TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Daugiabučių renovacija - vėžlio žingsniu

2009 07 14 0:00
Renovuodami namus gyventojai ne tik taupo energiją, bet ir kuria gražesnę aplinką.
LŽ archyvo nuotrauka

Valstybės užmojis dar šiemet renovuoti šimtus daugiabučių ir taip išjudinti statybų sektorių bei sukurti naujų darbo vietų vasarai įpusėjus net nepajudėjo. Tiesa, įstatymų bazė rengiama, bet konkursai kol kas neskelbiami.

Valstybė yra įsipareigojusi iki pusės renovacijos investicinio projekto lėšų gyventojams kompensuoti. Kitą dalį jie turi sukaupti patys arba skolintis iš bankų.

Tačiau Seimas po svarstymo jau pritarė Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti įstatymo pataisoms. Jos numato, kad Vyriausybė tokių namų gyventojams kompensuos iki 15 proc. projekto kainos. Daugiabučius renovuoti apsisprendę gyventojai galės gauti lengvatines paskolas, kurių palūkanos sieks 3 procentus. Numatyta ir kitokia parama.

Kompensacija visiems arba niekam

Minėtos pataisos vertinamos prieštaringai, mat manoma, kad 35 proc. sumažinus daugiabučių atnaujinimui skiriamą paramą, žmonės nesiryš sunkmečiu užsikrauti papildomos ir vis dar neaiškios finansinės naštos, nors premjeras Andrius Kubilius tikina, esą gyventojui buto renovavimas kainuos ne daugiau, nei jis dabar moka už šildymą.

Kiti, priešingai, piktinasi kodėl kompensacija iš mokesčių mokėtojų pinigų skiriama tik daugiabučių renovacijai. Juk privačių namų savininkai taip pat modernizuoja pastatus ir taupo energiją.

UAB "Cedora" direktoriaus Antano Siliaus nuomone, valstybės parama būstui renovuoti turėtų būti teikiama tiek daugiabučių, tiek nuosavų namų gyventojams, arba niekam. "Privačių namų savininkai apskritai negali tikėtis jokių kompensacijų, nors darbą atlieka tą patį - šiltina, modernizuoja savo namą, mažiau degina kuro ir tuo pat metu mažiau teršia aplinką. Todėl valstybė turėtų sąžiningai pasižiūrėti ir į tuos žmones. Šiandien 15 proc. valstybės parama, taikant 3 proc. palūkanas, yra labai didelė ir reali pagalba gyventojams, norintiems renovuoti daugiabutį. Anksčiau valstybė kompensavo net 50 proc. projektui reikiamos sumos, tačiau paskolos kintančios palūkanos tam tikru metu gali siekti ir 10 ar 15 procentų. Dabar siūlomos 3 proc. fiksuotos palūkanos, todėl paskolos dydis gyventojams gali būti net mažesnis negu tiems, kuriems valstybė kompensuoja 50 proc. sumos", - aiškino bendrovės direktorius.

A.Silius tikino, kad vieno daugiabučio namo buto renovavimas kainuotų apie 20 tūkst. litų. Jo teigimu, šios sumos užtektų įstiklinti balkonus, apšiltinti stogą, sienas, pakeisti langus, šildymo sistemą bei ją kompiuterizuoti. Atlikus tuos darbus pastatas atitiktų reikalaujamą energetinį efektyvumą.

Pašnekovas pabrėžė, kad atnaujindami daugiabučius žmonės ne tik taupo energiją, bet ir kuria gražesnę aplinką. A.Silius prisiminė, kaip jo įmonei teko renovuoti itin prastos kokybės namą Akmenėje. Kai gyventojai pamatė, ką reiškia gyventi tvarkingame ir jaukiame pastate, vėliau susitvarkė ir aplinką, pasisodino medžių, pasididino automobilių stovėjimo aikšteles. "Pats mačiau, kaip žmonės keičiasi, kaip džiaugiasi, kad gražėja jų namas", - pasakojo statybų bendrovės vadovas.

A.Silius patikino, jog valstybės pareiškimai, esą dar šiais metais bus renovuota per 2 tūkst. pastatų, yra paprasčiausiai neįgyvendinami. Tiesiog fiziškai neįmanoma nei tiek statybinių medžiagų tiekti, nei tiek darbininkų turėti, paprasčiausiai nėra ir tiek pastolių. "Vėliau tas skaičius buvo pakeistas į 500, bet ir jis nerealus. Šįmet apskritai geriausiu atveju bus renovuota tik apie 15 pastatų, ir tai dar neaišku, mat valstybė, įvedusi paramos pakeitimus, visai sustabdė modernizavimo procesą", - kalbėjo įmonės vadovas.

Palūkanos padvigubėjo

Vilniaus Grybo gatvėje renovuoto daugiabučio gyventoja LŽ sakė, kad spėjo modernizuoti namą, kai valstybė dar skyrė 50 proc., o savivaldybė - apie 15 proc. paramos. Moteris teigė, jog dalis gyventojų paskolą atidavė iš karto, o mokantieji kas mėnesį šiuo metu dengia nuo 5 iki 10 proc. padidėjusias palūkanas. "Kaimynai, kurie negalėjo iš karto padengti paskolos, dabar turėdami daugiau pinigų stengiasi kas ketvirtį įnešti didesnes sumas, kad liktų mokėti kuo mažiau palūkanų. Labiausiai džiaugiamės atsisakę, nors ir per teismus, bendrovės "Vilniaus energija" teikiamų centrinio šildymo paslaugų. Įmonė reikalavo didžiulių kompensacijų, kokių viso namo gyventojai kartu sudėjus per metus nemokėdavo, tačiau pagal įstatymus kompensacijos jai nepriklausė. Teismų padedami mes "Vilniaus energijai" nieko nemokėjome. Įsirengėme vietinę katilinę, todėl dabar už šildymą sutaupome apie trečdalį anksčiau mokėtos sumos. Skirtumą pajutome iš karto, kai dar net nebuvo įstiklinti balkonai", - aiškino daugiabučio gyventoja.

Ji sakė, kad renovuotame name šiluma žiemą siekia apie 22 laipsnius, be to, gerokai mažiau atsieina šildymas. Pasak moters, dar prieš 3 metus už 90 kv. m buto šildymą tekdavo mokėdavo apie 400 litų, o šią žiemą, net ir pabrangus dujoms, šalčiausią mėnesį tokių butų savininkai mokėjo maždaug 250 litų.

Daugiabučių namų modernizavimo programos monitoringo duomenimis, 1971 metais statytas 5 aukštų namas, kuriame yra 38 butai ir 4 laiptinės, baigtas renovuoti 2007-aisiais. Bendras namo šildymo plotas - 3562,3 kv. metro. Modernizavimo investicijos siekė apie 1,4 mln. litų. Paskirsčius paskolą dešimčiai metų suma vienam butui sudarė beveik 38 tūkst. litų. Kadangi pusę tų lėšų kompensavo valstybė, už paskolą vieno buto gyventojams vidutiniškai reikia mokėti beveik po 160 litų per mėnesį.

Atliktas monitoringas parodė, kad modernizavus daugiabutį 55 proc. sumažėjo reikalinga pastato šildymo sistemos galia.

Konkursai dar nepaskelbti

Aplinkos ministerijos Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktorius Valius Serbenta LŽ patikino, jog kol kas tėra patvirtinta idėja. Šiuo metu ji po truputį įgyvendinama, t. y. rengiama įstatymų bazė, todėl daugiabučių renovavimo konkursai dar nepaskelbti. Nors valstybė, kaip pabrėžė V.Serbenta, kompensuos gerokai mažiau nei ankstesniais metais, ilgalaikėje perspektyvoje parama išliks kone ta pati, mat 50 proc. bus dengiamas dokumentų sutvarkymas, kuris bendrijai paprastai kainuoja apie 50-70 tūkst. litų. Be to, didelę reikšmę esą turės fiksuotos palūkanos, nes nefiksuotų palūkanų dydis priklauso nuo tarpbankinių palūkanų normos litais VILIBORO ir šiuo metu su marža gali siekti daugiau kaip 10 procentų. "Skirtumas tarp fiksuotų 3 proc. ir šiandieninių 12 proc. palūkanų ilgalaikėje perspektyvoje ir sudarys nemažą paramos dalį. Dabar paskolą paėmusiems gyventojams bankai peržiūri palūkanas kas pusę metų, kas tris mėnesius, o sunkmečiu gal ir dažniau. Kai palūkanos - fiksuotos, žmogus gali būti ramus ir tiksliai apsiskaičiuoti savo mėnesines įmokas. Renovuotam daugiabučiui pasiekus energetinio efektyvumo nustatytą klasę, papildomai galima gauti 15 proc. valstybės finansinę paramą", - dėstė agentūros direktorius.

Pasak V.Serbentos, šiuo metu yra gerokai kritusios ir statybinių medžiagų bei paslaugų kainos, todėl daugiabutį nusprendę atsinaujinti gyventojai, nors ir gaudami menkesnę valstybės paramą, iš bankų skolinsis mažesnes sumas nei bendrijos prieš porą metų, kai kainos buvo dirbtinai iškeltos. "Mano nuomone, dabar renovuotis namus - pats geriausias laikas, nes šioje srityje jaučiama didžiulė konkurencija, didelė statybininkų profesijos pasiūla. Be to, šių metų statybų sektoriaus paslaugų kainos, palyginti su pernykštėmis ir užpernykštėmis, yra nukritusios 40-50 procentų", - vardijo jis.

V.Serbenta patikino, kad nauju daugiabučių renovavimo modeliu galės pasinaudoti visi gyventojai, nesvarbu, ar yra įkūrę bendriją, ar turintys jungtinės veiklos sutartis, ar priklausantys butų ūkio įmonei. Aplinkos ministerijos atstovas sakė, jog Lietuvos Vyriausybė ir Europos investicijų bankas pasirašė sutartį, kurios pagrindu bus sukurtas maždaug 1 mlrd. litų apyvartinis fondas. Jis ir atrinks komercinius bankus, kurie daugiabučiams renovuoti teiks paskolas su 3 proc. fiksuotomis palūkanomis. "Kuo daugiau bankų dalyvaus, tuo klientui bus geriau. Jei paslaugas teikia tik vienas bankas, žmogus su juo gali ir nesusitarti", - pažymėjo agentūros direktorius.

Finansų ministerija šią savaitę aiškinasi, kodėl stringa pagal galiojančios būstų renovacijos programos reikalavimus patvirtintų daugiabučių atnaujinimo projektų finansavimas. Finansų ministrė Ingrida Šimonytė neatmeta tikimybės, kad bankams gali būti teikiamos tam tikros valstybės garantijos. Apie tai ji penktadienį informavo Seimo Biudžeto ir finansų komitetą. Pasak ministrės, bankai neskolina pinigų jau parengtiems daugiabučių renovavimo projektams finansuoti, nes mano, jog tai labai rizikinga. I.Šimonytės teigimu, renovacijai reikalingų lėšų iš bankų poreikis - 80-100 mln. litų.

Tuo metu Ūkio ministerija skelbia, kad birželį Aplinkos ministerija, kuri yra atsakinga už daugiabučių namų modernizavimo programos įgyvendinimą, nesugebėjo parengti nė vieno dokumentų projekto iš numatytųjų, todėl šiuo metu gyvenamiesiems namams atnaujinti iš 1 mlrd. litų nėra paskirstyta nė lito.

Faktai

Daugiabučių namų modernizavimo programos monitoringo, atlikto 2008 metais, duomenimis, apie 96 proc. daugiabučių namų šalyje pastatyti iki 1993-iųjų. Per 2005-2008 metus daugiabučių renovavimo

programoje dalyvavo 720 namų. Iki 2020 metų numatyta modernizuoti ne mažiau nei 70 proc. tokio tipo pastatų, tiksliau - apie 24 tūkstančius.

Planuojama, kad daugiabučių namų renovavimui finansuoti, įskaitant bankų finansavimą ir privačias lėšas, bus skirta iki 3 mlrd. litų, iš jų 0,2 mlrd. litų sudarys Europos Sąjungos struktūrinių fondų, 0,5 mlrd. litų - Europos regiono plėtros fondo ir 0,3 mlrd. litų - Europos investicijų banko lėšos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"