TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Daugiabučių bendrijos kyla prieš įstatymą

2012 04 18 6:00

Praėjusią savaitę Seimo priimtas Daugiabučių namų bendrijų įstatymo pataisų įstatymas sukėlė ant kojų namų bendrijas. Jų atstovai kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę prašydami įstatymą vetuoti.

"Seimas prezidentei įstatymo dar nepateikė. Paprastai sprendimas dėl teisės aktų patvirtinimo arba atmetimo priimamas per 10 dienų", - LŽ informavo Lietuvos prezidentės patarėjas Liudas Zakarevičius. Pasak jo, tai, kad prieš pasirašant įstatymą į prezidentę kreipiasi asocijuotos struktūros ir net pavieniai žmonės, - gana dažnas reiškinys. "Paprastai tai būna vienaip ar kitaip suinteresuoti asmenys", - teigė patarėjas.

Mįslingas projektas

"Galutinio teksto nemačiau ir laukiu su baime, nes viskas, ką bendromis jėgomis kūrėme šešerius metus, buvo pakeista per vieną naktį, - LŽ sakė Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas ir Vilniaus daugiabučių namų savininkų asociacijos vadovas Juozas Antanaitis ir pridūrė. - Pastaruoju metu Seime akivaizdžiai matyti didelis noras kažkam įtikti, įstatymai keičiami vadovaujantis keistu argumentu - "gyventojai pageidauja", nors vadovaujamasi "bobutės iš Mažeikių" nepasitenkinimu, užuot tarusis su asociacija."

Pirminį projekto variantą parengė Aplinkos ministerija, tačiau vėliau, anot J.Antanaičio, įstatymo autorystės nebeliko.

Pasak Būsto rūmų vadovo, įstatymo pataisos buvo rengiamos argumentuojant, kad savivaldybių paskirti administratoriai dirba nesąžiningai, ir būtų geriau, jei daugiabučių turtu ir priežiūra rūpintųsi butų savininkų bendrijos.

"Iš tikrųjų, matyt, taip ir yra, nes savininkas visada savas problemas sprendžia geriau, negu jam paskirtas vadovas, nors yra tikrai daug sąžiningai dirbančių administratorių, o neįtinkančius gyventojai gali pakeisti. Tačiau visiškai nesuprantama, kodėl pasirinktas prižiūrinčiųjų po keliasdešimt namų variantas. Juk tada gyventojų surenkami pinigai leidžiami, kaip kam patinka, ir pasiteisinama nebent tik sudarant jungtinės veiklos sutartis", - piktinosi Būsto rūmų lyderis.

Spręs svetimi?

Bendrijų atstovus labiausiai piktina Seimo įteisinama galimybė gyvenamiesiems namams, nesugebantiems sukurti savų bendrijų, prisidėti prie jau veikiančių. Tokiam sprendimui priimti užtenka veikiančios bendrijos ir bent ketvirtadalio norinčio prisijungti namo gyventojų sutikimo. Mat užtenka, kad norinčio prisijungti namo gyventojų susirinkime dalyvautų bent pusė gyventojų ir šių dauguma sutiktų su pasiūlymu.

Teisininko Pauliaus Markevičiaus nuomone, tokia įstatymo nuostata visiškai niveliuoja būsto savininkų interesus. "Bendrijos prievolė - rūpintis bendrosios dalinės gyvenamojo namo savininkų turtu ir priežiūra. Kitų namų gyventojai, priklausantys tai pačiai bendrijai, tokiu atveju taptų ir jiems iš tikrųjų nepriklausančio namo turto dalininkais bei spręstų, ką su turtu daryti, - pavyzdžiui, ar reikia remontuoti stogą. Juk visų namų turtas priklausys tam pačiam bendrijos balansui, kaip ir gyventojų sunešamos lėšos. Ir tokiam sprendimui priimti užteks ketvirtadalio bendrijos narių balsų", - aiškina P.Markevičius.

Pasak jo, šiuo įstatymu akivaizdžiai pažeidžiamas Civilinis kodeksas, kuris yra viršesnis už įstatymą. Jame, be kita ko, yra įtvirtintas ir balsų daugumos principas.

"Dabar jei dauguma nenorės eiti į kitą bendriją, o 25 proc. gyventojų užsimanys, tai į kitą bendriją nukeliaus visas namas, o kartu bendrijai patikės ir rūpinimąsi nesavu turtu. Kita vertus, ir patys įgis teisę priimti sprendimus dėl svetimo bendrijai priklausančių savininkų turto", - galimą variantą aiškino teisininkas.

Anot jo, šią paprastą tiesą mėginant įrodyti Seimo nariams, šie ramino, kad tokia baimė yra išsigalvota ir nieko blogo neatsitiks.

"Taip legalizuojama vagystė, bet sakoma, kad niekas nevogs", - ironizuoja P.Markevičius.

Kas mano, tas visų

"Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą, - Civilinį kodeksą cituoja P.Markevičius ir komentuoja. - Tačiau prie bendrijos prisijungę daugiabučio namo bendraturčiai, įgiję visas tos bendrijos nario teises (o kartu ir pareigas), privalės savo lėšomis prižiūrėti svetimą turtą, kuriame šie asmenys neturi jokių jiems priklausančių butų arba patalpų."

Pasak jo, įsigaliojus įstatymui tokių kelis namus jungiančių butų savininkų prievole taps svetimo turto priežiūra, kaip ir atsakomybė už kitų sugadintą turtą. Todėl bus susidarys prielaidos, kad visų namų turtui perėjus į bendrijos balansą vieno namo gyventojų surinktos įmokos savo turto priežiūrai bus naudojamos kito namo nuostoliams kompensuoti.

"Iš įstatymo visiškai išmestas savivaldos principas, net bendrijos etikos kodeksui vietos nebelikę", - nurodė J.Antanaitis. Jis teigė pagrįstai nerimaująs, kad šiuo įstatymu bus visiškai sustabdytas ir daugiabučių modernizavimas, ir naujų bendrijų steigimas.

P.Markevičiaus nuomone, netrukus ant valstybės vadovės stalo pateksiančiame įstatyme yra ir daugiau Civilinį kodeksą pažeidžiančių nuostatų - tarp jų ir Aukščiausiojo Teismo išaiškintas balsų nuosavybės ir balso proporcingumo principas. Mat naujajame dokumente įtvirtinama, kad bendrijos susirinkime vienas butas turi vieną balsą.

"Lyg būtų nesvarbu, ar to buto plotas yra 20 kv. m, ar 300 kv. m, nors už buto išlaikymą ir bendrosios dalinės nuosavybės objektus abiejų butų savininkai juk moka skirtingai. Žmogui, turinčiam daugiau pareigų, turi būti suteikta ir daugiau teisių", - aiškina P.Markevičius.

Bendrijų atstovai įstatymą laiko nesusipratimu ir siekiu steigti kuo daugiau "megabendrijų", kuriose neįmanoma priimti sprendimų pagal atskirų namų butų savininkų daugumos valią, o tai irgi naikina savivaldos principą. Dabar Lietuvoje tik apie 20 proc. daugiabučių yra įkūrę bendrijas.

"Seime dabar visi - teisininkai ir specialistai, todėl rengiant įstatymą nė nebuvo pasikonsultuota su mokslininkais", - pyko J.Antanaitis. Jeigu įstatymą pasirašys prezidentė, jis įsigalios jau nuo liepos 1 dienos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"