TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Daugiau darbo bus prekyboje ir pramonėje

2015 01 29 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Šiemet, panašiai kaip ir pernai, verslas planuoja sukurti daugiau nei kelias dešimtis tūkstančių naujų darbo vietų. Iš kelių apklausų aiškėja, kad daugiau darbo jėgos reikės paslaugų ir pramonės sektoriuose.

Pernai 26 tūkst. naujų darbo vietų sukūrė mažmeninė ir didmeninė prekyba, baldų gamyba ir tekstilės pramonė. Naujų darbo vietų Lietuvoje šiemet greičiausiai bus sukurta maždaug tiek pat, kiek ir būtent šie sektoriai, kaip planuojama, 2015 metais įsteigs daugiausia naujų etatų.

Apklausė 4 tūkst. darbdavių

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos darbo birža (LDB) apklausė 4,3 tūkst. šalies darbdavių, kurių įmonėse dirba per 280 tūkst. darbuotojų. LDB atstovų LŽ pateiktoje darbo rinkos prognozėje nurodoma, kad laisvų darbo vietų struktūra pagal ekonomines veiklas šiemet išliks panaši kaip ir 2014 metais: 60 proc. laisvų darbo vietų bus įregistruota paslaugų, 20 proc. – pramonės, 14 proc. – statybos, 5-6 proc. – žemės ūkio sektoriuje.

LDB pateiktos darbdavių apklausos duomenimis, ir šiemet darbdaviai numato sukurti 26 tūkst. naujų darbo vietų. Tiesa, dalį darbo vietų numatoma ir likviduoti – 2,5 tūkstančio. Kaip nurodoma LDB prognozėje, daugiausia naujų darbo vietų šiemet bus paslaugų ir pramonės sektoriuose – atitinkamai 43 proc. ir 37 proc. visų kuriamų darbo vietų.

Tačiau LDB pažymėjo, kad šie sektoriai daugiausia jų ir likviduos – atitinkamai 62 proc. ir 31 proc. visų likviduojamų darbo vietų. Statybos sektoriuje bus 16 proc. visų naujų darbo vietų ir 5 proc. visų likviduojamų darbo vietų, žemės ūkio sektoriuje – atitinkamai 4 proc. ir 2 procentai.

Kaip ir pernai, tendencijos, anot LDB tyrimo, nesikeis – daugiausia naujų darbo vietų siūlys mažmeninės prekybos, baldų gamybos, krovininio kelių transporto, gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybos bei metalo dirbinių įmonės.

LDB kasmet vykdo tokią darbo rinkos prognozę.

Tyrime minėtų ūkio sektorių atstovai svarsto, kad LDB prognozės atitinka realybę. Nors viešojoje erdvėje pastaruoju metu ir girdėti ekspertų nuomonių, jog naujų darbo vietų kūrimas drastiškai sumažės, prekybininkų ir pramonininkų atstovai tvirtina, kad tokiems svarstymams nėra pagrindo.

Augimą sieja su „Lidl“

Laurynas Vilimas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius, akcentavo, kad, kaip ir pastaruosius penkerius metus, šiemet didieji prekybos tinklai vykdys „nuosaikią plėtrą“. Jis skaičiuoja, kad naujų darbuotojų mažmeninėje prekyboje, kaip ir pernai, reikės daugiau. Tai susiję su naujų parduotuvių atidarymu, prekybos centrų plotų didinimu ir pan.

„Naujų darbo vietų kūrimo tempai, manau, liks tokie pat kaip ir pernai. Bus daugiau prekybos centrų, daugiau ploto, tad reikės ir daugiau personalo. Prekybos darbuotojų paklausa tikrai neturėtų mažėti – ji išliks nuosaiki“, – LŽ sakė L. Vilimas.

Kaip ir kasmet, prekybininkams reikės pardavėjų, kasininkų, prekybos salių darbuotojų. „Jų poreikis yra didžiausias, kai didinamas prekybos plotas“, – pažymėjo L. Vilimas.

Jis priminė, kad šiemet Lietuvoje turėtų atverti duris Vokietijos mažmeninės prekybos milžinės „Lidl“ parduotuvės – jų prekybos centrams jau ieškoma darbuotojų. „Jei būtų atidaryta, kaip skelbiama, 20-30 „Lidl“ parduotuvių, tai būtų sukurta ir atitinkamai nemažai darbo vietų mažmeninėje prekyboje", - kalbėjo jis.

Embargas ne toks baisus

Sigitas Besagirskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius, kalbėdamas apie šių metų prognozes dėl naujų darbo vietų, minėjo, kad iš naujos pramonės įmonių apklausos aiškėja, jog veik 19 proc. jų šiemet planuoja didinti darbo vietų skaičių. Ir tik, pasak apklausos, 13 proc. įmonių ketina mažinti darbo vietų. S. Besagirskas skaičiuoja, kad darbo vietų pramonės sektoriuje galėtų padaugėti 2-3 procentais. „Daugiausia jas didins tekstilės pramonė, nes jai vis daugėja užsakymų, o stabdo darbo jėgos trūkumas. Tačiau apie didinimą kalba visos pramonės šakos. Mažiausias darbo vietų didėjimas bus maisto pramonėje“, – LŽ aiškino S. Besagirskas.

LPK atstovo teigimu, nemažai naujų darbo vietų bus kuriama chemijos bei metalų ir įrenginių pramonės šakose.

Kalbėdamas apie maisto pramonę, S. Besagirskas pabrėžė, kad dėl Rusijos embargo smuko įmonių pelnas, tačiau ne apyvarta, todėl bendrovės ir nekalba apie darbuotojų atleidimą. „NVS šalyse parduodama mažiau, taigi bendrovės, kurios buvo labai susijusios su tomis rinkomis, bus priverstos atleisti dalį darbuotojų. O tos, kurios rado nišų ES rinkojo, planuoja darbo vietų skaičių didinti“, – teigė S. Besagirskas.

Pablogėjimas – mažai tikėtinas

Romas Lazutka, Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto profesorius, svarstė, kad naujai sukurtų darbo vietų skaičius Lietuvoje šiemet gali būti kiek mažesnis nei 2014 metais. Jo požiūriu, pernai ekonomikos augimas buvo didesnis, nei prognozuojama šiemet. Kaip ir pernai, Lietuvos ekonomika augs, tad, jo teigimu, turėtų augti ir žmonių pajamos. „Tad natūralu, kad reikės daugiau pardavėjų paslaugų sektoriuje“, – sakė ekonomistas. Jis priminė, kad pesimistines prognozes kalbant apie darbo rinką ir naujas darbo vietas gali paveikti geopolitinis nestabilumas, vartotojų lūkesčiai.

„Žmonės gali baimintis, kad augs kainos. Paprastai tokiu metu - o čia dar ir nauja valiuta - žmonės stengiasi taupyti juodai dienai, neskuba pirkti, o kai neperka, nereikia ir daugiau prekių ir paslaugų, taigi - ir daugiau darbo vietų“, – kalbėjo R. Lazutka. Mokslininkas svarstė, kad sunkiausi metai, kalbant apie naujus darbuotojus, gali būti maisto pramonės sektoriui, transportininkams, žemės ūkio sektoriui. „Vis dėlto kartais ekonomistų prognozės būna netikslesnės nei orų prognozės“, – priminė jis.

Smulkieji įdarbino daugiau

2014 metais darbo vietų (vertinant absoliučia išraiška) labiausiai pagausėjo didmeninėje (+2247 darbuotojai) ir mažmeninėje prekyboje (+2168). Darbuotojų padaugėjo baldų sektoriuje - 1513, medienos apdirbimo – 1101. Darbo vietų skaičius labiausiai traukėsi švietimo srityje (-2489), pastatų statybos (-840), pašto (-594), siuvimo (-546) įmonėse.

2014 metų spalio pradžioje Lietuvoje veikė 98 769 įmonės, kuriose dirbo bent vienas darbuotojas. Prieš metus tokių įmonių buvo beveik 4 tūkst. mažiau. Jose darbavosi iš viso 1 317 917 darbuotojų. Nuo pernai šis skaičius ūgtelėjo 25 613 darbo vietų.

Smulkiųjų įmonių per metus pagausėjo net 3648 , o didelių darbdavių atsirado tik 15. Smulkieji darbdaviai per tą patį laikotarpį sukūrė 4 proc. daugiau darbo vietų nei pernai (9062 darbuotojams), o didieji – 2,7 proc. (10 087). Vidutinės ir mažos įmonės su 6455 naujomis darbo vietomis liko trečios.

Šaltinis: „Creditreform Lietuva“ atlikta Valstybinio socialinio draudimo fondo (SODRA) pateikiamų duomenų apie dirbančiuosius analizė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"