Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATA
TRASAŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
EKONOMIKA

Daugiau nei reikia dažniau skolinasi jauni kauniečiai

2015 08 24 11:55
LŽ archyvo nuotrauka

90 proc. gyventojų teigia, kad prieš imdami vartojimo paskolą apgalvoja, kokios tiksliai sumos jiems reikėtų. Tai 4 proc. didesnis rodiklis nei praėjusiais metais. Taip pat mažėja ir gyventojų, pasiskolinusių daugiau nei reikia, skaičius – pernai jis siekė 22 proc., o šiemet – 18 procentų.

Tai parodė visuomenės nuomonės apklausa, kurią specializuoto paskolų banko „Bigbank“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Vilmorus“. Analogiška apklausa buvo atlikta ir pernai, sakoma banko pranešime.

Pasak pranešimo, tarp teigiančių, kad paskolos sumos sprendimą priimtų gerai apgalvoję, kaip ir pernai, daugiausia jaunų žmonių iki 29 metų. Įdomu tai, kad visgi šios amžiaus žmonės dažniausiai ir pasiskolina daugiau nei reikia, – taip teigė kas trečias (38 proc.) šios amžiaus grupės atstovas. Praėjusiais metais šis skaičius siekė 25 procentų.

„Apklausos duomenys rodo, kad gyventojai tampa sąmoningesni – prieš skolindamiesi, rimčiau apgalvoja, kokios sumos reikėtų konkrečiam daiktui ar paslaugai įsigyti. Ši tendencija yra teigiama, nors vis dar išlieka dalis žmonių, ypač jaunimo, kurie skolinasi daugiau nei reikia, o tokie neapgalvoti sprendimai gali turėti neigiamų pasekmių“, – teigia „Bigbank“ AS Lietuvos filialo vadovas Rolandas Norvilas.

Tyrimo duomenys taip pat parodė, kad reikiamą sumą, kaip ir pernai, geriausiai apgalvoja vyriausio amžiaus žmonės. Tarp 60–69 metų sulaukusių gyventojų tik 5 proc. teigė, kad yra pasiskolinę daugiau negu reikėjo.

Neapgalvotus finansinius sprendimus šiemet, kaip ir pernai, dažniausiai priima Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio gyventojai.

Anot R. Norvilo, prieš imant vartojimo paskolą, reikėtų pasidomėti planuojamo pirkti daikto ar paslaugos kaina, apsvarstyti, kiek mėnesinių pajamų galima skirti jai grąžinti ir tik tuomet priimti sprendimą. „Siekiant priimti apgalvotą finansinį sprendimą gyventojai turėtų prisiminti, kad paskolos grąžinimui skirtos lėšos turėtų sudaryti apie 40 proc. tvarių pajamų. Tarkime, jeigu šeimos mėnesinės pajamos yra 1000 eurų ir ji neturi jokių kitų finansinių įsipareigojimų, paskolai grąžinti maksimaliai galėtų skirti 400 eurų per mėnesį“, – sako jis.

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atlikta 2015 m. liepos mėnesį. Jos metu apklausta 1000 vyresnių negu 18 metų šalies gyventojų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"