TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Daugiausia savavališkų statybų – Vilniaus krašte

2015 10 14 9:08
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Per tris šių metų ketvirčius šalyje nustatyti 337 savavališkos statybos atvejai, tačiau 40 proc. pažeidimų išaiškino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) Vilniaus skyrius – 133, rašoma VTPSI pranešime spaudai.

337 savavališkos statybos atvejai – 40 mažiau nei per 2014 metų tą patį laikotarpį. Daugiausiai be statybą leidžiančio dokumento (SLD) ar jį turint, tačiau pažeidžiant esminius projekto sprendinius, vykdomų statybų savo prižiūrimoje teritorijoje išaiškino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) Vilniaus skyrius – 133. Penketuke pagal savavališkų statybų skaičių toliau rikiuojasi Klaipėdos (49), Kauno (42), Alytaus (32) ir Šiaulių (29) apskritys. Likusių penkių apskričių gyventojai atsakingesni – jų vykdomos savavališkos statybos sudaro vos 15 procentų visų 2015 metais šalyje nustatytų savavališkų statybų.

Tačiau išsamiai analizuojant savavališkų statybų statistiką reikėtų ne tik vertinti absoliučius skaičius, bet ir atsižvelgti į apskrities teritorijos plotą bei jos gyventojų skaičių. Šias abi sąlygas apibūdinantis kriterijus yra gyventojų tankis (gyventojų skaičius viename kvadratiniame kilometre). Pagal Lietuvos statistikos departamento paskelbtus 2014 metų gyventojų tankio duomenis išvedus savavališkų statybų mastą apibūdinantį santykinį rodiklį – savavališkų statybų skaičiaus ir gyventojų tankio santykį, – apskričių reitingas pakinta. Nors Vilniaus apskritis išlieka lydere (1,60), į antrąją vietą pakyla Alytaus (1,14), trečioje vietoje – Utenos (1,04), toliau Šiaulių (0,85) ir Klaipėdos (0,77) apskritys. Savavališkų statybų mastą apibūdinantis rodiklis šiose apskrityse viršija šalies vidurkį (0,73). Kauno apskritis (0,57) į teritorijų, kuriose daugiausia savavališkai statoma statinių, penketuką jau nebepatenka. Statytojų drausmingumą liudijantys rodikliai kitose apskrityse tokie: Panevėžio – 0,5, Tauragės – 0,41, Marijampolės – 0,37, Telšių – 0,06. Pastarojoje apskrityje per devynis šių metų mėnesius nustatyti tik du savavališkos statybos atvejai.

Savavališkai statomus statinius VTPSI statybos valstybinės priežiūros pareigūnai aptinka specialių reidų, planinių statybos patikrinimų metu, nagrinėjant gyventojų skundus ar tikrinant kitais būdais gautą informaciją. Išnagrinėjus 100 iš inspekcijos „Karštąja linija“ per šių metų trečiąjį ketvirtį gautų anoniminių pranešimų, 26 pripažinti pagrįstais, dėl 15 statinių statybos jau surašyti savavališkos statybos aktai. Dėl visų nustatytų pažeidimų statytojams pateikiami privalomieji nurodymai juos pašalinti. Nustačius, kad nuo pažeidimų padarymo praėjo ne daugiau nei pusė metų, taikoma ir administracinė atsakomybė. Ir tai dar ne visi nuostoliai. Teks susimokėti už savavališkos statybos įteisinimą, o jeigu tokio statinio statyba toje vietoje pagal galiojančius teisės aktus negalima, – nugriauti. Šiuo atveju pigiau tai padaryti savo jėgomis, nei apmokėti statinio priverstinio nugriovimo pagal teismo sprendimą išlaidų sąskaitą.

Vis pasitaiko atvejų, kai gyventojai nežino, kad nesudėtingo statinio statyba gali būti pripažinta savavališka net ir tada, kai savivaldybės administracijos išduodamas SLD neprivalomas. Statybos įstatymas numato, kad, kai pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, tokie rašytiniai sutikimai laikomi SLD. Taigi statyba bendrosios nuosavybės teise valdomame sklype be bendraturčio rašytinio sutikimo ar statinio statyba arčiau sklypo ribos, nei numato reglamentai, be gretimo sklypo savininko ar valdytojo rašytinio sutikimo traktuojama kaip savavališka. Ir šiuo atveju įteisinti ją įmanoma tik gavus sutikimą, nebent teismas dėl sklypo bendraturčio rašytinio sutikimo priimtų statytojui palankų sprendimą. Tačiau, kaip rodo teismų praktika, tokie atvejai labai reti.

Kad išvengtų administracinės atsakomybės ir savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmių, ypač atidūs turėtų būti planuojantys statybos darbus Kuršių nerijoje. Nuo šių metų rugsėjo Kuršių nerijoje bet kokio naujo statinio statyba, esamo rekonstravimas ar kapitalinis remontas, keičiant statinio išvaizdą, be nustatyta tvarka išduoto SLD – savavališka statyba su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis. SLD privalomas ir norint atlikti šioje saugomoje teritorijoje esančio nesudėtingo statinio, daugiabučio namo, visuomeninės paskirties pastato ar kultūros paveldo objekto paprastąjį remontą, kurio metu keičiama statinio išvaizda.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"