TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Daugiabučio modernizavimas nemokamai

2014 12 09 6:00
Daugiabučio Antakalnyje modernizavimą atpirko šeši nauji butai palėpėje. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Gali užtekti pasukti galvą ir apsišarvuoti kantrybe biurokratiniams manevrams, kad daugiabučio modernizavimas ir apšiltinimas gyventojams nekainuotų nė cento.

Tai įrodė sostinės Antakalnio mikrorajono Šilo ir Antakalnio gatvių sankirtoje 1958 metais pastatyto keturaukščio gyventojai. Apšiltinti daugiabučio namo sienas, pakeisti stogą, radiatorius, vandentiekio vamzdyną, pertvarkyti šildymo sistemą, įvesti individualią šilumos apskaitą, perdažyti laiptinę butų savininkams nieko nekainavo.

Užtat nuo lapkričio dabar jau B energinę klasę atitinkančio namo gyventojai už šildymą moka gerokai mažiau, negu buvo įpratę ankstesnių metų atitinkamais laikotarpiais. Šilumos reguliatorių nustačius ties trečiąja padala, butuose užtikrinama 20–21 laipsnio šiluma.

Svarbiausios idėjos – bendrijos pirmininko

„Idėją pasiūlė bendrijos pirmininkas. Turime superinį pirmininką, kuris labai gina gyventojų interesus. Bendrijai jis vadovauja jau 12 metų, įkopęs į devintą dešimtmetį, bet nekyla nė minčių, kad reikėtų išrinkti geresnį“, – LŽ sakė namo gyventoja Onutė B., kuri ir pati aktyviai padėjo tvarkyti biurokratinius reikalus.

Pasak jos, namas nepateko į renovuotinų sąrašą, tačiau buvo prakiuręs nė karto nekeistas čerpių stogas, o didelė dalis gyventojų yra senyvi ir tokiems darbams susidėti neturi lėšų. Čia ir pravertė bendrijos pirmininko iniciatyva, energija ir išradingumas.

Namo bendrijos pirmininkas Petras Lebednykas LŽ irgi pripažino, kad pirminė mintis buvo pakeisti stogą. Pramynęs kelius į kelių seniūnijų komunalinio ūkio įmones jis įsitikino, kad mažiau kaip už 100 tūkst. litų pakeisti čerpių stogo pigesniu skardiniu nepavyks, o tokia suma 24 butų savininkams aiškiai per didelė – tektų kiekvienam sudėti vidutiniškai po 4150 litų. „Pradėjęs vaikščioti tiesiai į stogdengių firmas, radau vieną, kuri stogą pakeistų perpus pigiau - už 50 tūkst. litų, bet ir tokia suma atrodė per didelė“, – pasakoja pirmininkas.

Gyventojams jis pasiūlė išeitį: parduoti viršutinį aukštą kitiems savininkams po 1000 litų už kvadratą. Taip susidarytų 300 tūkst. litų, už kuriuos būtų galima ne tik užkloti naują stogą, bet ir kai kuriems namo šiltinimo darbams liktų. Tačiau vienas savininkas pareikalavo, kad jo butas būtų nupirktas dvigubai brangiau, tad susitarimas su potencialiu pirkėju nutrūko. „Duok Dieve jam sveikatos. Per tą laiką brango statybinės medžiagos, darbai. Nelabai kas renovacijai būtų ir likę“, – šiandien svarsto P. Lebednykas.

Ieškodamas sprendimo variantų jis teigė apėjęs dešimtis statybos bendrovių, kurioms siūlė naują idėją – pakloti apšiltintą stogą, iš bendraturčių butų savininkų nupirkti palėpę, joje įrengti keletą butų, juos parduoti, kad gautų lėšų užtektų namui modernizuoti ir dar pelno liktų. Pagaliau buvo rasta statybos UAB „Inglobe Solutions“, kuriai idėja patiko. Ji tapo ir projekto užsakove, ir rangove. Galų gale šiemet "po stogu" buvo įrengti šeši nauji trijų, dviejų ir vieno kambario butai. Jie jau visi parduoti, o gyventojai laukia tik suderinant individualią šilumos apskaitą, kad kiekvienas butas realiu laiku galėtų stebėti, kiek šilumos sunaudoja, ir pagal tai reguliuotų šilumos vartojimą. Tada, kaip tikimasi, šilumos energijos bus sunaudojama perpus mažiau.

Kryžiaus keliai

Kelias nuo idėjos įgyvendinimo pradžios iki rezultato užtruko šešerius metus, nors patys statybos darbai buvo pradėti šių metų gegužę, o baigti jau lapkritį.

Petras Lebednykas: „Netiesa, kad savivaldybėje viskas tvarkoma vieno langelio principu.“

Pasak P. Lebednyko, iš pradžių bent porą metų teko kryžiaus kelius eiti renkant butų savininkų parašus. Bepigu, jei visi gyventų tame pačiame name. Tačiau viena pora išsiskyrusi, buvęs sutuoktinis išvykęs gyventi į Minską, o turtas nepadalytas; kiti - Tauragėje, o tiems, kurie išsikėlę į Vokietiją, teko ne tik naudą įrodinėti, bet ir kelionės bilietus į abi puses nupirkti, nes kiekvienas parašas turi būti patvirtintas notaro.

Dar ketverto metų prireikė projektui rengti, derinti, leidimams rankioti. „Netiesa, kad savivaldybėje viskas tvarkoma vieno langelio principu“, – dabar jau juokiasi bendrijos pirmininkas ir prisipažįsta, kad vienas niekaip nebūtų pajėgęs visų koridorių apeiti, jei nebūtų padėję dar du butų savininkai.

Šiemet vasarą, jau darbams įsisiūbavus, staiga paaiškėjo, kad dar ne visi leidimai surinkti, tad statybos inspekcija nurodė išardytą stogą atstatyti, nes tai esanti nelegali statyba...

Kol buvo derinami reikalingi negauti leidimai, teko stogą užkloti polietilenu, šį nuplėšė audra, lietus užpylė ketvirto ir kai kuriuos trečio aukšto butus. Priverstinė pertrauka užtruko porą palankiausių statybos darbams mėnesių. „Gal taip sunku buvo ir dėl to, kad mūsų projektas nelabai turi analogų Lietuvoje“, – spėlioja bendrijos pirmininkas.

Galėtų būti perspektyvu

Projektą rengusios UAB „Šiltas namas“ architektas Arūnas Lapinskas LŽ pripažino iš tiesų pirmą kartą vadovavęs tokiam projektui ir dar negirdėjęs, kad kur nors kitur Lietuvoje būtų taikomas panašus finansinis daugiabučio modernizavimo modelis, kai renovacijos darbai butų savininkams nieko nekainuoja.

Jo nuomone, tai galėtų būti bandomasis projektas, bet su didelėmis išlygomis – namas turi būti strategiškai patogioje vietoje, kad visus jame įrengtus naujus butus būtų lengva parduoti už gerą kainą, kuri atpirktų ir renovacijos darbus. Pasak projektui vadovavusio architekto, labai svarbu ir tai, kad tarpusavyje sutartų absoliučiai visi butų savininkai ir projekto užsakovas bei rangovas.

Didžiulis iššūkis, kaip ir daugelyje miestų, anot A. Lapinsko, panašiais atvejais gali būti papildomos automobilių parkavimo vietos. Mat įrengus 6 butus, pagal normatyvus reikia įrengti 5 papildomas parkavimo vietas (po 0,8 vietos kiekvienam butui). Šiuo atveju gelbėjo tai, kad prie namo yra ganėtinai erdvi aikštelė, tačiau patiems gyventojams pasiūlius ją pusmetriu paplatinti, kad automobilius būtų galima statyti statmenai, o ne įstrižai ir taip padaryti daugiau vietos, leidimo nebuvo gauta. Mat kiekvienas centimetras už aikštelės yra valstybės nuosavybė, todėl prieš ką nors keičiant reikia atlikti papildomus žemės matavimo, sklypo projektavimo darbus, o tam reikia skirti ir laiko, ir pinigų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"