TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Daugiabučio remontas: gyventojai - prieš

2011 11 03 6:26

Ištikus bėdai ar atsiradus būtinybei remontuoti daugiabutį namą, jo gyventojai dažnai patiria nenumatytų išlaidų. Dažnas, norėdamas to išvengti, nesutiktų daryti jokio, net menko ar paties būtiniausio remonto, nes už jį tektų mokėti. Todėl siekiama priimti Civilinio kodekso (CK) pataisas, kurios pagaliau įpareigotų daugiabučių gyventojus iš anksto kaupti namui eksploatuoti reikalingas lėšas.

Į LŽ redakciją kreipėsi vieno Vilniaus Žirmūnų mikrorajono daugiabučio gyventojai, kurie skundžiasi, kad turi sumokėti beveik po 600 litų už išorinių namo sienų remontą. Jo metu buvo apšiltintos sienų blokų siūlės.

Tokia suma šildymo sezono metu pensininkams, kurie sudaro daugumą šio namo gyventojų, esą tikras šokas. Tačiau svarbu ne tik pinigų suma: žmonės dažnai sunkiai suvokia, kad yra atsakingi už visą namą - nuo savo buto vidaus iki namo išorės, tad piktinasi, kad tenka mokėti už remontą, nes remontavo "kitiems".

Nepatiko kaina

"Vasarą mūsų name buvo iškabintas skelbimas, kuriame siūlyta remontuoti išorines namo sienas. Kai tuo pasiūlymu susidomėjo pora butų, sužinojome, kad teks sumokėti po 43 litus už kiekvieną apšiltintos siūlės metrą. Mums tai pasirodė per brangu, todėl kreipėmės į UAB "Šnipiškių ūkis" atstovą, kuris yra mūsų namo administratorius.

Reikalavome, kad remontą nutrauktų, tačiau darbai nesustojo. Spalio mėnesį paaiškėjo, kad už 5 butų išorinių sienų siūlių remontą visų 30 butų gyventojams proporcingai jų gyvenamam plotui teks sumokėti 9522 litus. Aš pati šį mėnesį už tą remontą turėsiu sumokėti 275 litus ir tiek pat kitą mėnesį - nors man niekas nieko neremontavo", - dėstė minėto namo gyventoja Zita.

Šios Žirmūnų gyventojos ir kitų jos kaimynų nuomone, darbai, atlikti naudojant blokų siūlių užpildo putas, neva keturgubai brangesni už analogiškas paslaugas, kurios reklamuojamos laikraščių skelbimuose. Gyventojai kreipėsi ir į Vilniaus savivaldybės atstovą Kęstutį Karosą su prašymu atlikti darbų auditą ir pagrįsti kainą. Tačiau šis pasiūlė vienintelį kompromisą - susimokėti už remontą prašomą sumą ne iš karto, o per 4 mėnesius.

LŽ aiškinosi, ar iš tiesų daugiabučio gyventojai neva buvo apiplėšti keturgubai permokėję nežinia už ką, kaip jie patys tikina.

Tačiau tokius pačius darbus atliekančios UAB "Rakursas" direktorius Stanislovas Pilipavičius LŽ teigė jokios apgaulės nematąs - mažiausia blokinio namo išorinių siūlių šiltinimo rinkos kaina - 38 litai už metrą. Ją sudaro ir aukštalipių įrangos, ir siūlių užpildo kaina - mat jo vienam metrui siūlės apdoroti reikia tokio kiekio, kuris kainuoja mažiausiai 7 litus - taip pat išlaidos vandeniui ir karščiui atspariam hermetikui bei darbininkų darbo užmokestis.

Kodėl niekas nepaaiškino?

Įmonės "Editus Status", kuri remontavo minėto Žirmūnų daugiabučio sienų siūles, atstovas LŽ aiškino, kad gyventojai piktinasi todėl, jog neišmano tokių darbų technologijos, kuri yra patvirtinta ir jai naudoti būtina turėti sertifikatus.

"Galbūt jiems niekas nepaaiškino, kad jeigu namo siūlės drėksta pirmame aukšte, jas remontuojant reikia šiltinti visas vertikalias blokinio namo siūles nuo aukščiausio taško - 5 ar 9 aukšto. Mes neduotume darbų garantijų, jeigu kas nors lieptų dirbti nesilaikant technologinių standartų", - tikino jis.

Birutė Strokova, UAB "Šnipiškių ūkis" direktoriaus pavaduotoja, paklausta, kodėl renkantis siūlių šiltinimo darbų rangovą į surengto konkurso vertimo komisiją nebuvo įtraukti gyventojai, atsakė, kad rangovas buvo pasirinktas centralizuotai visiems "Šnipiškių ūkio" administruojamiems blokiniams namams. Iš viso ši įmonė prižiūri apie 600 namų.

"Fiziškai negalėjome pakviesti visų namų gyventojų į vertinimo komisiją. Namo siūlių remontas yra per smulkus darbas, kad jį reikėtų konkursu pirkti kiekvienam namui atskirai. Rinkomės iš ne mažiau kaip 3 pasiūlymų ir pareiškiu, kad mes nesiekiame apiplėšti pensininkų. Pasirinkome pigiausią "Editus Status" pasiūlymą", - sakė ji.

Gyventojai teigia, kad tokių konfliktų nekiltų, jeigu daugiabučių administratoriai, kurie kiekvienais metais atlieka kiekvieno eksploatuojamo namo techninės būklės apžiūrą, supažindintų gyventojus su reikalingų atlikti darbų planais ir numatoma jų kaina. Tai yra tiesioginė administratoriaus prievolė. Kada reikia remontuoti namą ir ką būtent teks daryti, nusprendžia namo administratorius, kuriam tenka atsakomybė už namo būklę.

Neprivalo kaupti remontui

Aplinkos ministerijos Būsto skyriaus vedėja Elvyra Radavičienė pabrėžia, kad bėda yra ir ta, jog daugiabučių namų gyventojai iš anksto nekaupia namo amortizacinių atskaitymų į atskirą sąskaitą, tad kiekvienas jų namo remontas jiems tampa netikėtomis išlaidomis.

"CK rašoma, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitokias įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus ir kaupti lėšas, kurios bus skirtos namui atnaujinti", - cituoja ji.

E.Radavičienė aiškina, kad dėl nuolat kaupiamų lėšų sumos turi apsispręsti patys gyventojai. Ar tai bus 0,1 ar 1 litas už kvadratinį metrą, jie turi nutarti balsų dauguma. "Jeigu namas nepriima tokio sprendimo, tos lėšos nekaupiamas, tad name atsitikus avarijai iš karto reikia surikti daug lėšų", - aiškina apie gyventojų atsakomybę ji.

Vilius Mackonis, "Naujamiesčio būsto" atstovas, tikino, kad nėra daug administruojamų namų, kurie kauptų lėšas būsimam daugiabučio remontui. "Žmonės baiminasi infliacijos, remonto darbų kainų pokyčio. Mes taikome kitą būdą - patys finansuojame darbus ir leidžiame gyventojams susimokėti už remontą per pusę metų ar net per metus", - aiškino V.Mackonis.

Aplinkos ministerijos specialistė E.Radavičienė atkreipia dėmesį, kad pagal dabartinį CK administratorius negali priversti gyventojų mokėti amortizacinius atskaitymus. "Bandėm nustatyti tokių lėšų minimumą, mokėjimo tvarką, tačiau dabartinis CK mums tokių teisių nesuteikia. Todėl esame pateikę CK pataisas, kurios jau svarstomos Seime, ir siūlome nustatyti amortizacinių atskaitymų apskaičiavimo tvarką bei instituciją, kuri už tai bus atsakinga", - sakė E.Radavičienė.

Pagal CK, jeigu daugiabutis namas neturi bendrijos arba jungtinės veiklos sutarties, savivaldybė jam paskiria administratorių. Jis veikia pagal Vyriausybės patvirtintus pavyzdinius bendrosios dalinės nuosavybės administravimo nuostatus. Juose apibrėžtos administratoriaus pareigos, teisės ir funkcijos. Jis turi teisę spręsti, ką ir kada būtina remontuoti, nes prisiima visą atsakomybę už namo būklę. Administratoriaus veiklą kontroliuoja savivaldybė. Jeigu gyventojai įžvelgia nusikalstamos veikos bruožų, jie gali kreiptis į prokuratūrą.

Be to, yra privalomieji namų priežiūros reikalavimai, pagal kuriuos specialistai atlieka kasmetinę namų apžiūrą ir įvertina remonto būtinybę. Jeigu namas seniai statytas, tačiau buvo tinkamai prižiūrimas, jam gali ir nereikėti remonto. Nustatomi metiniai ir ilgalaikiai remonto darbų planai, namo administratorius turi gyventojams paaiškinti esamą padėtį, informuoti apie numatomus atlikti darbus ir kiek preliminariai tam reikės lėšų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"