TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Daugiau sutaupoma nevengiant rizikuoti

2014 02 27 15:29
A.Juozaponis: „Kainų šuolių biržoje būna kasmet. Juos lemia įvairūs veiksniai, todėl būtų sunku prognozuoti, kiek ir kada jų gali būti." Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Maždaug 200 Lietuvos įmonių, elektros energiją perkančių iš nepriklausomo elektros tiekėjo UAB „Elektros tiekimas“, pasirinkus laisvą kainodarą, vien sausį sutaupė vidutiniškai po 700 litų.

Bendrovės duomenimis, dėl šaltesnio sausio vidutinė elektros energijos kaina sausį (14,83 ct/kWh) „NordPool Spot“ (NPS) elektros biržos Lietuvos zonoje buvo beveik 15 proc. didesnė nei 2013 m. gruodį (12,94 ct/kWh), tačiau 2 proc. mažesnė nei 2013 m. sausį (15,15 ct/kWh).

Pasak „Elektros tiekimo“ vadovo Algirdo Juozaponio, su NPS susietą kainodarą kol kas yra pasirinkusi nedidelė klientų dalis, tačiau vien per pirmuosius du šių metų mėnesius jų padvigubėjo iki 400 ir toliau daugėja. „Praėjus trejiems metams nuo elektros energijos rinkos liberalizavimo pradžios, vartotojai geriau supranta rinkos veikimo principus ir yra linkę ieškoti būdų sutaupyti. Suprantama, jog didesnė ekonominė nauda yra susijusi ir su paties vartotojo prisiimama didesne rizika, tačiau kai kurioms įmonėms tai patraukli galimybė mažinti veiklos kaštus“, – sako A.Juozaponis.

Galima nusvilti

„Energijos tiekimo“ vadovas LŽ pripažino, kad visas taupymas gali nueiti perniek dėl netikėtų rinkos išdaigų. Jau ir Lietuvai dalyvaujant biržos veikloje yra pasitaikę, kad elektros kaina trumpu laiku staiga pakilo dešimtis kartų. Tačiau tokie atvejai, anot A.Juozaponio, itin reti, tad ir patyrus panašią nesėkmę derėtų vertinti savo mokėjimus už elektros energiiją ilgesnį laikotarpį.

„Kainų šuolių biržoje būna kasmet. Juos lemia įvairūs veiksniai, todėl būtų sunku prognozuoti, kiek ir kada jų gali būti. Apie šią riziką klientai informuojami prieš sudarant sutartis dėl su NPS birža susieto tarifo“, – sako „Energijos tiekimo“ vadovas. Vis dėlto, anot jo, dažniausiai tokių šuolių būna vasarą, kai yra suvartojama mažiau elektros, todėl poveikis metinėms energijos sąnaudoms yra mažiau reikšmingas.

Bet kokiu atveju, kainos svyruoja nuolat į abi puses ir apibendrinimus reikėtų daryti remiantis ne mėnesio, o metų tendencijomis. Pavyzdžiui, 2013 m. vidutinė metinė elektros energijos kaina NPS biržoje buvo 16,89 ct/kWh, t.y. tik 0,5 proc. didesnė lyginant su pirmais 9 mėnesiais iki didžiųjų kainos šuolių.

„Energijos tiekimas“ savo klientams siūlo papildomą saugiklį, kuomet sutartyse, kurios numato atsiskaitymą pagal tarifą, susietą su kainomis NPS biržoje, įteisinama galimybė sutartį nutraukti be jokių baudų, įspėjus prieš 30 dienų, ir pereiti prie fiksuoto tarifo.

A.Juozaponio teigimu, lanksti kainodara yra patraukliausia toms įmonėms, kurios gali greitai koreguoti elektros energijos vartojimo planą. Apčiuopiamą naudą gali justi ir vartotojai, elektros energiją vartojantys tolygiai arba daugiau sunaudojantys naktį. „Energijos tiekimo“ vertinimu, Estijoje lanksčios kainodaros modelį yra pasirinkę beveik 25 proc. vartotojų, Latvijoje – iki 5 proc., Lietuvoje – apie 7 procentus.

Palankus metas

2012 m. vasarą „Energijos tiekimo“ atliktas tyrimas rodė, kad už elektros energiją fiksuotu tarifu norėtų mokėti per 70 proc. laisvos elektros energijos rinkos dalyvių, tačiau vis daugiau ir senųjų klientų pradeda rinktis lanksčią kainodarą, įvertinę galimybę daugiau sutaupyti.

Pasak A.Juozaponio, šiuo metu naudinga sudaryti sutartis, susietas su NPS biržos kaina, nes pavasarį galima tikėtis žemų ir stabilių biržos kainų. Šiai tendencijai įtaką daro dėl besibaigiančio šildymo sezono ir ilgėjančio šviesaus paros meto mažėjanti paklausa ir pavasarinio polaidžio metu išaugsianti gamyba hidroelektrinėse.

„Energijos tiekimo“ vadovas primena, kad galutinė elektros energijos kaina vartotojui, pasirinkusiam lanksčios kainodaros modelį, skaičiuojama ne pagal vidutines NPS kainas, o įvertinus valandinius suvartojimus. Jeigu vartotojo objekte įdiegta automatizuota duomenų nuskaitymo sistema, leidžianti fiksuoti kiekvienos valandos elektros energijos suvartojimą, tuomet už kiekvieną valandą faktiškai suvartotą elektros energiją vartotojas moka tą valandą NPS susiformavusią kainą ir tiekėjo nustatytą pardavimo maržą. Tačiau, jei vartotojo objekte naudojama neautomatizuota duomenų nuskaitymo sistema, t.y. jei jis suvartotą elektros energiją deklaruoja pats, suminis elektros energijos suvartojimas yra paskirstomas atsižvelgiant į elektros skirstomojo tinklo vartojimo tendencijas (likutinį grafiką) ir kaina skaičiuojama atitinkamai pagal tą valandą NPS susiformavusią kainą ir tiekėjo nustatytą pardavimo maržą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"