TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Daugiausia darbuotojų - pramonėje

2013 04 12 11:01
Redakcijos archyvo nuotrauka

Daugiausia gyventojų dirbo pramonėje (17,8 proc. visų užimtų gyventojų), prekybos ir variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto įmonėse (17,4 proc.) ir švietimo sektoriuje (11,1 proc.), remdamasis Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Surašymo metu 15 metų ir vyresni gyventojai buvo prašomi atsakyti į klausimus apie jų darbinę veiklą 2011 m. vasario 22–28 d.

Darbo jėgai priskiriamų asmenų buvo 1 mln. 467 tūkst. šalies gyventojų, iš jų 1 mln. 175 tūkst. sudarė užimti gyventojai, 291,6 tūkst. – bedarbiai. Per dešimtmetį tarp surašymų darbo jėga sumažėjo 115,1 tūkst. gyventojų (7,3 proc.), darbo jėgos aktyvumo lygis padidėjo 0,2 procentinio punkto (nuo 56,4 iki 56,6 proc.).

Tūkstančiui 15 metų ir vyresnių gyventojų teko 454 užimti gyventojai. 73,4 procento užimtų gyventojų gyveno mieste, 26,6 procento – kaime. Vyrai sudarė 47,5 procento, moterys – 52,5 procento užimtų gyventojų.

15–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis per dešimtmetį tarp surašymų padidėjo 1,9 procentinio punkto ir 2011 m. sudarė 56,3 procento. Vyrų ir moterų užimtumas įvairiose amžiaus grupėse buvo skirtingas: vyrų užimtumo lygis didžiausias buvo 30–34 metų amžiaus grupėje (72,4 proc.), moterų – 40–44 metų amžiaus grupėje (75,9 proc.).

Didžioji dalis užimtų gyventojų buvo samdomieji darbuotojai. Samdomieji darbuotojai sudarė 92 procentus užimtų miesto , 85,8 procento – kaimo gyventojų. 5,4 procento vyrų ir 2,2 procento moterų nurodė, kad yra savarankiškai dirbantys ir samdantys darbuotojus. Kaime daugiau nei mieste buvo savarankiškai, be samdomųjų darbuotojų dirbančių gyventojų ir padedančių šeimos narių, dirbančių šeimų įmonėse ar ūkiuose – atitinkamai 10,4 ir 3,9 procento.

Kas antras dirbantis gyventojas turėjo aukštąjį, aukštesnįjį ar specialųjį vidurinį išsilavinimą, kas trečias – vidurinį.

Pagrindinės ekonominės veiklos rūšys, kuriose daugiausia dirbo vyrai, buvo statyba bei transporto ir saugojimo sektorius – šiose ekonominės veiklos rūšyse vyrai sudarė atitinkamai 87,4 ir 73,3 procento visų darbuotojų, o moterys sudarė didžiąją dalį sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (85,3 proc.), švietimo (78,3 proc.), apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklos (78 proc.) ir finansinės ir draudimo veiklos (72,8 proc.) rūšyse dirbančiųjų.

Daugiausia gyventojų dirbo specialistais – 268,6 tūkst. (22,8 proc. visų dirbančių gyventojų), kvalifikuotais darbininkais ir amatininkais – 158,9 tūkst. (13,5 proc.), paslaugų sektoriaus darbuotojais ir pardavėjais – 146,7 tūkst. (12,5 proc.).

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"