TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Daug mažučių obuoliukų

2015 08 13 6:00
Vasariniai obuoliai skinami jau dvi savaitės. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Šią vasarą Lietuvoje obuolių užderėjo gausiai, bet gamtos sąlygos jiems nebuvo palankios, ir sodininkai nežada pirkėjams palankesnių nei vaisių, nei sulčių kainų. Sodininkai neramiai dairosi į dangų ir ruošia vietas laikiniesiems darbininkams.

„Šiemet buvo šaltas pavasaris. Žydėjo visą mėnesį, gegužis buvo šaltas, paskui sausra, todėl obuolių daug, bet jie mažučiai. Pigesni nei pernai neturėtų būti. Dabar obuolys ir taip pigesnis už neplautą bulvę, nors jį reikia ir išlaikyti, saugoti, sufasuoti, o bulves nukasei, supylei ir gali prekiaut, – LŽ apgailestauja Pasvalio rajono „Naradavos“ sodininkystės bendrovės direktorius Aloyzas Grygalis, bet be užuolankų susitaiko su padėtimi: – Galėčiau atsisėdęs nors kibirą priverkt, bet gamtos vis tiek niekas nepakeis.“

Pasak jo, jei palytų, vėlyvesni obuoliai dar tikrai paaugtų, bet iki pagrindinio derliaus dar reikia pusmėnesį lukterėti.

Keptuvė ant šakų

Panaši kaip šiauriniame Pasvalyje padėtis ir pietinėje Lietuvoje. „Obuoliai tikrai nedideli, bet kaitrioje saulėje jie akyse kepa tiesiog ant šakų. Susidaro žaizdos, praranda prekinę išvaizdą. Teks daugiau vežti į sulčių spaudyklą“, – sako Alytaus rajono sodininkystės bendrovės „Lauksėnų sodai“ direktorė Elena Žilinskienė.

Anot jos, labiausiai nuo kaitros kenčia jaunų ir negenėtų obelaičių vaisiai. „Mūsų obuoliai dar pusiau su bėda, bet žmonių, kurie mažiau prižiūri savo vaismedžius, obuoliukai visai menki“, – tvirtina sodininkė.

„Naradavos“ medelyno vadovas LŽ tikina didelių bėdų dėl saulės neįžvelgiąs, nes „pakepęs“ matyti tik vienas kitas tamsesnis obuolys. Pasak jo, tenka susitaikyti su padėtimi, juolab kad didelių bėdų neįžvelgia ir Lenkijos sodininkai, nors šioje šalyje karštis siekė ir 38 laipsnius.

Pasak E. Žilinskienės, daugiau nerimo kelia būsimų vėlyvųjų obuolių kokybė: dar nežinia, ar jie bus pakankamai sultingi, kiek vaisiuose bus fruktozės, krakmolo. Nuo to priklausys ir sulčių kaina.

Ankstyvieji jau skinami

Jau prieš porą savaičių sodininkystės ūkiuose pradėti skinti vasarinių veislių obuoliai. Jie irgi gerokai mažesni nei įprasta, tačiau ir jiems atviri ne visi prekybos tinklai. Antai dzūkiškų obuolių pasirodo tik „Maximos“ lentynose, o pasvalietiškais porą savaičių prekiaujama ir „Iki“ tinkle. Kiti lietuviškų obuolių neįsileidžia. „Nežinau kodėl. Gal dar turi daug pernykščio derliaus importinių obuolių. Lentynose pilna, kur pasižiūrėsi, bet daugiausia iš Lenkijos ar dar tolimesnių šalių“, – svarsto A. Grygalis.

E. Žilinskienė dzūkiškai tiesmuka: „Tik „Vilniaus prekyba“ mūsų obuolius priima, o kiti nenori, nes lietuviški brangesni už atvežtinius. Kitaip ir negali būti. Šalyse, iš kurių obuoliai importuojami, vaisiai dirbtinai nokinami ir nudažomi chemikalais, todėl jie ilgiau išsilaiko, tarsi užkonservuojami, o mūsiškius sunokina saulė. Jie kartais ir pernoksta, todėl ilgai nelaiko, greitai praranda prekinę išvaizdą. O Lietuvoje chemikalai uždrausti, jų čia net įvežti negalima, nes nesertifikuoti“, – pasakoja ji. Pagrindinis obuolių nokintojas, anot jos, yra metanas. Kitose šalyse šis procesas chemiškai sustabdomas, o Lietuvoje – ne, todėl lietuviški obuoliai greičiau pernoksta.

LŽ suabejojus, gal ir lietuviški obuoliai papurškiami, nes ir jie prekybos centruose nekirmėlėti, E. Žilinskienė atkerta, jog tokių ir negali būti, nes to neleidžia ES direktyvos. Prieš patekdami į prekybos centrus, obuoliai kruopščiai perrenkami ir sufasuojami, o žaizdoti ir kirmėlėti vaisiai atidedami ir parduodami turgavietėse bei perdirbami. Ji pripažįsta, kad visiškai be chemikalų išsiversti nepavyktų. Preciziškai pagamintais mišiniais naikinami amarai, kandys ir kiti kenkėjai, nes to nepadarius derlius būtų kaipmat nusiaubtas. O kenkėjų po šiltos žiemos buvo gausu kaip reta.

Pašnekovė užtikrina, kad lietuviški obuoliai yra visiškai ekologiški, todėl ir brangesni. „Gerai, kad mūsų žmonės dažnai renkasi lietuviškus, nes jie iš tikrų nenuodija organizmo“, – garantuoja E. Žilinskienė. Antraip, anot jos, per patį derlių nestovėtų vilkikai iš Vokietijos, Lenkijos, Latvijos. Juos čia atsiunčia ekologiško ir vaikiško maisto gamintojai. Lietuvoje tokių produktų iš obuolių beveik negaminama. „Naradava“ turi įsirengusi tyrelių gamybos cechą, bet gamina tik pagal užsakymus.

Ruošia vietas

Pagrindinis darbymetis soduose, jau sunokus vėlyvosioms veislėms, prasidės rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjo pradžioje. Pasak E. Žilinskienės, bus gerai, jei pavyks surinkti apie tiek, kiek pernai, apie 700 tonų obuolių iš turimų 60 hektarų aktyviųjų sodų. „Jei nebus krušos ar škvalo, viskas bus gerai“, – neabejoja sodų bendrovės vadovė.

Ji pavydžiai žvelgia į javų, rapsų augintojus, kurie savo derlių nuo galimų stichinių nelaimių gali apdrausti, o sodininkų prašymų pritaikyti draudimo taisykles ir jiems, anot jos, niekas negirdi.

„Nesame nei galvijų augintojai, nei daržininkai, bet kažkodėl esame prilyginami jiems, užtat taisyklių prigalvojama vis absurdiškesnių“, – piktinasi Lietuvos biurokratų aklu sekimu Europos Sąjungos direktyvomis. Antai ir šiemet jau baigiami ruošti sklypai pavasariniams sodinukams. Paruošti hektarą, anot jos, kainuoja apie 30 tūkst. eurų, įskaitant sodinukus. Juk reikia žemę suarti, susmeigti atraminius kuoliukus, aptverti viela ir palikti žiemai, bet jau reikalaujama pūdymus užsėti. „Kuo užsėti – nesvarbu. Ruošiuosi užsėti vasarojumi, bet jei per žiemą iššals, visas darbas bus perniek, – piktinasi verslininkė. – Ūkininkas geriau žino, kaip reikia elgtis su žeme. O dabar teisininkai, vadybininkai prigalvoja keisčiausių reikalavimų ir paskui tik baudas renka, jei ko neįvykdai.“

„Naradava“ valdo penkeriopai didesnį sodų plotą, apie 300 ha sodų, tai ir samdytis porai mėnesių teks iki 300 skynėjų, o ne pusšimtį kaip „Lauksėnų sodams“.

Pasak A. Grygalio, vasarinius obuolius bendrovė skina savomis jėgomis, bet pririnkti darbščių laikinų darbuotojų visada būna didžiulis galvos skausmas. „Dabar vieniems užtenka bedarbio pašalpų, kiti „darosi chaltūras“, o rankų darbo niekas nenori, tik žiūri, kad mokėtum pinigus už atėjimą ir neveikimą“, – apgailestauja bendrovės vadovas ir užtikrina, kad už darbą moka pagal panašius įkainius kaip Vakaruose, bet išvažiavusieji ten, anot jo, dirba nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro, todėl ir užsidirba, o čia neretai ateina tik pasižiūrėti.

Jo teigimu, į darbus „Naradavos“ soduose ateina daugiausia bedarbiai, o studentams, moksleiviams prasideda mokslai, neturi laiko. Bet jaunimas ir šiaip, anot jo, labiau nori linksmintis nei dirbti.

Džiaugiasi įstatymu

Gerokai mažesniame „Lauksėnų sodų“ medelyne bėdų dėl darbo jėgos mažiau. Mat kasmet ateina daug vis tų pačių žmonių, nes dzūkai yra pratę uždirbti rankų darbu iš to, ką gamta duoda. Tačiau darbo rankų stoka jaučiama ir čia, ypač kai derlius didesnis. „2012 metais spausti sultis kainavo mažiau, negu galėjome mokėti skynėjams, bet pritrūko žmonių ir dalį derliaus teko palikti ant žemės“, – pripažįsta E. Žilinskienė. Pasak jos, rudenį bendrovė už obuolius gauna apie 1,6 mln. litų (apie 460 tūkst. eurų) pajamų, bet pusę jų tenka skirti darbo užmokesčiui, todėl ne kas ir lieka.

Darbo jėgos deficitą pagaliau pavyksta apglaistyti, atsiradus galimybei darbuotoją priimti dienai ar kelioms ir už darbą užrašyti čekius. Kol to nebuvo, „Lauksėnų sodų“ savininkė prisipažįsta buvusi nubausta už nelegaliai priimtus braškių skynėjus. „Turėjau 30 hektarų braškynų, bet kai turėjau sumokėti baudą, visus išnaikinau. Jau galvojau pradėti naikinti ir obelis“, – sako bendrovės vadovė.

Aktyviai besinaudojąs čekiais LŽ teigia ir „Naradavos“ vadovas. Tačiau, anot jo, turi trūkumų ir ši priemonė. Mat, priėmus į darbą dienai ar kelioms pagal čekių principą, už darbą privalu atsiskaityti kiekvieną penktadienį. „Gavę pinigus, žmonės išeina jų leisti, ir savaitgalį prie darbo jau nieko neprisišauksi. Būtų geriausia atsiskaitinėti kartą per mėnesį, kaip ir su nuolatiniais ar sezoniniais darbininkais“, – sako A. Grygalis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"