TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Daugiabučio laiptinė po avarijos – brangi bendra našta

2016 01 22 6:00
Daugiabučio namo sostinės Eglės gatvėje gyventojams stogo ir laiptinės remonto išlaidas po avarijos kompensavo draudikai. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Daugiabučių gyventojai, apdraudę savo namų turtą, tariasi esą ramūs dėl jo saugumo, tačiau ištikus nelaimei tarsi niekieno tapusiose, neapdraustose bendrojo naudojimo patalpose ar namo inžineriniuose tinkluose nuostoliai gali būti sunkiai pakeliami.

Daugiabučio namo inžinerinių komunikacijų remontas po avarijos gali kainuoti keliasdešimt tūkstančių eurų, kuriuos tenka mokėti visiems butų savininkams. Susidėvėjusiame daugiabučių ūkyje tokios avarijos nėra retenybė, taip pat kaip ir nuostoliai dėl gaisrų bendrojo naudojimo patalpose, pavyzdžiui, laiptinėse. Nei savivaldybė, nei daugiabutį administruojanti įmonė padėti negali – visas namas yra pačių gyventojų atsakomybė ir rūpestis.

Todėl išeitis galėtų būti nebent tik bendrąja nuosavybės teise valdomo turto draudimas.

„Susitikimuose su bendrijų pirmininkais visada raginu numatyti biudžete ir lėšų bendrojo naudojimo turto draudimui, – pasakojo Būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis. – Esu 24 daugiabučius administruojančios bendrijos pirmininkas ir galiu užtikrinti, jog gyventojai neskuba rūpintis bendrai naudojamo turto saugumu, nes žmonės mano, kad jei nieko iki šiol nebuvo atsitikę, tai ir neatsitiks, todėl apdraudžia nebent tik savo namų turtą.“

J. Antanaitis neabejoja, kad įprotis pasirūpinti tik asmeninio turto saugumu gresia didžiuliais nuostoliais, pavyzdžiui, kilus gaisrui daugiabučio laiptinėje, rūsyje, šiukšlių konteinerio kambarėlyje, plyšus vandentiekio ar šilumos tiekimo vamzdynui. Tokiu atveju už avarijos likvidavimo darbus kiekvienam butui tenka pakloti ir po keliasdešimt, ir net po kelis šimtus eurų. Tuo tarpu jis pats už savo buto viršutiniame aukšte draudimą nuo visų įmanomų rizikų sakė mokantis 260 eurų per metus, arba po 20 eurų per mėnesį.

Bendrojo turto draudimas – užribyje

Draudimo bendrovės BTA turto draudimo produktų vadovė Dalia Strazdienė pripažino, kad kas mėnesį gaunami vos po 5–8 paklausimai dėl viso daugiabučio draudimo, tačiau sprendimai apdrausti dažniausiai ir po to nepriimami.

AB „Lietuvos draudimas“ būsto draudimo portfelio valdytoja Audronė Vaitkevičiūtė teigė, kad Lietuvos būstų savininkai vangiai draudžia ir savo namų turtą. Šio draudimo skvarba šalyje tesiekia 24 proc., o individualius namus apdraudžia maždaug pusė jų savininkų. Jos žiniomis, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje yra apdrausti 99 proc. butų, Skandinavijoje – daugiau nei 90 proc., o Danijoje yra prievolė apdrausti pastatą kaip visumą. Estijoje namų turto ir bendrojo turto draudimo sutartis yra pasirašę 80 proc. būsto savininkų.

„Lietuvos žinių“ kalbinti draudimo įmonių atstovai teigė, jog dažniausiai namų turtas nukenčia nuo gaisrų ir užliejus vandeniu, tačiau, kaip teigė bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Draudimo departamento direktorius Tomas Nenartavičius, draudikai bendrosios dalinės nuosavybės turtą draudžia ir nuo stichinių nelaimių bei trečiųjų asmenų daromos žalos.

„Gjensidige Baltic“ Draudimo rizikos vertinimo departamento direktorius Andrius Dambrauskas sakė, jog bendrąsias gyvenamųjų namų patalpas bendrovė draudžia kaip įmonės turtą nuo ugnies, vandens, vagystės, gamtinių jėgų (audros, liūties, krušos, potvynio, sniego slėgio, grunto suslūgimo), piktavališkos trečiųjų asmenų veiklos, stiklo dūžių, transporto priemonės atsitrenkimo.

A. Vaitkevičiūtė pasakojo, kad skaudžiausia nelaimė yra gaisras, todėl didžiausi ir dėl jo patiriami nuostoliai. „Lietuvos draudimas“ skaičiuoja, kad per metus gaunama pranešimų apie vidutiniškai 100 gaisrų daugiabučiuose. Kartais gaisras suniokoja vieną butą, bet pasitaiko ir didelių gaisrų, kurie apima visą laiptinę, išplinta per kelis aukštus.

Tokio gaisro atveju nuo nuostolių nėra visiškai apsaugoti ir savo butus apsidraudę gyventojai, nes draudimas atlygina tik jų asmeninę patirtą žalą, tačiau būna suniokotos namo laiptinės ir liftai, aprūksta bendrojo naudojimo patalpos.

Pasak T. Nenartavičiaus, apdraudus vien savo būsto turtą, draudikai padės tik tuo atveju, jei atsitikus įvykiui, pavyzdžiui, laiptinėje ar įgriuvus stogui, bus padaryta žalos bute esančiam turtui, tačiau mokėti už įvykio padarinių likvidavimą teks visiems butų savininkams dalimis. Priklausomai nuo žalos dydžio, tai gali kainuoti po keliasdešimt ar kelis šimtus eurų. Jeigu bendrosios nuosavybės turtas apdraustas, šiomis išlaidomis pasirūpina draudimo bendrovė.

Kaip sakė T. Nenartavičius, standartinio 60 butų daugiabučio savininkams bendrojo turto draudimas per mėnesį atsieina po 3–5 eurus per mėnesį.

Galimos kombinacijos

Draudimo bendrovės, apdrausdamos namų turtą, draudėjams siūlo išplėsti rizikas – įraštyti ir butui pagal jo plotą tenkančią bendrosios dalinės nuosavybės turto dalį. Pasirinkus tokią riziką, po avarijos bendrosios nuosavybės turto dalyje, draudikas kompensuoja žalas, tenkančias savo namų turtą apdraudusio draudėjo daliai.

Būtent tokia galimybe pasinaudojo sostinės Eglės gatvės daugiabučio gyventojai. Nusipirkę butus daugiausia už paskolas, jie privalėjo apdrausti ir namų turtą, ir bendrosios dalinės nuosavybės turtą. Atsitiko taip, kad škvalo nugriautas ventiliacijos šachtos kaminas pramušė šio šešių aukštų gyvenamojo namo stogą, virsdamas pralaužė skardinę stogo dangą, iš gipso kartono plokščių sudėtas lubas, ir stoge atsivėrė skylė – lietus ėmė kliokti tiesiai į laiptinę. Už ventiliacijos sistemos sutvarkymą, stogo ir laiptinės remontą visi gyventojai mokėjo dalimis, tačiau šias išlaidas be ginčų kompensavo draudimo bendrovė.

Tuo tarpu „Lietuvos draudimo“ atstovė pasakojo, kad susitarusiems gyventojams siūloma pasirašyti daugiabučio namo butų bendrijos draudimo sutartis, pagal kurias galima apdrausti visą daugiabutį su visais jame esančiais butais, tačiau dėl to gyventojams susitarti nelengva, nes dažnai būna jau apdrausta dalis butų.

J. Antanaitis pritarė, kad sunkiausia nuteikti butų savininkus tokiam draudimui.

Draudikus ypač stebina tai, kad bendrą daugiabučių draudimą ignoruoja net renovuotų namų gyventojai. „Pastatai renovuoti už paskolas, gyventojai finansinius įsipareigojimus turės vykdyti dar 15–20 metų. Jeigu kils gaisras, pavyzdžiui, laiptinėje, reikės vėl viską atstatyti ir už visa tai mokėti savo lėšomis, užuot to išvengus kelis eurus per mėnesį kainuojančia draudimo sutartimi“, – svarstė Būsto rūmų prezidentas J. Antanaitis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"