TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Daugėja naujo verslo gimimų

2010 08 16 0:00
Pradedantieji verslininkai sako, kad finansinių išteklių stoka idėjas pristabdo, tačiau galimybė viską pasidaryti savo pastangomis taip pat motyvuoja.
LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvoje naujai kuriamų įmonių vėl daugėja. Nepabūgę sunkmečio verslūs žmonės atranda vis naujų paslaugų formų ir kokybės ieškančių vartotojų, o konkurencijos lauke kovoja išskirtinumu. Verslo konsultantai pažymi, kad nors naujoviškų verslo idėjų netrūksta, vis dėlto didelę pridėtinę vertę kuriančių ir šalies konkurencingumą stiprinančių sumanymų proveržio nėra.

Sunkmečiu kintantys žmonių ir verslo poreikiai, nuolatinės išskirtinumo paieškos - tai priežastys, leidžiančios užimti laisvą nišą ir suburti lojalių klientų bendruomenę. Taupydami ir ieškodami kokybės žmonės įžvelgė ne vieną perspektyvią verslo galimybę, todėl tapo naujais verslininkais arba naujais klientais.

Faktai

Statistikos departamentas suskaičiavo, kad pirmąjį 2010 metų pusmetį Lietuvoje buvo įregistruota 4453 ūkio subjektai. Palyginti su pirmuoju 2009 metų pusmečiu, kai buvo įregistruoti 4005, jų padaugėjo 12,7 procento. Daugiausia ūkio subjektų įregistruota Vilniaus, mažiausiai - Tauragės apskrityje.

Per pirmąjį 2010 metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu 2009-ųjų laikotarpiu, Lietuvoje buvo išregistruota 54 proc. daugiau ūkio subjektų. Didžiausi pokyčiai, palyginti su pirmuoju 2009 metų pusmečiu, užfiksuoti administracinės ir aptarnavimo veiklos, profesinės, mokslinės ir techninės veiklos, mažiausi - žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės bei švietimo srityse.

Teigiama, kad per metus verslumas šalyje liko nepakitęs. 2010 metų liepos 1 dienos duomenimis, Lietuvoje buvo 82 018 veikiančių ūkio subjektų. Tai sudarė 46,3 proc. visų įregistruotųjų. Palyginti su 2009 metų sausio 1 diena, jų skaičius sumažėjo 0,9 procento. 1000 gyventojų tenka 56 veikiančios įmonės ir juridiniai asmenys.

Trūksta aukštųjų technologijų verslų

Verslo konsultantai ragina išnaudoti sunkmečio galimybes ir nebijoti pradėti verslo. Sumažėjus verslo valdymo sąnaudoms, mažėja ir verslo rizika, todėl galima susikurti stiprų verslo pagrindą ir galimybę jį plėsti ekonominio pakilimo metu.

"Dabar, kai ekonomika po truputį atsigauna ir nėra "burbulų" požymių, pradedantieji verslininkai ieško netradicinių, inovatyvių verslo idėjų, kurios yra gana unikalios ir galėtų užpildyti esamas nišas. Būtų gerai, kad ir valdžia skatintų verslumą aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų srityse (chemija, medicina, informacinės technologijos ir kt.), tuomet iš tiesų būtų kuriami didelės pridėtinės vertės verslai, kurie ateityje didintų Lietuvos konkurencingumą pasaulinėje rinkoje", - LŽ dėstė verslo konsultantas Mantas Zamžickas, VšĮ "Eurokonsultantų grupė" direktorius. Jo teigimu, itin sėkmingai išnaudojamos tos verslo nišos, kurios orientuojasi į aukštųjų technologijų sektorių, veikla yra paremta tam tikros srities moksliniais tyrimais, kuriama ar planuojama kurti inovatyvius gaminius ar paslaugas.

"Sunkmečiu pakilimą išgyvena greitųjų kreditų teikimo veikla, lombardai, nesumokėtų algų išieškojimo paslaugas teikiančios bendrovės ir pan. Tačiau šie verslai sparčiai susitrauks ekonominio pakilimo metu, todėl verslininkai privalės sparčiai persiorientuoti į kitas, pelningesnes sritis", - pasakojo M.Zamžickas. Pasak jo, sunkmečiu politikai dažniau susimąsto, kaip palengvinti verslo kūrimo sąlygas, kad suaktyvintų verslo ir valstybės ekonominę aplinką, bet dažniausiai tai ir lieka tik idėjomis. "Tačiau kartais būna ir išimčių, pavyzdžiui, pradėta taikyti Verslumo skatinimo fondo priemonė, skirta mažoms įmonėms, veikiančioms ne ilgiau kaip vienus metus, socialinėms įmonėms, verslininkams bei fiziniams asmenims, ketinantiems pradėti ir plėtoti savo verslą, paremti", - išskiria veiksmingą paramos verslui priemonę M.Zamžickas. Pasak jo, norintiems pradėti verslą reikalinga tiek finansinė, tiek konsultacinė parama. Teigiama, kad ieškodami naujų verslo nišų Lietuvoje verslūs žmonės taiko sėkmingai užsienio rinkose įsitvirtinusių verslų pavyzdžius.

Svarbiausia - patikėti sėkme

Jau nebestebina tai, kad geros, užsienio šalyse lengvai prigijusios idėjos tik po kelių dešimtmečių pasiekia Lietuvos rinką. Dalijimosi automobiliu paslauga (angl. Car sharing) veikia maždaug tūkstantyje pasaulio miestų, o prieš kokį mėnesį ji atkeliavo ir į Vilnių. "Paslaugos esmė paprasta: administruojanti įmonė įkuria mažus viešo naudojimo automobilių parkus įvairiose miestų vietose, o paslaugos vartotojai, susimokėję tam tikrą mokestį, naudojasi automobiliais", - sako UAB "Ekomobility" generalinis direktorius Rolandas Statulevičius. Anot jo, paslaugos forma visiškai nauja, todėl toli gražu ne visi yra apie ją girdėję ar išbandę. Daugeliui reikia laiko susivokti ir patikėti tuo, jog dalijimasis automobiliu gali praversti atliekant įprastus darbus - vykstant į komandiruotes ar verslo susitikimus, tvarkant asmeninius reikalus.

Kaip sako R.Statulevičius, idėja imtis dalijimosi automobiliu paslaugos gimė pastebėjus tokį verslo poreikį ir įvertinus laikotarpį, kuris daugelį verslininkų bei vadovų privertė permąstyti išlaidas, skiriamas automobilių parkui. Pašnekovas tiki, kad Lietuvoje ši paslauga populiarės, nes vartotojai gali daug sutaupyti: nebereikia išleisti krūvos pinigų automobiliui įsigyti ir eksploatuoti, draudimui, išperkamajai nuomai, remontui ir t. t.

Kai kuriems naujiems verslams sąlygas sudaro prasta jau esamų paslaugų kokybė. Antai tradicinius šepečius naudojančios automatinės automobilių plovyklos, kurių žmonės pradėjo vengti tausodami savo mašinas, atvėrė rinką naujam verslui. "Lietuvoje paplitęs automobilių kultas, tad ir buvo įžvelgta naujo verslo galimybė. Besilankant užsienio parodose nustebino tai, kad visos pažengusios šalys jau taiko naujas automobilių plovimo technologijas, apie kurias Lietuvoje mažai kam žinoma. Daugelis vairuotojų pastebi, kad ilgą laiką naudojantis tradicinėmis automatinėmis plovyklomis pažeidžiami automobilio dažai. O štai Vokietijoje 9 iš 10 vairuotojų automobilį prausia tekstilinėse plovyklose", - teigia naujos automobilių plovyklos "Tyra" direktorius Ignas Raišelis. Anot jo, pradėjus naują verslą sunku nugalėti skeptikus ir įrodyti savo pranašumus.

Sunkmetis nesutrukdo atsirasti naujoms įmonėms netgi tada, kai konkurencija tarp jau įsitvirtinusiųjų rinkoje yra išaugusi. "Kadangi konkurencija gana didelė, patraukti vartotojus į savo pusę greito maisto kavinė "Lunchlab" stengiasi išskirtinumu - tai panini sumuštiniai, kepti kepimo krosnelėje. Prieš pasiūlydami šiuos sumuštinius klientams eksperimentavome namuose, ragaudami įvairius variantus, klausdami draugų ir artimųjų nuomonės. Kadangi norime pritraukti pietaujančių žmonių, nuolat papildome valgiaraštį salotomis, pyragais ir sriubomis. Stengsimės dažnai atnaujinti valgiaraštį, nes esame "laboratorija", tad nuolatos ieškome ir bandome, o rezultatais dalijamės su visais", - sako vienas iš neseniai sostinėje atsidariusios "Lunchlab" steigėjų Audrius Burokas. Pasak pašnekovo, tolesnei veiklai naujo verslo steigėjus įkvepia vis dažniau užsukantys lankytojai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"