TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Daugiabučių renovacija: baisu, bet apsimoka

2007 06 18 0:00
Renovuotas namas Panevėžyje, Kranto g. Nr 37.
Autorės nuotrauka

Daugiabučius namus renovavę panevėžiečiai skelbia neįtikėtinus faktus: kai kam mokestis už šildymą sumažėjo šešis kartus

Daugiabučių namų atnaujinimas kai kur Lietuvoje juda itin lėtai. Mat daugelį gyventojų baugina kainos. Jų nesugundo nei galimybė sumažinti išlaidas būsto šildymui, kuris brangsta jau ne kartą per metus, nei siūloma valstybės ir savivaldybių finansinė parama.

Vis dėlto viename šalies mieste daugėja atnaujinimu susidomėjusių dugiabučių namų gyventojų. Iš 120 mūsų šalyje įgyvendintų būsto renovavimo projektų, 66 tenka Panevėžiui.

Pavyzdys užkrečia

Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros Panevėžio regiono konsultantas Gražvydas Gaidamavičius pabrėžia, kad į energijos taupymo būste projektą ir daugiabučių namų modernizavimo programą įsitraukė 400 iš 800 Panevėžyje esančių daugiabučių namų.

"Sėkmę lemia geras pavyzdys. Žmonės pamato, kaip gera gyventi kaimynams atnaujintame name ir patys skuba pasekti jų pavyzdžiu", - LŽ tvirtino G.Gaidamavičius.

Panevėžio centre, Kranto gatvėje, 37 numeriu pažymėtas daugiabutis - pirmasis daugiabučių namų modernizavimo programos dalyvis. Į šio, prieš keliasdešimt metų pastatyto, keturiasdešimties butų namo renovavimą investuota 0,5 mln. litų. Už šias lėšas apšiltintas stogas ir sienos, renovuotas šilumos mazgas, gyvenamuosiuose kambariuose įrengti šilumos reguliatoriai, pakeisti laiptinių ir daugumos butų langai.

LŽ domėjosi, kaip pasikeitė šio namo gyventojų gerovė renovavus namą.

Vadinamojo pustretinio buto (dviejų kambarių ir mažyčio atskiro kambarėlio) savininkai Irena ir Jonas Kregždės prisimena, jog toli gražu ne visi kaimynai pritarė namo atnaujinimui.

"Mūsų namui keturiasdešimt metų. Jo mūrinės sienos jau buvo pradėjusios trūkinėti, po langais vėrėsi plyšiai. Tad bemaž visi mes, kurie į šį namą įsikėlėme vos jį pastačius, noriai sutikome, kad jis būtų atnaujintas. Tačiau renovuoti namo nesutiko naujieji butų savininkai, juos įsigiję iš ankstesnių gyventojų. Vieni argumentavo, kad butus pirko dėl to, jog norėjo investuoti pinigus ir juose negyvena. Kiti sakė, kad statosi namus ir šiaip ar taip iš mūsų daugiabučio išsikels, todėl nenori investuoti į namą, kuriame negyvens. Tačiau pagal patvirtintus nuostatus pakako, kad renovuoti sutinka 60 proc. gyventojų, o likusieji turėjo daugumos nuomonei paklusti", - LŽ pasakojo Irena ir Jonas Kregždės.

Pajuto malonumą taupyti

"Aš buvau viena pagrindinių namo renovacijos priešininkių. Man buvo labai gaila kone 7 tūkstančių litų, kuriuos turėjau sumokėti už namo atnaujinimą. Tačiau dabar, jau pasibaigus darbams, negaliu atsidžiaugti tuo, kas padaryta. Manau, kad visai nedaug metų praeis, ir mano investuoti 7 tūkstančiai, kuriuos su vyru gavome atkūrus rublines santaupas, tikrai atsipirks", - sakė kita renovuoto namo gyventoja Aldona.

Ji ypač džiaugėsi naujais plastikiniais langais. "Neįsivaizduojate, kokia kankynė būdavo pavasarį ir rudenį atsukinėti galybę varžtų, kad galėčiau išvalyti langų vidų. Dabar to daryti nebereikia", - džiaugėsi moteris. Ji pabrėžė, kad įdėjus naujus langus nebegirdėti gatvės triukšmo, kuris juos, gyvenančius miesto centre, anksčiau labai erzindavęs.

Pirmiau už trijų kambarių buto šildymą žiemą per mėnesį tekdavo mokėti po 300 litų ir daugiau, o praėjusių metų lapkritį ponia Aldona teigia už šildymą mokėjusi 23 litus, gruodį - 63 litus. "Šilumą labai taupau. Praktiškai šildau tik vieną kambarį, kuriame gyvenu. Kituose tik palaikau teigiamą temperatūrą", - sakė moteris. Ji teigė pajutusi didžiulį malonumą taupyti ir pykstanti, kad negalinti sutaupyti vonios "gyvatuko" skleidžiamos šilumos, o kambariuose kiekvienas radiatorius yra reguliuojamas.

Jaučiasi šildantys kaimynus

"Mes tiek nesutaupome, kiek kaimynė, nes ir butas mūsų kampinis, ir langų nepakeitėme, ir balkono neįsistiklinome. Todėl per mėnesį žiemą mokame maždaug po 100 litų, o iki namo renovacijos mokėdavomea apie 150 litų", - sakė Irena Kregždienė. Moteris prisipažino, jog jai nelabai patinka, kad kai kurie kaimynai bemaž nešildo savųjų butų.

"Jei, tarkim, buto nešildo apatinis mūsų kaimynas, tai mes, šildydami savąjį butą, iš dalies šildome ir jo. Nes kad ateitų šiluma iki mūsų, turi įšilti ir apačioje esančio buto vamzdžiai", - teigė I.Kregždienė.

Ji prisipažino, jog iki namo renovacijos, kol nebuvo galimybių šilumos taupyti, jos bute buvę gerokai šilčiau. Už namo renovavimą Kregždės sakė sumokėję 4 tūkstančius litų.

Viltys išsipildė su kaupu

Už apšiltintas namo sienas ir stogą, pakeistus langus, renovuotą namo šilumos punktą, prie kiekvieno radiatoriaus įrengtus šilumos reguliatorius bei šilumos apskaitos prietaisus, tame pat name gyvenanti trijų kambarių buto savininkė Angelė Pauliukonienė teigia mokėjusi 6 tūkstančius litų.

A.Pauliukonienė sako buvusi namo renovavimo entuziastė, šiai idėjai pritarusi iškart. "Mano viltys išsipildė su kaupu. Dabar bute gerokai ramiau, nes nebegirdėti gatvės triukšmo. Be to, gerokai sutaupau pinigų. Iki renovavimo už buto šildymą mokėjusi 300 litų, dabar moku perpus mažiau. O gyvenu išties šiltai", - džiaugėsi moteris.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"