TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Daugiau atvežtų degalų - mažiau sumokėtų mokesčių

2010 11 22 0:00
Iš 4 litų, kuriuos vairuotojas sumoka už litrą benzino, apie 1,5 lito sudaro didmenininkų dalis, apie 1,5 lito - valstybės akcizas, 0,8 lito - PVM, o 25 centų uždarbis lieka degalinei.
LŽ archyvo nuotrauka

Nors dėl į Lietuvą iš gretimų valstybių plūstančio vis gausesnio pigių degalų srauto šalies degalinėse mažėja degalų pardavimas, mažiau sumokama mokesčių į biudžetą, mažmeninės degalų prekybos tinklai pasigenda konstruktyvaus dialogo su valdžia ir noro spręsti šias problemas.

Didmeninės benzino ir dyzelino kainos, kokiomis degalus parduoda vienintelė Baltijos šalyse naftos perdirbimo įmonė "Orlen Lietuva", antrąją lapkričio dekadą buvo pradėjusios kopti į viršų ir tik pastarosiomis dienomis šiek tiek nukrito. Tačiau jos tebėra didesnės nei spalio pabaigoje.

"Orlen Lietuva" populiariausią A95 markės benziną penktadienį pardavinėjo po 3704,69 lito už tūkstantį litrų, o tai beveik 55 litais brangiau nei spalio 29 dieną. 1000 litrų dyzelino per šį laikotarpį pabrango 65 litais - iki 3253,33 litų.

Lietuvos degalinių operatoriai, daugiausia prekiaujantys Mažeikių įmonėje pagamintais degalais, nesiima prognozuoti, kaip artimiausiu metu galėtų keistis galutinė degalų kaina - jos augimą gali sulaikyti itin aštri konkurencija tarp mažmeninės prekybos tinklų. Ją dar sustiprina gausėjantys iš Rusijos ir Baltarusijos įvežamų degalų srautai.

"Visą lapkritį degalinėse degalai kainavo palyginti pigiai. Teoriškai, didėjant didmeninėms kainoms, jas turėtų vytis ir kainos degalinėse, tačiau dėl labai įtemptos konkurencinės kovos šios gali didėti tik truputį", - LŽ sakė automatinių degalinių tinklo operatorės "Neste Lietuva" mažmeninės prekybos direktorius Audrius Miežys.

"Greta yra Rusija ir Baltarusija, o ten degalai gerokai pigesni, todėl turime iš paskutiniųjų stengtis nekelti degalų kainų, nors kartais tai net prasilenkia su ekonomine logika", - LŽ teigė Lukas Vosylius, Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos (LNPPĮA) prezidentas.

Tačiau dyzelino kaina nuo sausio tikrai didės, tiesa, ne dėl naftininkų apetito - šiems degalams taikomą akcizo mokesčio tarifą planuojama didinti 10 proc. dėl kitąmet didėsiančių minimalių Europos Sąjungos (ES) reikalavimų. Dėl to galutinė dyzelino kaina turėtų ūgtelėti 11-12 centų už litrą.

Augant degalų kainoms, vairuotojai nepasitenkinimą lieja ant degalinių operatorių. Dėl didelių kainų juos neretai vanoja ir populiarumo siekiantys Lietuvos politikai ir valdžia, įpareigojanti Konkurencijos tarybą aiškintis, ar degalinių tinklai nepadarė kokių nors pažeidimų. "Lietuvoje tapo įprasta, išaiškėjus kokiai nors blogybei, visą atsakomybę suversti tiesiogiai su problema susijusiems ir geriausiai matomiems veikėjams", - kalbėdama apie aukštas degalų kainas LŽ yra pabrėžusi Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Rūta Vainienė.

Arši konkurencija

Degalinių operatoriai tvirtina, kad jų pardavimo marža pastaruoju metu sumenko iki 5-7 proc., tai įmonėms leidžia vos ne vos išgyventi. "Mažmeninės degalų kainos, kurias vairuotojai mato degalinių stenduose, labiausiai priklauso nuo pasaulinių naftos produktų kainų ir mokesčių. Produkto kaina sudaro apie 40 proc., mokesčiai - apie 53 proc., o likusią kainos dalį sudaro bendra mažmeninės prekybos marža, iš kurios mažmenininkai padengia išlaidas, susijusias su degalinių priežiūra, valdymu, darbuotojų atlyginimais", - LŽ aiškino UAB "Lietuva Statoil" generalinis direktorius Tomas Graven-Lauritzenas.

Skaičiuojama, kad vidutiniškai iš 4 litų, kuriuos vairuotojas sumoka už litrą benzino, apie 1,5 lito sudaro didmenininkų dalis, apie 1,5 lito - akcizas, dar apie 0,8 lito - pridėtinės vertės mokestis (PVM), o degalinei lieka vos 25 centų uždarbis.

"7 proc. antkainis mažmeninėje prekyboje yra minimalus, dar leidžiantis išgyventi. Šiuo metu visa rinka mąsto, kaip nebankrutavus, visi tarpusavyje labai konkuruoja, mažina darbuotojų skaičių. Išgyvename ne pačius geriausius laikus", - LŽ sakė Ivanas Paleičikas, didžiausią Baltijos šalyse degalinių tinklą valdančios bendrovės "Lukoil Baltija" vadovas. Jis pabrėžė, kad skirtingai nei kitų energetikos sektorių įmonės, kurios turi užtikrintą monopolinę rinką, prekybininkai naftos produktais gyvena įtemptos konkurencijos sąlygomis, nes vartotojas visada turi galimybę rinktis pigiausius degalus siūlantį pardavėją.

"Mažmeninkus kartais kaltina, esą mes susitarę nuleidžiame kainas, net įtarinėja karteliniais susitarimais. Tačiau akivaizdu, kad tokių veiksmų priežastis - konkurencija. Jei viena degalinė nuleido kainą, o kita netoliese esanti to nepadarė, nė vienas vairuotojas čia nevažiuos piltis degalų", - sakė I.Paleičikas.

Legali kontrabanda

Tačiau didžiausia konkurencija vyksta ne tarp legaliai dirbančių ir valstybei didžiulius mokesčius sumokančių degalinių tinklų, o tarp legaliai ir nelegaliai parduodamų degalų, kurių į Lietuvą be jokių mokesčių piliečiai atgabena iš Baltarusijos ir Rusijos Kaliningrado srities.

Mažmenininkams darosi vis sunkiau konkuruoti su pigių baltarusiškų ir rusiškų degalų pardavėjais, nes gretimose šalyse dėl palyginti mažų mokesčių degalai yra kone dvigubai pigesni. Anot LLRI vyresniojo eksperto Žilvino Šilėno, būtent akcizo mokesčio tarifai yra pagrindinė skirtingų degalų kainų Lietuvoje ir gretimose valstybėse priežastis.

Atgabenamų degalų kiekį įvertinti sudėtinga, bet visuomenės apklausos rodo, kad bent penktadalis automobilius turinčių Lietuvos piliečių pilasi nelegalius degalus, o palyginti su ankstesniais metais, tokių degalų pirkėjų padaugėjo keliskart. Gausėjanti "šešėlinių" degalų dalis reiškia ir mažesnes pajamas į šalies biudžetą, nors šis tikslas buvo pagrindinis Vyriausybės argumentas didinant degalų akcizo tarifą. Lietuvoje parduodamam benzinui šiuo metu taikomas 21 proc. didesnis akcizo mokestis nei minimalus, kurį leidžia ES. Tiesa, dyzelinui dabar vėl taikomas minimalus akcizas - po to, kai jį pakėlus 2009-aisiais buvo įsitikinta, kad pagrindiniai jo naudotojai - vilkikų vairuotojai - dyzeliną masiškai pilasi užsienio šalyse.

Šimtai milijonų liko nesumokėti

"Sunku tiksliai nustatyti, koks yra legaliai ir nelegaliai įvežamų degalų mastas iš valstybių, taikančių mažesnį akcizą. "Lietuva Statoil" degalų pardavimo sumažėjimą lėmė tiek ekonomikos nuosmukis, tiek išaugusi šešėlinė rinka. Būtent todėl šiemet valstybei sumokėjome 84,5 mln. litų mokesčių mažiau nei 2009 metais", - nurodė T.Graven-Lauritzenas.

"Lukoil Baltija" specialistų skaičiavimais, dėl masiškai įvežamų degalų Lietuvos biudžetas per metus praranda apie 500 mln. litų mokesčių. "Akcizo padidinimo pasekmės labai gerai matyti - benzino paklausa šalyje, palyginti su 2008 metais, nukrito beveik du kartus. Jeigu degalų kaina skiriasi du kartus, žmonėms apsimoka važinėti į gretimas valstybes ir nuo kiekvieno litro po kokį litą užsidirbti", - sakė I.Paleičikas. Anot jo, degalų gabenimo verslui augant, pasienyje esančios degalinės jau kurį laiką stovi beveik be darbo. "Degalai, įvežami iš Rusijos ir Baltarusijos, labai sumažina pardavimą, ypač benzino. Jo pardavimas krito labai ryškiai, ir manome, kad labiausiai tam įtakos turėjo didžiulė pasiūla degalų, masiškai gabenamų iš šalių kaimynių", - nurodė ir A.Meižys. Anot mažmenininkų, kita priežastis gali būti ta, kad nuo 2009-ųjų padidinus benzino akcizo mokestį Lietuvoje sumažėjo šiais degalais varomų automobilių.

Galutinis kontrabandos legalizavimas

Mažmenininkai nerimauja, kad įgyvendinus planus supaprastinti sienos su Baltarusija kirtimo tvarką, kuri leis į gretimą valstybę beveik laisvai keliauti visiems 50 kilometrų atstumu nuo sienos gyvenantiems piliečiams, nelegaliai parduodamų degalų rinkoje dar padaugės.

"Teikiamas pasiūlymas supaprastinti judėjimą pasienio gyventojams būtų galutinis kontrabandos legalizavimas", - įsitikinęs L.Vosylius. "Lietuva Statoil" vadovo nuomone, valstybė turi siekti sumažinti šią riziką, antraip iš akcizinių prekių bus surenkama dar mažiau mokesčių. "Tai gali turėtų neigiamos įtakos valstybės surenkamam biudžetui, visuomenei ir verslui. Sumažinti riziką galima didinant importo kontrolę, keliant visuomenės sąmoningumą ir įvertinant mokesčių dydį. Tikimės, kad Vyriausybė aktyviai dirbs, kad sumažintų šešėlinę rinką", - viltimis LŽ dalijosi T.Graven-Lauritzenas.

Valdžia nesileidžia į kalbas apie benzinui taikomo akcizo mažinimą, nors, ekspertų skaičiavimais, jį sumažinus iki ES nustatyto minimumo, litras šių degalų galėtų atpigti beveik 26 centais. "Mūsų argumentai dėl benzino akcizo mažinimo atsimuša kaip žirniai į sieną. Argumentuojama, esą benzino pirkėjas yra fizinis asmuo, kurio automobilio bakas yra santykinai nedidelis, todėl jam važiuoti į gretimą šalį įsipilti degalų neva yra ekonomiškai nenaudinga. Praktika rodo, jog yra kitaip", - LŽ tvirtino L.Vosylius.

Kitus mažmenininkų pasiūlymus valdžia, atrodo, irgi praleidžia pro ausis. "Problemos akivaizdžios, tačiau valdžiai jos mažai rūpi. Tarkime, siūlėme sprendimą - pasienyje, neutralioje zonoje pastatyti degalinių, kuriose būtų pardavinėjami degalai "baltarusiškomis" arba kiek didesnėmis kainomis - su mažesniu nei Lietuvoje akcizu ir PVM. Tuomet mokesčiai įplauktų į Lietuvos, o ne į Baltarusijos biudžetą. Mums paaiškino, kad taip daryti negalima", - pasakojo I.Paleičikas.

Ž.Šilėnas įsitikinęs, kad Lietuva, vienintelė visoje ES geografiškai įsiterpusi tarp valstybių, kuriose dėl skirtingos mokestinės politikos degalai yra gerokai pigesni, turėtų siekti išimties dėl vieningų europinių reikalavimų, taikomų degalų akcizams. Tokių iniciatyvų taip pat nesigirdi. "Labiausiai pasigendame konstruktyvaus dialogo su valdžia, tačiau ji nelinkusi su mumis kalbėtis. Tarkime, aš asmeniškai nė karto nebuvau pakviestas į jokį pasitarimą ar diskusiją. Atrodytų, valdžia viską žino, o mes nieko nesuprantame, mes esame blogiukai, o jie - geručiukai. Dialogo nebuvimas ir yra didžiausia problema", - apgailestavo didžiausio Lietuvos degalinių tinko vadovas I.Paleičikas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"