TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Daugiabučių gyventojams susitarti nelengva

2008 01 29 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Pastebima, kad daugėja gyventojų, norinčių atnaujinti būstus daugiabučiuose namuose. Tačiau susitarti tarpusavyje daugiabučių gyventojams nėra paprasta. Projekto įgyvendinimo tvarka kelia ir įvairių klausimų.

2005 metų pabaigoje buvo pradėta vykdyti valstybinė Daugiabučių namų modernizavimo programa, pagal kurią numatoma iki 2020 metų modernizuoti apie 70 proc. visų daugiabučių, pastatytų iki 1993 metų. Programa, kaip teigiama, siekiama padėti namų savininkams apšiltinti savo namus, pritaikyti kitas energiją taupančias priemones.

Nuo Daugiabučių namų modernizavimo programos įgyvendinimo pradžios šalyje, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros (BUPA) duomenimis, realizuota 230 investicinių projektų. Į juos investuota daugiau kaip 72 mln. litų. Energijos sąnaudos atnaujintuose namuose turėjo sumažėti apie 30 procentų.

Šiuo metu į vieną pastatą investuojama daugiau kaip 1,3 mln. litų. Pagal vidutinį investicijų pasiskirstymą įgyvendinamoms priemonėms didžiausia dalis - 40 proc. - skiriama namo sienoms šiltinti. 18 proc. projekto lėšų investuojama į langų keitimą, 11 proc. - į stogo šiltinimą, 8 proc. - į šildymo sistemų modernizavimą. Likusioji investicijų dalis - 23 proc. - skiriama kitiems darbams: elektros instaliacijai keisti, balkonams renovuoti ir stiklinti, liftams keisti ir kt. Daugiausia į daugiabučių namų modernizavimą investuoja Vilniaus, Panevėžio, Šiaulių, Klaipėdos miestų gyventojai.

Šiuo metu daugiabučiuose gyvena daugiau kaip pusė (58 proc.) šalies gyventojų.

Susitarti nepaprasta

Klausimų gyventojams kartais kyla, kai viena bendrija administruoja ne vieną, o tarkime, du namus. Kaip aiškina Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktorius Valius Serbentas, tokiu atveju reikalingi du projektai.

"Kadangi du namus valdo viena bendrija, paskolos imamos bendrijos vardu. Bendrija turi susitarti ir priimti sprendimą", - sako V.Serbentas. Pasak jo, tarp būsto savininkų kartais kyla nesuprantamų ginčų. "Vieno namo gyventojai įsivaizduoja, kad prisiima įsipareigojimus už kito namo investicijas. Mes rekomenduojame, kad susirinkime, kuriame bus svarstoma renovacija, turėtų būti labai aiškiai išspręstas investicijų pasiskirstymo klausimas ir įsipareigojimų išmokėti investicijas pasiskirstymas tarp būsto savininkų, - aiškino pašnekovas. - Daugiabučiame name gyvena daug skirtingo išsilavinimo, sampratų, pasirengimo suprasti techninius ir finansinius sprendimus žmonių. Dėl to bendrijos pirmininko darbas išaiškinti, kodėl reikia taip ir ne kitaip, nėra lengvas."

Paskolos nerizikingos

Valstybės skiriamos paramos dydis priklauso nuo to, kiek bus sutaupoma energijos ar kuro atlikus modernizavimo darbus - apšiltinus namo sienas, stogą, pakeitus langus, įstiklinus balkonus, pakeitus šildymo sistemas ir panašiai.

Daugiabučių savininkams padengiama iki 50 proc. energijos požiūriu efektyvių investicijų projektų vertės. Modernizacijai suteikiamos paskolos be jokio užstato. "Paskola gali būti prilyginama išsimokėtinam finansavimui ir didžioji dalis bankų vertina, kad tai nėra rizikingos paskolos - gali būti išduodamos be užstatų ir jokių draudimų įsipareigojimų", - pažymi BUPA direktorius.

Investicijos į pastatą paskirstomos, atsižvelgiant į gyventojų turimą turtą. "Ir dabar minimalūs procesai vyksta: gyventojai surenka pinigus, išsidažo laiptinę, pakeičia duris. Visai tokiais pačiais principais jie surenka pinigus, pagal užimamą plotą. Atitinkamai, kokia dalis tenka butui, tokiu būdu pasiskirsto išmokėjimus, įsipareigojimus", - gyventojams klausimų keliančią situaciją aiškino V.Serbentas. Pašnekovas pažymėjo, kad ši programa leidžia naudotis ir kitais finansiniais ištekliais, esą į banką eiti nėra būtina.

Pagal esamą tvarką programoje gali dalyvauti bendrijos arba kita namo valdymo forma.

Primenama, kad papildoma parama numatyta nepasiturinčioms šeimoms - apmokamas pradinis įnašas, kredito draudimo įmoka, kredito palūkanos ir kreditas ar jų dalis. Parama mažas pajamas gaunančioms šeimoms yra vykdoma per socialinės rūpybos skyrius, esančius kiekvienoje savivaldybėje. "Dėl pradinio įnašo ir draudimo mokesčio padengimo projekto administratorius ar būsto savininkų įgaliotas atstovas turėtų kreiptis į mus", - išimtinį atvejį pažymi BUPA direktorius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"