi į ilgai išlaikomas vėlyvąsias daržoves, o ankstyvųjų Lietuvai užtektinai tiekia Izraelis ir kitos pietinės valstybės“, – aiškino ji.

Pasak asociacijos direktorės, iš ankstyvųjų daržovių lietuviai daugiausia sodina tik kopūstus, bulves, salotas, ridikėlius. Didelė dalis jų auginama šiltnamiuose, po priedangomis, bet tai veikiau ne prekinių, o asmeninių ūkių produkcija.

Domina hibridinės veislės

Lietuvos ūkininkai dažniausiai perka atvežtines hibrinių daržovių veislių sėklas. „Hibridai nemoka daugintis, – pripažįsta Z. Cironkienė, – tačiau lietuviškų veislių daržovės mažai ką domina, nes jos prastai išsilaiko sandėliuose, ne tokios derlingos, be to, būna prastesnės prekinės išvaizdos. Ūkininkas augina tai, ką ima pardavėjas, o šis ieško to, ko nori galutinis vartotojas.“

Anot jos, praėję metai daržininkams buvo geri, nors ir nederlingi. Todėl tikėtina, kad nemažai ūkių didins auginamų daržovių plotus, bet pirmiausia atsižvelgs į tai, kas yra jų pirkėjai ir kokios produkcijos šie pageidauja.

Sklypais keičiasi su grūdininkais

Ūkininkas A. Baliukevičius 20 ha plote augina įvairias daržoves, daugiausia – burokėlius ir kopūstus, kuriuos nesunku realizuoti ir Latvijos daržovių perdirbėjams. Dalis kitų daržininkų nemažai pernykščio kopūstų derliaus pardavė sausros iškankintos Lenkijos perdirbėjams.

Apie planus didinti daržovių ūkį jis kol kas nekalba, nors tokių galimybių turėtų – dar 150 ha plote ūkininkas augina grūdus. Tai leistų praplėsti daržovių plotus atėjus sėjomainos laikui.

Z. Cironkienės teigimu, būtent dėl ribotų sėjomainos galimybių daržininkai negali plėsti savo verslo. „Pasiseka tiems, kurie susitaria su kaimynais grūdų augintojais dėl sėjomainos laikinai pasikeisti sklypais. Plotuose, kuriuose augo daržovės, visada uždera geresnis javų derlius, tačiau dauguma grūdų augintojų verčiau užsėja tą žemę žole“, – tvirtino asociacijos vadovė.

Anot jos, jau dabar esama daugiau daržovių eksporto ir logistikos galimybių. Daržininkystės ūkiai galėtų plėstis ir to norėti, bet, nesusitarus su javų augintojais, laisvos žemės neatsiranda. Plėtrą riboja ir draudimas užarti daugiametės žolės plotus, o daržovėms reikia didesnio našumo žemės, kuri nebūtų per daug nutolusi nuo realizavimo bazės. Daržovių savikainą mažina gabenimas dideliu atstumu, ypač kai derlius nemenkas.

Didžiausi deklaruoti daržovių plotai 2015 metais, ha

Kultūra2015 m.
Cukriniai runkeliai12332
Burokėliai714
Kmynai5990
Garstyčios4050
Bulvės2080
Aliejiniai ridikai829
Morkos652
Svogūnai506
Baltagūžiai kopūstai585
Krapai211
Pašariniai runkeliai146
Česnakai101
Agurkai60
Salotos49
Kitos daržovės1800

Šaltinis: Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"