TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Daugiabučiai šilumą gaus pagal normas

2014 06 11 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Vyriausybė, pritarusi siūlymui nustatyti maksimalų šilumos suvartojimo kiekį daugiabučiuose namuose, atvėrė kelią dar vienai priemonei, kuri skatins senų daugiabučių modernizavimą.

Daugiau nei prieš pusmetį įsigaliojęs nutarimas nekompensuoti šildymo išlaidų senyvo amžiaus žmonėms, prieštaraujantiems jų gyvenamojo namo modernizavimui, neoficialiais duomenimis, buvo rezultatyvus. Bent taip teigia daugiabučių renovacijos projektus administruojančios ir finansuojančios įstaigos.

Dabar Vyriausybė siūlo, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustatytų maksimalų šilumos suvartojimo kiekį daugiabučiuose - maksimalią metinę šilumos suvartojimo normą butams ir kitoms patalpoms.

Šilumą normuos

Maksimalios šilumos suvartojimo normos būtų taikomos nustatant neefektyviai energiją vartojančius daugiabučius. Valdytojus tų namų, kurie 20 proc. viršija normas, savivaldybės įpareigotų per dvejus metus sumažinti šilumos suvartojimą.

Maksimalios šilumos normos būtų nustatytos nuo 2015 metų sausio 1 dienos, o įpareigojimai taupyti – nuo 2016-ųjų. Toks Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo projektas bus teikiamas Seimui.

Pasak aplinkos ministro Valentino Mazuronio, siekiama įvesti bendrus standartus. „Pirmiausia norime įpareigoti Kainų komisiją nustatyti maksimalias šilumos suvartojimo normas daugiabučiams, tai yra nubrėžti tarsi ribą, kurią viršijęs namas būtų laikomas energiškai neefektyvus, net jau tragiškas. Kaip yra avariniai pastatai, taip šilumos sunaudojimo požiūriu tai irgi bus avariniai namai“, – kalbėjo V. Mazuronis.

Ministras aiškino kol kas negalįs pasakyti, kiek Lietuvoje yra tokių „užribio“ pastatų, nes Kainų komisija dar nė nenustatė, koks maksimalus bus energijos suvartojimas. Bet jis patikino, jog tai nereiškia prievartinės renovacijos. „Skatinama energiškai avarinius pastatus sutvarkyti iki minimalių reikalavimų“, – pridūrė V. Mazuronis.

Ministras neslėpė, kad tuos, kurie nesutiks tvarkyti namų, numatoma bausti.

Nieko ypatingo

„Nieko ypatingo, tik bus sugriežtinta atsakomybė daugiabučių savininkams, kurių namai sunaudoja per daug šilumos. Jų administratoriai bus labiau spaudžiami apšiltinti valdomus pastatus“, – Vyriausybės siūlymą papildyti Šilumos ūkio įstatymą LŽ komentavo Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.

Anot jo, niekas nesiginčija, kad Lietuvoje reikia mažinti šilumos energijos suvartojimą, tačiau negalima žmonių versti to daryti, todėl atsakomybę nuspręsta permesti daugiabučių administratoriams. „Siekiant sumažinti šilumos vartojimą nebūtina įgyvendinti stambų renovacijos projektą. Yra daug pigesnių priemonių tai pasiekti: apšiltinti daugiabučio sienas, stogą, pakeisti duris, langus, galų gale palyginti nebrangu atnaujinti net namo šildymo sistemą, kurią dėl įvairių priežasčių išbalansavus viršutiniai aukštai šildo orą, o apatiniuose reikia vaikščioti apsivilkus kailinius. Tai turėtų rūpėti namo administratoriui“, – pabrėžė V. Lukoševičius. Jis pripažino, kad taupant energiją ir sumažinus šilumos tiekimą iki Kainų komisijos nustatytų normų, apatiniai daugiabučių aukštai gali šalti.

Tačiau namo administratoriaus atsakomybė tebelieka tik teorinė: jis išrašys sąskaitas butų savininkams, o jei reikės ką nors remontuoti - pakeisti laiptinės langus, duris ar stogą, – atitinkamomis sumomis padidins sąskaitas už eksploatavimo išlaidas. Šiuo atveju galima lengvai prognozuoti konfliktą ne tik tarp jaunų ir pensinio amžiaus to paties daugiabučio gyventojų, bet ir tarp gyvenančiųjų pirmuose bei viršutiniuose aukštuose: nugyventuose namuose už šildymą visi dažniausiai moka vienodai pagal šilumos skaitiklio namo įvade rodmenis, neatsižvelgiant į tai, kokia temperatūra yra bute.

Pasak V. Lukoševičiaus, Vyriausybės nutarimu nuspręsta „išgaudyti“ daugiabučius, kuriems būtinas bent šioks toks remontas. „Tie namai daugmaž žinomi. Jų gyventojai už šilumą moka tiek, kiek sunaudoja namas, nes taip yra įpratę, nors žmonių sumokamos sumos - įspūdingos, atimančios galimas išlaidas kitiems, ne mažiau svarbiems gyvenime dalykams“, – sakė šiluminės energetikos konsultantas.

Galima ir kitaip

Turtingesnės ir galbūt geriau ekonomiką išmanančios valstybės elgiasi kitaip. Jos ne tik neužkrauna savo gyventojų įsipareigojimais, bet ir pačios padeda. Pavyzdžiui, nepanoręs būti įvardytas lietuvis, gyvenantis Austrijoje, LŽ pasakojo, kad gyvenamieji namai šioje šalyje renovuojami savivaldybių sąskaita. Maža to, jų gyventojams esą net sumokama už laikinus nepatogumus - juk reikia perstatyti baldus, perklijuoti apmušalus ar perdažyti sienas, galų gale papildomai išplauti grindis.

V. Lukoševičiaus tai visai nenustebino: „Taip elgiamasi ne vienoje turtingoje šalyje. Mažesnis energijos vartojimas pirmiausia yra valstybės interesas. Šiems tikslams sudaromi specialūs fondai, taigi savivaldybėms tokių darbų finansavimas ne kažin ką ir kainuoja.“

Lietuvoje tais fondais galėtų tapti ir vadinamosios eksploatavimo išlaidos, apie kurių paskirtį dabar žino nebent tik jų administratoriai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"