TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Daugiau ir kreditų, ir skolininkų

2007 12 17 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Metams baigiantis, skolininkai stengiasi atsikratyti senų skolų, tad skolų valdymo bendrovėms darbo šiuo metų laiku netrūksta.

Skolų administravimo ir išieškojimo paslaugas teikiančios bendrovės LŽ tvirtino, kad klientų aktyvumas šiemet buvo didesnis nei pernai, to paties jos tikisi ir kitais metais. Pastebima, kad vis daugiau įmonių, norėdamos išvengti skolų, renkasi kompleksines priemones.

Skolininkų daugiau, sumos didesnės

Kaip LŽ teigė skolų išieškojimo ir administravimo paslaugas teikiančios bendrovės UAB "Creditcollect" ryšiams su visuomene atstovas Arūnas Armalis, šiemet, palyginti su praėjusiais metais, į šią bendrovę kreipėsi apie 10 proc. daugiau įmonių su prašymais padėti išieškoti skolas. Jo nuomone, tam įtakos turėjo augantis verslo pasitikėjimas skolų išieškojimo bendrovėmis bei kreditorių noras su skolomis susijusias problemas perleisti profesionalams.

"Įvertinus ekonomikos augimą, infliaciją, pokyčius nekilnojamojo turto rinkoje ir kitus rodiklius, manoma, kad skolų ieškotojų aktyvumas didės ir visus kitus metus", - prognozavo A.Armalis.

Palyginti su 2006 metais, skolininkų šiemet padaugėjo 20 procentų.

Piktybiniai skolininkai, kurie, anot A.Armalio, "tikrai vengia grąžinti skolas ir darbas su jais reikalauja ir laiko, ir įvairių priemonių", sudaro apie 10 proc. visų skolininkų.

Vidutinė bendrovei perduodama skola - 10 tūkst. litų. "Pastebima tendencija, kad sumos po truputį auga", - sakė A.Armalis. Jo teigimu, į "Creditcollect" dažniausiai kreipiasi verslininkai, turintys skolininkų Vilniaus bei Klaipėdos apskrityse.

Liaudies išmintis padeda prieš Naujuosius

"Creditcollect" duomenimis, pastebima, kad jau ketvirtus metus skolos aktyviau grąžinamos gruodį: šį mėnesį bendrovės grąžina 35-40 proc. skolų daugiau nei kitais metų mėnesiais. Įmonės atstovai sako, kad iki Naujųjų grąžina skolas tos bendrovės, kurios yra susirūpinusios savo reputacija bei santykiais su kitomis verslo struktūromis.

"Tai suprantama, nes baigiasi finansiniai įmonių metai, sudarinėjami nauji biudžetai, verslininkai suinteresuoti atgauti kuo daugiau kompanijos lėšų, reikalingų naujiems projektams", - teigia UAB "Creditcollect" generalinis direktorius Antanas Survila.

Lietuvos skolų išieškojimo įmonių asociacijos direktorius Petras Kadziauskas LŽ tvirtino, kad kompanijos visada nori susigrąžinti pinigus prieš Naujuosius metus. Kita vertus, skolininkai tuo laiku taip pat linkę grąžinti skolas. Juk liaudies išmintis taip pat nuo seno pataria sugrąžinti skolas prieš metų pabaigą.

"Jeigu skolų nėra, įmonės balansas gražesnis. Metų pabaigoje uždaromi piniginiai srautai. Aišku, tai nedaro įtakos pelno ir nuostolių ataskaitai. Lemia ir psichologija: ar metus pradedi turėdamas skolų, ar jų nėra", - mano P.Kadziauskas.

Bėdos su elektroniniais pinigais

UAB "Intrum Justitia" generalinis direktorius Audrius Astrauskas sako, kad skolininkų ir įmonių, kurios kreipėsi dėl skolų išieškojimo šiais metais padaugėjo.

"Gerokai palengvėjo galimybės skolintis, visi bankai dalija vartojamuosius kreditus, kreditines korteles, kuriuos žmogus,

neturintis pajamų, tiesiog gali gauti", - galimybę lengviau skolintis akcentavo pašnekovas.

Vadinamųjų piktybinių skolininkų, anot jo, yra nedaug. Didžiąją dalį skolininkų sudaro tie, kurie kreditą išleidžia neįvertindami savo galimybių.

"Žmonės moka elgtis su tais pinigais, kurie yra jų kišenėje - gali tvarkingai sudėlioti į krūveles ir prognozuoti ateitį. Su elektroniniais pinigais kortelėje protingai elgtis kur kas sudėtingiau. Kad ir kaip būtų gaila, to nemoko nei mokyklose, nei universitetuose", - sakė įmonės vadovas.

Kaip teigia A.Astrauskas, skolų dydis labai įvairus, bet vidurkis nesikeičia jau kelinti metai - 2000 litų.

"Kartais kreipiasi ir dėl 60 tūkst., ir dėl 200 tūkst. litų skolų. O įmonės, kurios tvarkingai laikosi kreditų politikos, kreipiasi ir dėl 5 litų skolos", - sakė A.Astrauskas. Daugiausia verslininkų, siekiančių susigrąžinti skolas, į bendrovę kreipiasi iš Vilniaus, Klaipėdos - ten, kur telkiasi verslas, mažiau - iš Kauno, Šiaulių, Panevėžio.

Kaip teigė A.Astrauskas, kol buvo palanki ekonominė situacija, gerėjo ir paskolų grąžinimas.

Kita vertus, dabar dalis įmonių savo prekių ir paslaugų skolon lengva ranka ėmė nebeduoti. "Jei duoda skolon, iš karto imasi griežtų priemonių. Laiku neatsiskaičiusiems siunčiami priminimai, skolos perduodamos išieškoti", - pasakoja A.Astrauskas.

Skolos jaunėja

UAB "Gelvora" pardavimo skyriaus vadovė Laura Jablonskienė LŽ

sakė, kad per pastaruosius du mėnesius įmonė itin pajuto klientų ir

skolininkų suaktyvėjimą. "Darbo padaugėjo dvigubai ar trigubai nei

paprastai. Ir klientų daugiau, ir senesnių skolų stengiamasi

atsikratyti", - sakė L.Jablonskienė.

Ji pripažino, kad tenka labai daug skolų nurašyti kaip beviltiškas. "Pagal įstatymus, jei skola yra iki 5 tūkst. litų ir skolininkas nevykdo veiklos, mes dokumentus paruošiame ir skolas galime nurašyti kaip beviltiškas. Tada įmonės susitvarko buhalteriją prieš metų pabaigą", - sako ji.

L.Jablonskienės teigimu, šiais metais iki gruodžio mėnesio į bendrovę kreipėsi daugiau klientų nei praėjusiais metais. Atitinkamai,

daugiau buvo "pašnekinta" ir skolininkų. L.Jablonskienė sako, kad piktybinių skolininkų taip pat daugėja. Ji pastebi, kad linkstama skolininkus kuo greičiau atiduoti į skolų valdymo bendrovės rankas - taip didesnė tikimybė skolą išieškoti. "Pavėlavęs ir skolininko nerandi, ir buveinės jo nebėra, ir telefono nekelia", - perspėja pašnekovė.

Kai kurie klientai į bendrovę kreipiasi, pašnekovės žodžiais, tik

tada, "kada skauda". Nuolatiniai klientai, su kuriais

pasirašomos ilgalaikės sutartys, kiekvieną ar kas antrą mėnesį

atiduoda visų skolininkų sąrašus, nepaisydami skolos dydžio.

"Tie sąrašėliai prasideda nuo keliasdešimties litų skolos. Bet jei sąraše yra keliasdešimt ar šimtas skolininkų, iš kurių vienas skolingas 40 litų, o kitas - 5 tūkst. litų, tai bendra to sąrašo suma išeina didesnė", - skolų ypatumus dėstė pašnekovė. Pasak jos, ieškama tų, kurie skolingi 50 tūkst., ir tų, kurie skolingi 70 tūkst. ir 90 tūkst. litų.

L.Jablonskienė sako, kad skolų sumos priklauso nuo veiklos, kuria užsiima klientas, srities. "Sunku įsivaizduoti, kad, tarkime, kiekvienas klientas užsisakytų kanceliarinių prekių už 150 tūkst. litų ir liktų skolingas", - aiškino įmonės pardavimo vadovė. Pasak jos, didesnės skolos galimos statybų sektoriuje.

Be to, L.Jablonskienė mano, kad didesniame mieste galimybė skolintis ir vėluoti grąžinti yra didesnė. "Mažesniame mieste skolininką visi pažįsta. Jei jis iš vieno pasiskolino ir neatidavė, jam kitas tiesiog nebeskolins", - vietos reikšmę skolinantis pripažįsta L.Jablonskienė.

Ji tikina, kad daugėja skolų prevencija besidominčių įmonių. "Vis daugiau įmonių renkasi kompleksinį būdą, kad skolų išvengtų. Aišku, nepavykus kitaip išspręsti situacijos, pasilieka skolų išieškojimą. Praėjusiais metais tokių įmonių, kurios iš anksto pasirinko duomenų bazę, partnerių mokumo vertinimus, buvo tikrai daugiau", - pasakojo L.Jablonskienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"