TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Daugiabučių renovaciją Lenkijoje išjudino šokas

2013 02 28 6:00
Arvydo Jockaus nuotraukos/Kurortinio miesto statusą turinčiame Augustave per 14 metų renovuoti  ištisi daugiabučių kvartalai.

Sėkmingai būstus modernizuojančio Augustavo (Lenkija) miesto burmistras Kazimierzas Kozuchowskis ragina Lietuvos Vyriausybę sekti Lenkijos pavyzdžiu ir naikinti PVM lengvatas centralizuotai šilumai  bei būsto šildymo kompensacijas.

2006 metais, kai Augustavo burmistras dalyvavo energetikos konferencijoje Vilniuje, vien tik Augustave, kuriame gyvena apie 30 tūkst. žmonių, jau buvo apšiltinta daugiau daugiabučių nei visoje Lietuvoje. Jau tuomet K.Kozuchowskis atkreipė lietuvių dėmesį, kad išjudinti daugiabučių modernizaciją įmanoma tik visiškai panaikinus visas lengvatas už šildymą. Tai jis kartoja ir dabar.

Būtent toks Lenkijos vyriausybės žingsnis išjudino namų renovaciją kaimynų šalyje prieš 14 metų. Kurortinio miesto statusą turinčiame Augustave, vos 50 km nuo Lietuvos sienos, šiandien renovuoti ne tik atskiri pastatai, bet ir ištisi daugiabučių kvartalai. Gyventojai ne tik mažiau vartoja šilumos, bet ir gyvena gražioje aplinkoje - aptriušę sovietiniai pastatai atrodo lyg ką tik pastatyti, juose kyla butų kainos.

"Paleistos kainos pakeitė Augustavo gyventojų mentalitetą. Jie pradėjo kitaip mąstyti, suprato, kad Kalėdų Senelis ateina tik kartą per metus ir jis neapmoka šildymo sąskaitų", - sako K.Kozuchowskis.

K.Kozuchowskis mano, jog išjudinti daugiabučių modernizaciją įmanoma tik visiškai panaikinus visas lengvatas už šildymą.

Panaikino dotacijas

"Jeigu nebus radikalių pasikeitimų Lietuvos teisėje, kalbos apie daugiabučių modernizavimą liks beprasmės. Nebent valstybė pati biudžeto lėšomis modernizuotų daugiabučius, o gyventojams nereikėtų nė piršto judinti, tik stebėti statybininkų darbą. Pašalpų už šildymą sistemą reikia visiškai panaikinti. Socialiai remtinoms šeimoms galima padėti kitais būdais", - mano K.Kozuchowskis.

Lietuvoje šiuo metu padėtis yra panaši, kokia Lenkijoje buvo iki 1998-ųjų. Augustavo burmistras netiki, kad žmones įmanoma įkalbėti gera valia taupyti energiją ar savanoriškai skirti lėšas savo namams apšiltinti, ir tai iliustruoja gimtojo miesto pavyzdžiu. Iki 1998 metų Augustavo gyventojams šilumos kaina siekė 2 litus už kv. m, tačiau iš tikrųjų butų šildymas kainavo 3 litus už kv. m, tad 1 lito skirtumą šilumos tiekėjams kompensuodavo valstybė. "Kai šios dotacijos buvo panaikintos ir gyventojai privalėjo patys mokėti visą tiekiamos energijos kainą, jie buvo priversti mažinti šilumos suvartojimą", - pasakoja burmistras.

Anot jo, jeigu Lietuva nesiryš naikinti lengvatų, visada atsiras tokių, kurie modernizacijai priešinsis. "Valdžia tam ir yra, kad kartais priimtų nepopuliarius sprendimus", - teigia burmistras.

Pradėjo nuo galinių sienų

Lenkijoje žmonės už šildymą atsiskaito kas mėnesį vienodomis įmokomis. Kiekvienų metų pabaigoje įmokos perskaičiuojamos, atsižvelgiant į tai, ar šilumos sunaudota mažiau, ar daugiau. 1999 metų sausį pirmąsias didžiules sąskaitas už šildymą gavusius Augustavo gyventojus ir jų namus administruojančio kooperatyvo vadovus ištiko šokas, bet atsipeikėję jie ėmė svarstyti, kaip dorotis su naujais iššūkiais.

Augustavo daugiabučių kooperatyvui - namų administravimo įmonei, kuriai daugelį metų vadovavo dabartinis miesto burmistras K.Kozuchowskis, iš viso priklauso 120 daugiabučių. K.Kozuchowskis ir dabartinis kooperatyvo vadovas Zdislawas Szorcas keletą metų buvo praleidę Vakaruose. Jie matė, kaip veikia rinkos ekonomikos dėsniai, ir suprato, kad su didelėmis šildymo kainomis teks susitaikyti. Vienintelė išeitis - taupyti šilumą bei kaupti lėšas būsimiems remonto ir renovavimo darbams. Kooperatyvas nusistatė uždavinį 120-yje daugiabučių sumažinti šilumos vartojimą 30 procentų.

"Sudarėme sąrašą darbų, kuriuos būtina atlikti pirmiausia - kiekviename name įrengėme termostatinius vožtuvus, reguliuojančius šilumos tiekimo kiekį, o kiekviename bute instaliavome šilumos daviklius ant radiatorių, kad žmonės matytų, kiek šilumos sunaudoja. Kad nebūtų taip, jog vienas taupo, kitas - ne, o visi moka vienodai", - prisimena burmistras.

Z.Szorcas pasakoja, kad pirmiausia buvo apšiltintos maždaug prieš 40 metų pastatytų stambiaplokščių namų galinės sienos, pro kurių plyšius labiausiai veržėsi šaltis ir drėgmė. "Pirmus ketverius metus šiltinome tik šias galines sienas, nes neką žinojome apie pastatų modernizavimą. Be to, norėjome, kad visi turėtų naudos, nes juk į bendrą modernizacijos fondą mokėjo visų 120 namų gyventojai. Kai apšiltinome visas galines sienas, kooperatyvo stebėtojų taryba nusprendė pradėti modernizuoti namus iš pagrindų", - pasakoja kooperatyvo vadovas.

Nei paskolų, nei valstybės paramos

Augustavo daugiabučių namų kooperatyvas jau visiškai modernizavo 51 pastatą, apšiltino 69-ių galines sienas ir visuose 120-yje pastatų atnaujino centrinio šildymo sistemas. Manoma, kad visų daugiabučių modernizacija užtruks dar apie 15 metų.

Pasak Z.Szorco, kitų daugiabučių Augustave gyventojai ėmė kreditus iš bankų ir skolintomis lėšomis modernizavo namus, vėliau 20 proc. išlaidų jiems grąžino valstybė. "Mūsų kooperatyvas iš banko nesiskolino nė lito. Visi pastatų renovavimo darbai buvo finansuojami iš fondo, kurį kaupė namų administratorius. Iš pradžių gyventojai į pastatų modernizavimo fondą kas mėnesį mokėjo 0,34 zloto už kv. m, dabar įnašas padidėjo iki 0,80-0,85 zloto už kvadratinį metrą", - sakė jis.

Šis kooperatyvas kasmet iš sukaupto fondo pastatų sienoms ir stogams apšiltinti skiria apie 1,5 mln. zlotų. Dar 250 tūkst. zlotų skiriama langams keisti ir balkonams įstiklinti. Kai gyventojai patys pasikeičia langus ir balkonų duris, iš bendrijos fondo jie susigrąžina apie 40 proc. įdėtų lėšų. Iš viso pastatams atnaujinti kooperatyvas kasmet skiria apie 2 mln. zlotų. Iš šių lėšų kasmet visiškai atnaujinami 5 daugiabučiai. Namai šiltinami eilės tvarka pagal jų pastatymo metus. Tvarka teisinga ir aiški, tad gyventojams nekyla noro varžytis dėl pirmumo teisės", - sako Z.Szorcas.

Jo nuomone, vykdomų darbų nauda akivaizdi: 1999 metais kooperatyvo daugiabučių gyventojai už 1 kv. m šildymą mokėjo vidutiniškai 2,36 zloto, o 2012 metais - 2,11 zloto, nors šilumos kaina per šį laikotarpį išaugo 80 procentų.

"Man tai buvo tarsi Kalėdų dovana", - neseniai renovuotu būstu džiaugiasi Augustavo gyventoja M.Gedo.

Šilčiau ir tyliau

Renovuoto daugiabučio gyventoja Marija Gedo už atliktą renovaciją papildomai nemokėjo, išskyrus kasmėnesines (0,80-0,85 zloto už kv. m) įmokas į kooperatyvo modernizacijos fondą. Šis šildymo sezonas poniai Marijai pirmas po renovacijos, tad finansinės naudos jis dar nepajuto, sąskaitos už šildymą bus perskaičiuotos po metų. "Bet jaučiu, kad bute daug tyliau ir šilčiau. Matyt, putplastis ir nauji langai sulaiko šaltį ir garsus. Triukšmas sumažėjo ir iš laiptinės, ir iš lauko, o anksčiau girdėdavau, kai burgzdavo automobiliai. Jaučiuosi, lyg gyvenčiau naujame bute", - pagerėjusia aplinka džiaugėsi moteris.

Už 61 kv. m dydžio butą ji kas mėnesį šiemet moka po 335 zlotus, įskaitant šilumą ir komunalines paslaugas. "Man tai daug, todėl džiaugiuosi, kad renovacija jau atlikta. Tikiuosi, kitąmet reikės mokėti mažiau. Man tai buvo tarsi Kalėdų dovana", - šypsosi Augustavo gyventoja. Ji tikrai gali tikėtis mažesnių sąskaitų, mat renovuotų Augustavo daugiabučių gyventojai pernai už šildymą mokėjo nuo 30 iki 150 proc. mažiau nei gyvenantys neapšiltintuose daugiabučiuose.

Skaičiai

Tipiško stambiaplokščio 4 laiptinių 5 aukštų daugiabučio pastato Augustave modernizavimas 2003-2006 m. kainavo 230 tūkst. zlotų, o 1 kv. m apšiltinimo kaina siekė 120 zlotų. 2012 m. 1 kv. m pastato modernizavimas kainavo 200-300 zlotų.

Prieš apšiltinimą gyventojas už šilumą mokėjo 2,46 zloto už 1 kv. m, po apšiltinimo - 1,85 zloto už kv. m, kainų skirtumas - 0,61 zloto už kvadratinį metrą.

Modernizavimo darbai atlikti iš gyventojų įnašų sukaupto fondo. Šiuo metu mėnesio įmoka siekia 0,80-0,85 zloto už kvadratinį metrą. Sąnaudos pastatui apšiltinti atsipirks per 13 metų. Renovuotuose namuose sąskaitos už šilumą sumažėjo 28,7 procento.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"